1. Pradžia
  2. Miestiečiams
  3. Valstybinė kalba

Valstybinė kalba

Atnaujinta: 2025-05-19 (Pirmadienis)

 

2024 m. tikrintų įstaigų interneto svetainių kalbos klaidų apžvalga

2025 m. planuojamų tikrinti įmonių ir įstaigų sąrašas

2024 m. I ketvirtį tikrintų interneto svetainių kalbos klaidų apžvalga

2024 m. planuojamų tikrinti įmonių sąrašas

2023 m. I ketvirtį tikrintų Kauno lopšelių-darželių interneto svetainių kalbos klaidų apžvalga

2022 m. tikrintų interneto svetainių kalbos klaidų apžvalga

2023 m. planuojamų tikrinti įmonių sąrašas

Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkcijos atlikimo 2022 m. ataskaitos santrauka

2022 m. I ketvirtį tikrintų interneto svetainių kalbos klaidų apžvalga

2022 m. planuojamų tikrinti įmonių sąrašas

Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkcijos atlikimo 2021 m. ataskaitos santrauka

2021 m. planuojamų tikrinti įmonių sąrašas

Dokumentų skyrius, vykdydamas valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkciją, kontroliuoja, kaip mieste laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo bei taisyklingumo reikalavimus; siekia užkirsti kelią pažeidimams; stengiasi užtikrinti valstybinės kalbos apsaugą ir sudaryti palankias sąlygas Kauno įmonių, įstaigų ir organizacijų, reklamos agentūrų darbuotojams, gyventojams ir kt. suinteresuotiems asmenims kreiptis į skyrių dėl lietuvių kalbos vartojimo ir taisyklingumo bei kitų kalbų vartojimo teisėtumo; konsultuoja lietuvių kalbos vartojimo klausimais; informuoja apie savo veiklą, rūpinasi taisyklingos lietuvių kalbos prestižu.

Apie pastebėtus valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo pažeidimus galima pranešti el. paštu [email protected].

2020 m. I pusmečio įmonių ir įstaigų planuojamų tikrinimų sąrašas

Dokumentų skyriaus 2019 m. I pusmečio Kauno miesto įmonių ir įstaigų planuojamų tikrintinų sąrašas

Dokumentų skyriaus 2018 m. II pusmečio Kauno miesto įmonių ir įstaigų planuojamų tikrinimų sąrašas

2020 m. valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkcijos atlikimo ataskaitos santrauka

2020 m. vykdant valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkciją buvo tikrinta, kaip Kauno įmonės, įstaigos ir organizacijos laikosi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą. Peržiūrėta ir patikrinta daugiau kaip 5 000 reklamų ir viešųjų užrašų. Dėl Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų buvo įspėta 400 įmonių, įstaigų ir organizacijų (249 pažeidimus pašalino). Tikrintos įmonės konsultuotos kalbos taisyklingumo ir vartojimo klausimais. Patikrinti 32 viešojo maitinimo įmonių viešieji lauko ir vidaus užrašai, valgiaraščiai, skrajutės. Tikrinta mieste leidžiamų bei platinamų leidinių, įmonių, įstaigų ir organizacijų interneto svetainių kalba. Patikrinti 39 neperiodiniai leidiniai, 15 įmonių interneto svetainės.

Tikrintos 2020 m. ūkio subjektų tikrinimo plane numatytos tikrinti ir neplanuotos tikrinti įmonės. Patikrinti UAB „Pirmoji kregždutė“, UAB „Kavos imperija“, UAB „Romainių vaistinė“ ir kitų įmonių užrašai, informaciniai tekstai ir prekių etiketės.

Parengtos rekomendacijos interneto svetainių rengėjams ir prekių etikečių rašymo rekomendacijos.

Kauno miesto savivaldybės interneto svetainės rubrikoje „Valstybinė kalba“ paskelbti 4 kalbos patarimai, informacija apie virtualią lietuvių kalbos viktoriną, gražiausio įmonės pavadinimo rinkimus, valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkcijos atlikimo 2019 m. ataskaitos santrauka, 2020 m. I pusmečio ūkio subjektų tikrinimo planas, rekomendacijos interneto svetainių rengėjams ir prekių etikečių rašymo rekomendacijos.

