Miesto istorija
Atnaujinta: 2016-04-13 (Trečiadienis)
Dabartinėje Kauno senamiesčio vietoje, Nemuno ir Neries santakoje, žmonių gyventa dar žiloje senovėje. Gyvenvietė, iš kurios išaugo Kauno miestas, metraštininkų pirmą kartą paminėta 1361 m. Kryžiuočių antpuoliams atremti XIII a. pabaigoje buvo pastatyta mūro pilis, tapusi svarbia miesto gynybos sistemos dalimi. Daug mūšių mena jos apgriuvusios sienos. 1408 m. Vytautas suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, didėjo jo kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto svarba. 1441 m. pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai atidarė kontorą, veikusią iki 1532 m. Jau XVI a. pastatyta pirmoji mokykla, viešoji ligoninė, vaistinė ir amžiaus pabaigoje Kaunas tapo vienas iš geriausiai suformuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.
XVII-XVIII amžiai miestui buvo labai nepalankūs. Tai pasireiškė įvairiomis negandomis: 1665 m. rusų kariuomenės antpuoliai, 1701 m. švedų žygis į Rusiją, kurio metu buvo siaubiama Lietuvos žemė, 1657 m. ir 1708 m. maro epidemijos, 1731 m. ir 1732 m. gaisrai.
XVIII a. pabaigoje Kauno ekonomika kiek pagyvėjo, tačiau greitai užklupo 1812 m. karas, kurio metu Napoleono armija ties Kaunu kėlėsi per Nemuną.Karo metu miestas buvo nuniokotas net du kartus. XVIII a. pabaigoje iškastas Nemuną su Dnepru jungęs Oginskio kanalas, 1862 m. nutiestas geležinkelis, siejęs Rusijos imperiją su Vokietija, 1898 m. pradėjo veikti pirmoji elektrinė – visa tai padėjo vystytis miesto pramonei ir prekybai. Tačiau buvo vienas miesto augimą ribojęs faktorius – Kauno tvirtovės fortų statyba, trukusi nuo 1882 iki 1915 metų. Tolesnę Kauno plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas. Iki 1919 metų Kaune šeimininkavo įvairių tautų ir valdžių (Lietuvos komunistų, pilsudskinės Lenkijos, Vokietijos) atstovai.
1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įsikūrė Valstybės taryba ir Ministrų kabinetas, kitos įstaigos. 1920 m. Vilnių okupavus klastingai, Suvalkų sutartį sulaužiusiai Lenkijai, Kaunas tapo laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu. 1920 metais Kaune susirinko Steigiamasis seimas, padėjęs atkurtos valstybės teisinius pagrindus. Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Klestėjo statyba, daugelis pastatų buvo pertvarkyta, pastatyta visai naujų labai reikšmingų architektūros paminklų, Aleksotą ir Vilijampolę su Centru jungė tiltai per Nemuną bei Nerį. 1924 m. pradėjo kursuoti autobusai, 1928 m. įrengtas miesto vandentiekis. Tačiau šį miesto klestėjimo laikotarpį nutraukė daugiausia žalos padariusi sovietinė okupacija.
Po karo Vilniui grąžinus sostinės vardą, Kaunas tapo antruoju pagal dydį ir gyventojų skaičių Lietuvos miestu. Sparčiai imtasi atstatinėti karo nuniokotą miestą, bet dar sparčiau sovietiniai okupantai ėmėsi griauti ir naikinti viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Įvairiomis priemonėmis buvo kovojama su kitaminčiais. Vienas garsiau nuskambėjusių viešų protestų prieš sovietinę valdžią buvo R.Kalantos susideginimas 1972 m. Kauno miesto sodelyje priešais Muzikinį teatrą.