Miesto gyventojams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms suteiktos 124 konsultacijos reklamos projektų derinimo, simbolinių pavadinimų rašymo, viešųjų užrašų taisyklingumo, teisėtumo ir kitais kalbos vartojimo klausimais.

2019 m. valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkcijos atlikimo ataskaitos santrauka

Vykdant valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkciją buvo tikrinta, kaip Kauno įmonės, įstaigos ir organizacijos laikosi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą. Peržiūrėta ir patikrinta daugiau kaip 7 000 reklamų ir viešųjų užrašų. Dėl Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų buvo įspėtos 438 įmonės, įstaigos ir organizacijos (220 pažeidimus pašalino). Patikrinti 25 viešojo maitinimo įmonių viešieji lauko ir vidaus užrašai, valgiaraščiai, skrajutės. Tikrinta mieste leidžiamų bei platinamų leidinių, įmonių, įstaigų ir organizacijų interneto svetainių kalba. Patikrinti 55 neperiodiniai leidiniai, 4 įmonių interneto svetainės. Derinti viešųjų miesto užrašų, kuriems išduodami leidimai, projektai. Su papildymais ir taisymais suderinti 2384 projektai.

Vadovaujantis Ūkio subjektų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės Kauno miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėmis, patikrinti UAB „Green cafe“, UAB „Kika LT“, UAB „Kosmelita“, UAB „Bio Sala“, UAB „Nauji verslo projektai“ ir kitų įmonių informaciniai užrašai, tekstai ir prekių etiketės.

Miesto gyventojams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms suteikta 1300 konsultacijų reklamos projektų derinimo, juridinių asmenų pavadinimų darymo, viešųjų užrašų taisyklingumo, teisėtumo klausimais.

Išnagrinėti 6 juridinių ir fizinių asmenų skundai, atsakyta į 301 paklausimą ir prašymą.

2018 m. valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkcijos atlikimo ataskaitos santrauka

Vykdydamas valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkciją, Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyrius 2018 metais tikrino, kaip Kauno įmonės, įstaigos ir organizacijos laikosi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą. Patikrinta daugiau kaip 5 500 įmonių, įstaigų ir organizacijų reklamų ir viešųjų užrašų. Dėl Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų buvo įspėtos 296 įmonės, įstaigos ir organizacijos (160 pažeidimus pašalino). Patikrinti 35 viešojo maitinimo įmonių viešieji lauko ir vidaus užrašai, valgiaraščiai, skrajutės. Tikrinta mieste leidžiamų bei platinamų leidinių, įmonių, įstaigų ir organizacijų interneto svetainių kalba. Patikrinti 107 neperiodiniai leidiniai, 7 įmonių interneto svetainės. Tikrinti miesto viešojo transporto (troleibusų ir autobusų) viešieji užrašai (patikrinta 13 autobusų maršrutų ir 13 troleibusų maršrutų), derinti viešųjų miesto užrašų, kuriems išduodami leidimai, projektai. Su papildymais ir taisymais suderintas 1621 projektas.

Vadovaujantis Ūkio subjektų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės Kauno miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėmis, patikrinti UAB „Ermitažas“, UAB „Makveža“, UAB „Eiginta“, UAB „Lupra“ ir UAB „Ramunėlės vaistinė“ informaciniai užrašai, tekstai ir prekių etiketės. Analizuota ir įvertinta daugiau kaip 1000 prekių etikečių.

Miesto gyventojams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms Dokumentų skyrius suteikė 1885 konsultacijas reklamos projektų derinimo, juridinių asmenų pavadinimų darymo, viešųjų užrašų taisyklingumo, teisėtumo klausimais.

Išnagrinėti 3 juridinių ir fizinių asmenų skundai, atsakyta į 378 paklausimus ir prašymus.

 

2017 m. valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkcijos atlikimo ataskaitos santrauka

Vykdydamas Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo kontrolę, 2017 metais skyrius patikrino apie 8 000 įmonių, įstaigų ir organizacijų viešųjų užrašų (įspėjo 431 įmonę), 76 neperiodinius leidinius, surengė 4 viešojo miesto transporto reidus), derino viešųjų miesto užrašų, kuriems išduodami leidimai, projektus. Su papildymais ir taisymais suderino 1064 projektus.

Tikrino, kaip miesto įmonės ir įstaigos laikosi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų (patikrino 77 įmones ir įstaigas). Patikrino 7 įmonių interneto svetainių kalbos taisyklingumą, 54 miesto viešojo maitinimo įmonių informacinius užrašus ir kitus tekstus (valgiaraščius, skrajutes ir kt.).

Miesto gyventojams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms suteikė 1575 konsultacijas reklamos projektų derinimo, juridinių asmenų pavadinimų darymo, viešųjų užrašų taisyklingumo, teisėtumo klausimais tiesiogiai, telefonu ir el. paštu.

Išnagrinėjo 14 juridinių ir fizinių asmenų skundų, 343 paklausimus ir prašymus.

Rekomendacijos lopšelių-darželių interneto svetainių rengėjams

Interneto svetainių kalbos klaidų apžvalga

Didžiosios ir mažosios raidės

Kada vartoti žodį pastovus, kada – nuolatinis?

Apie simbolinių pavadinimų rašybą

Šokių pavadinimai

Kaip rašomi įmonių pavadinimai

2023 m. miesto viešųjų užrašų kalbos klaidų apžvalga

Užsidėti vartojimas

Prekių ir gaminių etikečių kalbos klaidų apžvalga

Super kaina ar superkaina?

E-prekyba ar e. prekyba?

Ar tinka vartoti žodžių junginį drėkinantis kremas?

Viena raidė keičia žodžio reikšmę

Brūkšnelis ar brūkšnys?

2021 m. tikrintų interneto svetainių klaidų apžvalga

Ar tikrai dulkių siurblys gali būti profesionalus?

Atstovauti ką ar kam

Naudininkas ar kilmininkas

Pripildyti kuo ar ko

Dėka ar dėl

Taisyklingai apie kavą

Dar kartą apie bendrinių žodžių rašybą

Žodžio praėjimas vartojimas

Prekių etikečių rašymo rekomendacijos

„Google“ ar gūglas?

Ar galima vartoti žodžių junginį Maistas išsinešimui

Įvardžiuotinės formos vartojimas

Rekomendacijos interneto svetainių rengėjams

Kada vartoti žodžius karantinas, izoliacija, saviizoliacija

Kada tinka vartoti žodį aptarnauti, aptarnavimas?

Dvižodžiai gatvių pavadinimai

Konsultacija. Kada pilnas, o kada visas

Pakartokime. Rugsėjis.

Kas lošia, o kas – pralošia?

Kauno miesto dalių pavadinimai

Kavos pavadinimai

Lietuvos vietovardžiai

Sutrumpinimai

Viešųjų užrašų (valgiaraščių) rašymo atmintinė

Didžiųjų ir mažųjų raidžių chaosas

2025-02-21

Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga septynioliktus metus buvo renkamas gražiausias lietuviškas įmonės pavadinimas. Pavadinimai rinkti iš daugiau kaip 14 tūkstančių 2024 m. Registrų centre įregistruotų įmonių.

Vasario 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apdovanoti konkurso nugalėtojai. Iš dvidešimties Gražiausių įmonių pavadinimų konkurso laureatų apdovanotos net keturios Kauno įmonės: „Dangolakis“, „Lengvai lengvai“, „Noksta“ ir „Ryškus pasaulis“.

Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai

Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių kalbos institutas ir portalas „Alfa.lt“ kviečia rinkti 2023 m. Metų žodį ir Metų posakį.