1988 m. kilus didžiuliam išsilaisvinimo sąjūdžiui, buvo imtasi gaivinti daugelį vertybių: sugrąžinti gatvių, aikščių, muziejų pavadinimai, atstatyta daugelis nepriklausomybės laikų paminklų. 1991 m. sovietų kariuomenei pasikėsinus į jaunos Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Kaune prie Sitkūnų radijo ir televizijos siųstuvų budėjo žmonės, pasiryžę paaukoti už ją savo gyvybes. Vėliau, išvedus sovietinę kariuomenę iš Lietuvos, Kaunui atsivėrė visokeriopos plėtros ir bendradarbiavimo su užsienio valstybių miestais galimybės. Kauniečiai niekada nepamirš popiežiaus vizito Kaune. Šiuo metu Kaunas – antras pagal dydį Lietuvos miestas, apskrities centras.
Nuotraukos paimtos iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvų.
KAUNO MIESTO SAVIVALDOS ISTORIJA
„Duota 1408 metais, ketvirtadienį, apie Švento Valentino dieną” Minint Kauno miesto savivaldos jubiliejų, verta prisiminti, kad 1998 metais Kauno miesto dienos paskelbimo akte buvo atkreiptas dėmesys į šias Kauno istorijos datas:1030-ieji – legendiniai Kauno miesto įkūrimo metai (mokslininkai abejoja šio fakto tikrumu; apskritai šis faktas telieka legenda, nes data paimta iš Bychovco kronikos (arba Plačiojo Lietuvos metraščio sąvado), kurioje pateikta tuometinį LDK elitą iškelianti, istorinės tiesos neatitinkanti kunigaikščio Palemono legenda)
1140-ieji – arabų keliautojas ir kartografas Al Idrisi išleistame žemėlapyje mini vietovę Kaniyū, kuri tapatinama su Kauno vardu (mokslininkai taip pat abejoja šio fakto tikrumu)
1361-ieji – pirmą kartą Kauno vardas paminimas rašytiniame šaltinyje – Kryžiuočių ordino metraštininko Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje”
1408-ieji – LDK valdovas Vytautas suteikė kauniečiams savivaldos Magdeburgo teisės pagrindu privilegiją, kuri įteisino laisvų bei ekonomiškai savarankiškų pirklių ir amatininkų bendruomenę, tiesiogiai atsakingą valdovui (privilegija neišlikusi)
1463-ieji – LDK valdovas Kazimieras Jogailaitis gegužės 20 d. suteikė Kauno miestui privilegiją, kuria patvirtino ir praplėtė miesto teises (seniausia išlikusi privilegija).
Kauno miesto savivaldos pradžia
Miesto savivaldos įkūrimas yra Kauno, kaip miesto, istorijos pradžia. Tarp dabartinės Lietuvos miestų Kaunas buvo antrasis po Vilniaus gavęs Magdeburgo teises. Jas suteikė Vytautas 1408 m. vasario 14-ąją, Vilniaus miestui savivaldos teises davė Jogaila 1387 m. kovo 22 d. Tai reiškė miestiečių bendruomenės išlaisvinimą iš valdovo ar jo vietininkų tiesioginės valdžios, galimybę naudotis luomine miesto teise, kurti miesto savivaldą. Šios privilegijos lėmė organizuotų miestiečių bendruomenių kūrimąsi ir padėjo miestiečių teisinį pagrindą. Miestų savivalda – labai svarbus reiškinys Lietuvos istorijoje, todėl Kauno savivaldos įkūrimo datą yra svarbu tinkamai paminėti.
Magdeburgo teises Kaunui suteikiančios privilegijos nuoraše pasakyta, kad ji buvo duota ketvirtadienį 1408 m. Šv. Valentino dieną. 1408 m. šv. Valentino diena nebuvo ketvirtadienis; istorikai tiksliai nežino, ar ketvirtadieni prieš Valentino dieną ar po, nes žodeliai ante (prieš) ar post (po) asmens, sukūrusio šios privilegijos falsifikatą per neapsižiūrėjimą buvo praleisti; dalinė 1408 m. privilegijos rekonstrukcija prof. Zigmanto Kiaupos buvo atlikta sulyginus šios privilegijos falsifikatą ir 1463 m. Kazimiero privilegijos Kaunui turinį. Tad ankstyviausios žinomos privilegijos Kaunui data ilgai nebuvo konkrečiau apibrėžta. Būtent tai lėmė Kauno savivaldybės sprendimą Miesto dienos šventei pasirinkti kitos, keliančios mažiau neaiškumų, privilegijos Kaunui datą. Kauniečiai pasirėmė seniausia išlikusia privilegija miestui ir, 1998 m. sumanę paskelbti Kauno miesto dieną, pasirinko gegužės 20-ąją, kai 1463 m. Kazimieras Jogailaitis atnaujino ir praplėtė miesto teises.
Mus pasiekęs 1408 m. privilegijos tekstas nėra originalas – tai XVII a. pradžios Kauno liuteronų aplinkoje atsiradęs tekstas. Istorikų tyrinėjimai parodė, kad XVII a. teksto autoriai panaudojo autentiškos 1408 m. privilegijos nuorašą arba jos santrauką. Privilegijos data didesnių abejonių nekelia. Taigi, Kauno miesto savivaldos pradžia derėtų laikyti 1408 -uosius metus.
Vytautas, suteikdamas privilegiją, perleido Kaunui svarstykles, vaškinę ir karpyklą. Tai buvo pelningos, monopolinės įmonės. Svarstyklėmis svertos į miestą atgabenamos prekės ar čia paruoštos prekių siuntos. Vaškinėje tikrinama ruošiamo eksportui vaško kokybė ar lydomas į nustatyto dydžio gabalus, o karpykloje baigiami apdoroti audiniai.
Valdovų privilegijos stiprino miesto savivaldą
Juridinį ir ekonominį Kauno miesto imunitetą valstybėje toliau tvirtino kitos valdovų privilegijos: 1415 m. – Vytauto, 1432 m. – Žygimanto Kęstutaičio, 1440 m., 1449 m. ir 1463 m. – Kazimiero, 1492 m. – Aleksandro, 1507 m ir 1508 m. Žygimanto Senojo. 1440 m. Kazimiero privilegija leido kasmet Kaune rengti vieną 8 dienų mugę per Švč. Marijos Dangun Ėmimo šventę (rugpjūčio 15 d.). Tai buvo vienas pirmųjų leidimų rengti muges Lietuvos miestuose. 1449 m. Kazimiero privilegija greta kitų nuostatų uždraudė svečiams pirkliams Kaune mažmeninę prekybą. Itin reikšminga miesto ekonomikai buvo 1492 m.
Aleksandro privilegija. Valdovas nustatė, kad svečiai pirkliai neturi teisės atvykti su prekėmis į Lietuvos kaimus ir miestelius, neturinčius Magdeburgo teisės, gali prekiauti tik Kaune ir tik su kauniečiais; buvo paskelbta kauniečių tarpininkavimo teisė, draudžianti svečiams Kaune prekiauti tarpusavyje. Kaunui buvo patvirtinta jau anksčiau susiklosčiusi sankrovos teisė, kuri nurodė, jog atgabenę į šį miestą prekes svečiai privalėjo čia mažiausiai 3 dienas apsistoti ir jas pardavinėti kauniečiams, ir tik po to prekes galėjo gabenti į kitus savivaldžius LDK miestus arba į užsienį. Be prekybos, Kaune sparčiai plėtojosi ir amatai: pirmieji keturi cechai susikūrė XVI a. II pusėje, XVII a. pabaigoje mieste veikė 12, o XVIII a. pabaigoje 10 cechų. XVI-XVIII a. iš viso veikė 23 amatininkų cechai, kurie apėmė mažiausiai 36 amatus. Čia būta barzdaskučių, laivavedžių, audėjų, siuvėjų, ginklakalių, stiklių cechų ir kt.
Respublica Caunensis
Taigi, nuo 1408-ųjų Kaunas augo kaip tikras europinis miestas. Kauniečiai, gavę platų teisinį ir mokesčių imunitetą, sukūrė stiprią bendruomenę, amžininkų ji buvo vadinama Respublica Caunensis – Kauno Respublika.