Balsuoti galima iki vasario 20 d.:

už METŲ žodį, https://zodis.alfa.lt/

už METŲ posakį, https://zodis.alfa.lt/posakis/

Rezultatai bus paskelbti vasario 21 dieną – Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.

 

1988 metų lapkričio 18 d. lietuvių kalba buvo pripažinta valstybine. Šiemet minime valstybinės kalbos statuso atkūrimo 35-metį.

 

Šį rudenį minime lietuvių kalbos paskelbimo valstybine 35-metį

 

1988 metų lapkričio 18 dieną Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Simboliška, kad tą pačią dieną buvo sugrąžinti ir kiti valstybingumo simboliai – trispalvė ir „Tautiška giesmė“.

Lietuvių kalba valstybine pirmą kartą paskelbta prieš šimtmetį – 1922-ųjų Konstitucijoje, antrą kartą – praėjus 66-eriems metams. Tuo metu tai buvo neįtikėtinas įvykis – dar neatkūrus nepriklausomos valstybės, kalba jau įteisinama kaip valstybinė.

Iki tol nueitas ilgas kelias, kurio pradžia – gausiuose susirinkimuose, mitinguose išreikštas žmonių troškimas savo krašte turėti savo kalbą, ją išvaduoti iš rusų kalbos šešėlio. Nesibaigiantys masiniai mitingai ir žmonių užsidegimas valdžios atstovus privertė paisyti tautos lūkesčių ir reikalavimų.

Prasidėjo naujas valstybės gyvavimo laikotarpis: laukė daug darbų, atsivėrė platus veiklos laukas visiems, buvo sudėti svarbūs teisiniai pagrindai. Per pirmuosius 10 mūsų Tėvynės laisvės metų lietuvių kalba atsitiesė ir atgavo savo teises.

Lietuvių kalbos paskelbimo valstybine 35-mečio proga Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija, bendradarbiaudamos su Kultūros ministerija, Seimo lankytojų centre rengia istorinių fotografijų parodą. Jau surengtas nuotolinis forumas „Ar kalba atliepia nūdienos poreikius?“, renginiai organizuojami Rokiškyje, Marijampolėje ir Visagine, specialiai šia proga sukurtas dokumentinis filmas „Išsaugojome kalbą“. Rengiama diskusija „(Ne)reikalinga lietuvių kalba“. Sukaktis bus minima ir Lietuvos Respublikos Seime – čia vyks renginys „Kartu kalboje ir valstybėje“.

 

Valstybinė kalbos inspekcija

 

Apie moterų pavardes plačiau. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir išgirsti jų siūlymus. Kalbant apie asmenvardžius pasakytina, kad pavardės yra vienas iš ryškiausių tautinio tapatumo ženklų. Per kelis šimtmečius susiklosčiusioje pavardžių sistemoje moterų pavardės – išvestinės, sudarytos vyriškos pavardės pagrindu; grįžtant prie tarpukario Lietuvos – su šeiminį statusą žyminčiomis priesagomis. Vyriška pavardė, kaip pamatinis giminės asmenvardis, turi visas gramatines galūnes: –as, -a, -ia, -ė, -is, -us, -ius. Moterų pavardės, ar su priesaga, ar be jos, turi galūnę –ė. Kodėl dėl –ė pritarta, bet dėl –a – ne?

Seimo narės Ievos Pakarklytės 2023 m. sausio 6 d. Kalbos komisijai adresuotame rašte siūloma įteisinti lietuvių moterų pavardes su galūne –a, kai vyro pavardės baigmuo yra –a (pvz., vyr. Stoma ir mot. Stoma, vyr. Razma ir mot. Razma). Kol kas vienintelis Seimo narės argumentas šiam pokyčiui buvo neva „sudaromos diskriminacinės sąlygos, kai tam tikriems asmenims yra leidžiama galimybė pasirinkti pavardės darybą, tuo tarpu kitiems asmenims ši galimybė yra ribojama“. Turėta omenyje, kad daroma išimčių, kai šeimoje (giminėje) yra išlaikoma moterų pavardė su galūne -a pagal kitos, ne lietuvių, kalbos taisykles (Čaika, Diuba, Rajevskaja, Freiberga ir kt.). Seimo narei ir buvo atsakyta, kad kitose kalbose yra kitokių dėsningumų ir kitokių moterų pavardžių baigmenų, ir tai yra natūralus dalykas, nekeliantis nuostabos ir nesudarantis sąlygų diskriminacijai. Todėl plėsti būdų ir keisti nutarimo nenumatoma.