Kauno miesto valdžią sudarė trys svarbiausios, viena su kita susijusios institucijos – Vaitas, Magistratas (12 tarėjų ir 4 burmistrai) ir Suolininkų (12 asmenų) teismas.Vaitas pagal Magdeburgo teisę buvo aukščiausias miesto savivaldos pareigūnas, miesto atstovas. Pareigybė teikė daugiau garbės, nei galios. Vaitas pirmininkaudavo Suolininkų teismui, skelbdavo jo sprendimus. Antroji institucija po vaito – Magistratas (taryba). Jis valdė ir prižiūrėjo miesto gyvenimą, priimdavo nuostatus, rūpinosi nutarimų įgyvendinimu, taip pat atliko vieno iš miesto teismų funkcijas: sprendė civilines miestiečių bylas, globos, turto, paveldėjimo klausimus. Žemiausioji miesto valdžioje buvo Suolininkų kolegija, kuri nagrinėjo miestiečių kriminalines bylas, turto ginčus bei įvairius nusižengimus miesto tvarkai.
Didžiausią ekonominį pakilimą Kaunas išgyveno XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje. Šiuo laikotarpiu kilo miesto pastatai, statyta daug mūro namų. Po XVII a. vidurio karų, rusų okupacijos ir miestą ištikusios krizės, įvyko nemažai pasikeitimų, pavyzdžiui, Suolininkų kolegija tapo Magistrato dalimi, ėmė veikti naujas jungtinis Vaito-magistrato teismas, nagrinėjęs kriminalines miesto valdžios atstovų bylas.
Miestas ypač saugojo ir rūpinosi savo privilegijomis. 1542 m. pradėta statyti miesto Rotušė. Kauno miesto herbinis antspaudas, atsiradęs Vytauto valdymo laikais XV a. pradžioje, yra vienas seniausių žinomų miesto herbinių antspaudų LDK teritorijoje. Europinių bruožų Kaunui suteikė ir XVII a. pradžioje pradėta statyti mūrinė miesto siena.
Kaunas – ne tik miestiečių bendruomenė (miestas), bet ir bajorai bei dvasininkai. Miestiečiams už miesto ribų reikėjo paklusti bajorų valdomos valstybės įstatymams. Padėtis pradėjo keistis po 1791 m. balandžio 18 d. seime priimto Miestų įstatymo. Miesto teisei turėjo paklusti visi jo gyventojai, taip pat ir bajorai. Pastarieji, turintys mieste namus, galėjo tapti miestiečiais, o miestiečiams buvo pripažintos kai kurios bajorų teisės. Deja, reformos nebuvo įgyvendintos, nes 1795 m. Lenkijos-Lietuvos valstybė žlugo.
Savivaldos žlugdymas carinio valdymo metais
XVIII a. pab.-XIX a. pr. dar galiojo senosios privilegijos ir Magdeburgo teisė. Tačiau apribotos magistrato kompetencijos, miestas tapo pavaldus Vilniaus ir Peterburgo valdžios pareigūnams (o nuo 1843 m. – Kauno gubernijos valdybai). 1808 m. miesto Magistratą pakeitė 6 asmenų Dūma. Dūmos galios buvo kuklios. Miestų savivalda carinėje Rusijoje buvo gerokai apribota. Į amžiaus pabaigą miestų savivaldybių kompetencijos buvo dar labiau siaurinamos.
Miesto savivaldos pagrindinės institucijos pagal 1870 m. birželio 28 d. Miestų įstatymą buvo rinkiminės sueigos, miesto Dūma ir miesto Valdyba. Miesto Dūmą (savivaldybę) ėmė rinkti ne luomų atstovai, bet turto savininkai. Miesto Dūma atliko organizacines funkcijas. Ją sudarydavo išrinktieji ketveriems metams, jos sudėtis svyravo nuo 69 iki 72 narių.