Tačiau VLKK neuždaro durų svarstymams, jei rastųsi daugiau kultūrinių argumentų, būtų atlikta išsami poreikio analizė. Sistemos pokyčiai dažniausiai sulaukia aštrių nevienareikšmių visuomenės reakcijų. Kadangi mūsų visuomenė nėra vienasluoksnė, vieniems naujas sprendimas atrodo parankus, o kitiems visai nepriimtinas. Taip nutiko ir 2003 metais Kalbos komisijai greta tradicinių priesaginių, šeiminį statusą žyminčių pavardžių su priesagomis -ienė, –uvienė ir –aitė, –ytė, –utė, -(i)ūtė, įteisinus šeiminio statuso nerodančias moterų pavardžių formas vien su galūne –ė, plg.: vyr. Alekna – mot. Aleknienė, Aleknaitė ar Aleknė; Jablonskis – Jablonskienė, Jablonskaitė ar Jablonskė; Lapėnas – Lapėnienė, Lapėnaitė ar Lapėnė; Baltrus – Baltrienė, Baltrutė ir Baltrė. Kai kurie šaipėsi, kai kurios džiaugėsi. Svarbu pabrėžti, kad patvirtintas, rodos, naujas moterų pavardžių darybos būdas iš tiesų savas, lietuviškas, prikeltas iš užmaršties. XVII a. bažnytinėse krikšto registracijos knygose kai kada krikštijamos mergaitės pavardė buvo rašoma su priesaga –aitė (Raudaitė), o suaugusi ta pati moteris jau vadinama Raudė. Tokios moterų pavardžių darybos paliudijimų išliko tarmėse: vyras, pavyzdžiui, turi pavardę Naudžiūnas, o moteris – Naudžiūnė. VLKK tokį būdą įteisino kaip oficialų.

Taigi, nors galūnės –a ir –ė rodo gramatinę moteriškąją giminę ir tas leidžia puikiai skirti vyrų ir moterų vardus, pvz.: Jovita ir Jovitas, Aldona ir Aldonas, Birutė ir Birutis, tačiau pavardžių lauke yra kitaip: Burba, Varna, Abišala ir taip pat Lapė, Lingė, Zubė, Žuvelė pirmiausia atpažįstamos kaip vyrų (giminės) pavardės. Taip pat iš moters pavardės formos nesunkiai atpažįstame, kuri lietuviška: Kovalevska, Kovalevskaja ar Kovalevskė; Petkevič, Petkeviča ar Petkevičė. Šiuo atveju svarbu ne pavardės etimologinė kilmė, o daryba (etimologiniu požiūriu didžioji lietuvių pavardžių dalis ne baltiškos kilmės). Nebūdingų lietuvių kalbai moterų pavardžių formų tuo tarpu nutarta į taisykles netraukti, o tarp piliečių pavardžių pasitaikančios įvairios moterų pavardžių formos atspindi ir tautinę šalies gyventojų įvairovę, ir istorijos posūkius (kas gimęs tremtyje, kas išeivijoje, kas grįžęs su užsienine pavarde). Nė vienai tradicijai neužkertamas kelias, kartu neabejotina, koks yra savas.

Primename, kodėl ieškota nepriesaginio moterų pavardžių darybos būdo. Dėl to, kad moters pavardės su priesagomis parodo jų šeiminį statusą, vyrų pavardės – nerodo ir tai galėtų sudaryti nelygias galimybes, pavyzdžiui, įsidarbinant. Todėl 2003 m. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba rekomendavo Kabos komisijai nustatyti tokį moterų pavardžių darybos variantą, kuris „neteiktų galimos informacijos apie jų vedybinį statusą“.

Kalbos komisijai įteisinus nepriesaginį moterų pavardžių darybos būdą su galūne –ė galimybė susidaryti diskriminacijos sąlygoms panaikinta. Tokiu darybos būdu gali pasinaudoti tiek ištekėjusi moteris, tiek tėvai – suteikdami pavardę dukrai. Visuomenėje gausu pavyzdžių, kai aukštas pareigas užima tiek moterys, turinčios pavardę su priesaga –ienė, pvz.: Degutienė, Juknevičienė, Navickienė, tiek pavardes su priesagomis –aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, pvz.: Grybauskaitė, Šimonytė, o pastaruoju laiku ir su nepriesaginės darybos pavarde – Skaistė, ir kitos, savo tautinės kalbos, pavarde – Dobrowolska. Be to, nors nėra dažnos, bet galimos ir dvigubos pavardės, pvz., Morkūnaitė-Mikulėnienė. Akivaizdu, kad pasirinkimo daug. Svarbu paminėti, kad tuokiantis moteriai nėra privalu atsisakyti savos pavardės. Atsižvelgiant į tai, kad pavardė – giminės asmenvardis, keliaujantis iš kartos į kartą dešimtmečiais ir šimtmečiais, tais gyvenimo momentais, kai svarstoma, ar priimti sutuoktinio pavardę, ar pakeisti prigimtinę savo giminės į vyro, patartina pasidomėti, kokios moterų pavardės toje giminėje. Naują pavardę priimti su pagarba.

 

 

Parengė Aurelija Baniulaitienė, Aistė Pangonytė

Valstybinė kalbos inspekcija nuolat gauna Lietuvos piliečių skundų dėl įmonių siunčiamų trumpųjų telefono žinučių, kuriose nenaudojamos lietuviškos raidės su diakritiniais ženklais. Diakritikų vartojimo tokio pobūdžio tekstuose teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai nereglamentuoja. Esant neaiškumų Kalbos inspekcija teisės aktus visada interpretuoja verslo įmonių naudai ir nesiima jokių veiksmų. Norime atkreipti visuomenės ir verslo dėmesį, kad jau seniai egzistuoja techninės sąlygos žinutes rašyti taisyklinga lietuvių kalba.  Tai ir įmonių reputacijos dalykas, ir didesnės pagarbos klientams parodymas, nes dauguma jų yra lietuviai.

Kviečiame verslo įmones rasti išteklių ir valios siųsti žinutes klientams taisyklinga lietuvių kalba.

Valstybinė kalbos inspekcija

Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus laimėjo MELAGIENA, KAUKĖ ir KNYGNEŠIŲ TAUTOS NESUSTABDYSI!

 

Vasario 21 d. baigėsi Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai.

Metų žodį ir Metų posakį rinko visuomenė ir komisija. Visuomenė 2020-ųjų Metų žodžiu išrinko Melagieną. Komisija Metų žodžiu išrinko Kaukę.

Pirmą kartą vyko Metų naujadaro rinkimai. Metų naujadaro rinkimuose daugiausiai balsų gavo Iškištanosis.

2020-ųjų Metų posakiu ir visuomenė, ir komisija pripažino Knygnešių tautos nesustabdysi.

Gražiausias lietuviškas įmonės pavadinimas Daktaras desertas

Valstybinė kalbos inspekcija atrinko 17 lietuviškų įmonių pavadinimų, kurie dalyvavo Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų rinkimuose. Daugiausiai balsų surinko ir laimėjo Daktaras desertas. Visi konkurso dalyviai buvo pagerbti nuotoliniame renginyje.

Paslaugos

Rodyti daugiau Rodyti mažiau

Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas. Juos galite pakeisti skiltyje „Parinktys“ arba sutikti su visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Sutikti su visais“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos rasite: „Slapukų politika“.

Kauno bangelė
Skip to content