Tarpukario savivaldos ypatybės
Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu Kauno miesto taryba rinkta 6 kartus: 1918, 1920, 1921, 1924, 1931 ir 1934 metais. Burmistro pareigybė Kaune atsirado 1921m. Pirmuoju Kauno burmistru tapo Jonas Vileišis (iki 1931 m.) Jo darbą tęsė burmistrai Antanas Gravrogkas (1932-1933) ir Antanas Merkys (1933-1939). Kauno miesto taryba iš savo narių išsirinkdavo valdybą (nuo 1931 m. jos funkcijos atiteko burmistrui), kurios skaičius kito priklausomai nuo tarybos narių skaičiaus. Rinkimuose į miesto savivaldybę dalyvaudavo įvairios politinės partijos, organizacijos, bendrijos. Naujasis 1931 m. savivaldybių įstatymas sustiprino savivaldybes kontroliuojančios Vidaus reikalų ministerijos funkcijas. Nustačius turto (rinkimų teisė palikta tik ūkių bei įmonių savininkams ir valstybinių įstaigų bei savivaldybių tarnautojams) cenzą ir pakeitus amžiaus (nuo 24 m.) ribą, savivaldybių rinkimuose galėjo dalyvauti labai nedaug žmonių. 1924 m. savivaldybių rinkimuose galėjo dalyvauti 46 000 kauniečių, 1931 m. tokią teisę turėjo tik 27 000. Nors 1934 m. išrinktų savivaldybių kadencija buvo 3 metai, tačiau dėl sustiprėjusios opozicijos valdžia rinkimų skelbti nesiryžo ir pratęsė senųjų savivaldybių įgaliojimus. Išsamiau pažinti Kauno miesto savivaldos raidą nuo 1408 -ųjų iki 1940 -ųjų metų bus galima Kauno miesto muziejuje vasario 15 d. pradėsiančioje veikti ekspozicijoje” Kaunas istorijos ženkluose”.
Sovietinės savivaldos specifika
1940 m. birželio 15 d. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, savivaldybės buvo griaunamos. Iš esmės, nuo to laiko veikė ne savivaldybės, o tik jų vadovai – apskričių viršininkai, miestų burmistrai ir valsčių viršaičiai. Bet ir šių pareigūnų funkcijos buvo siaurinamos, vaidmuo mažinamas. Tikrąja valdžia tapo miestų, apskričių ir valsčių komunistų partijos funkcionieriai, represiniai organai.
Savivalda nuo 1990 -ųjų
Pirmieji laisvi ir demokratiški savivaldybių rinkimai po ilgos pertraukos Lietuvoje įvyko 1990 m. kovo 24 d. Tą kart išrinkta Kauno miesto savivaldybės atstovaujamoji institucija iš pradžių buvo vadinama Kauno miesto Liaudies deputatų taryba (išrinkta 100 deputatų), nuo 1990 m. balandžio mėn. Kauno miesto taryba, nuo 1994 m. liepos mėn. Kauno miesto savivaldybės taryba. Pirmuoju meru 1990 m. gegužės 15 d. paskirtas Vidmantas Adomonis.
Paslaugos
- Kontaktų paieška ir struktūraSavivaldybės darbuotojų kontaktų paieška
- Civilinė sauga ir mobilizacija
- PaslaugosČia rasite savivaldybės teikiamas paslaugas
- TransportasMaršrutai, tvarkaraščiai, e. bilietas
- Asmenų aptarnavimasAptarnaujami padaliniai, asmenų aptarnavimo kokybės vertinimo anketa
- Projektiniai pasiūlymaiStatinių projektų viešinimas
- KultūraĮstaigos, konkursai, stipendijos, renginiai
- Verslas ir finansaiLengvatos verslui, leidimai, finansai ir mokesčiai, parduodamas turtas
- Korupcijos prevencijaAntikorupcijos komisija, kontaktai
- UrbanistikaTeritorijų planavimas ir statyba, žemės sklypai
- Civilinė metrikacijaSantuokos registracijos apžvalga, informacija jaunavedžiams
- ŠvietimasĮstaigos, ugdymas, premijos