Valstybinė kalba
Atnaujinta: 2024-11-18 (Pirmadienis)
Lietuvos Respublikos Konstitucija 14 straipsnis.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas 7 straipsnis. 13 dalis.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 5 straipsnis.
Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas 4 straipsnis. 1 dalis.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas 497–503, 505, 507 straipsniai
Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo rekomendacijos
Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisyklės
Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo
Išorinės reklamos įrengimo taisyklės
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 2.40 straipsnis.
Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės
Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos aprašas
2024 m. I ketvirtį tikrintų interneto svetainių kalbos klaidų apžvalga
2024 m. planuojamų tikrinti įmonių sąrašas
2023 m. I ketvirtį tikrintų Kauno lopšelių-darželių interneto svetainių kalbos klaidų apžvalga
2022 m. tikrintų interneto svetainių kalbos klaidų apžvalga
2023 m. planuojamų tikrinti įmonių sąrašas
2022 m. I ketvirtį tikrintų interneto svetainių kalbos klaidų apžvalga
2022 m. planuojamų tikrinti įmonių sąrašas
2021 m. planuojamų tikrinti įmonių sąrašas
Dokumentų skyrius, vykdydamas valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkciją, kontroliuoja, kaip mieste laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo bei taisyklingumo reikalavimus; siekia užkirsti kelią pažeidimams; stengiasi užtikrinti valstybinės kalbos apsaugą ir sudaryti palankias sąlygas Kauno įmonių, įstaigų ir organizacijų, reklamos agentūrų darbuotojams, gyventojams ir kt. suinteresuotiems asmenims kreiptis į skyrių dėl lietuvių kalbos vartojimo ir taisyklingumo bei kitų kalbų vartojimo teisėtumo; konsultuoja lietuvių kalbos vartojimo klausimais; informuoja apie savo veiklą, rūpinasi taisyklingos lietuvių kalbos prestižu.
Apie pastebėtus valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo pažeidimus galima pranešti el. paštu [email protected].
2020 m. I pusmečio įmonių ir įstaigų planuojamų tikrinimų sąrašas
Dokumentų skyriaus 2019 m. I pusmečio Kauno miesto įmonių ir įstaigų planuojamų tikrintinų sąrašas
Dokumentų skyriaus 2018 m. II pusmečio Kauno miesto įmonių ir įstaigų planuojamų tikrinimų sąrašas
2020 m. valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkcijos atlikimo ataskaitos santrauka
2020 m. vykdant valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkciją buvo tikrinta, kaip Kauno įmonės, įstaigos ir organizacijos laikosi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą. Peržiūrėta ir patikrinta daugiau kaip 5 000 reklamų ir viešųjų užrašų. Dėl Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų buvo įspėta 400 įmonių, įstaigų ir organizacijų (249 pažeidimus pašalino). Tikrintos įmonės konsultuotos kalbos taisyklingumo ir vartojimo klausimais. Patikrinti 32 viešojo maitinimo įmonių viešieji lauko ir vidaus užrašai, valgiaraščiai, skrajutės. Tikrinta mieste leidžiamų bei platinamų leidinių, įmonių, įstaigų ir organizacijų interneto svetainių kalba. Patikrinti 39 neperiodiniai leidiniai, 15 įmonių interneto svetainės.
Tikrintos 2020 m. ūkio subjektų tikrinimo plane numatytos tikrinti ir neplanuotos tikrinti įmonės. Patikrinti UAB „Pirmoji kregždutė“, UAB „Kavos imperija“, UAB „Romainių vaistinė“ ir kitų įmonių užrašai, informaciniai tekstai ir prekių etiketės.
Parengtos rekomendacijos interneto svetainių rengėjams ir prekių etikečių rašymo rekomendacijos.
Kauno miesto savivaldybės interneto svetainės rubrikoje „Valstybinė kalba“ paskelbti 4 kalbos patarimai, informacija apie virtualią lietuvių kalbos viktoriną, gražiausio įmonės pavadinimo rinkimus, valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkcijos atlikimo 2019 m. ataskaitos santrauka, 2020 m. I pusmečio ūkio subjektų tikrinimo planas, rekomendacijos interneto svetainių rengėjams ir prekių etikečių rašymo rekomendacijos.
Miesto gyventojams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms suteiktos 124 konsultacijos reklamos projektų derinimo, simbolinių pavadinimų rašymo, viešųjų užrašų taisyklingumo, teisėtumo ir kitais kalbos vartojimo klausimais.
2019 m. valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkcijos atlikimo ataskaitos santrauka
Vykdant valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkciją buvo tikrinta, kaip Kauno įmonės, įstaigos ir organizacijos laikosi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą. Peržiūrėta ir patikrinta daugiau kaip 7 000 reklamų ir viešųjų užrašų. Dėl Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų buvo įspėtos 438 įmonės, įstaigos ir organizacijos (220 pažeidimus pašalino). Patikrinti 25 viešojo maitinimo įmonių viešieji lauko ir vidaus užrašai, valgiaraščiai, skrajutės. Tikrinta mieste leidžiamų bei platinamų leidinių, įmonių, įstaigų ir organizacijų interneto svetainių kalba. Patikrinti 55 neperiodiniai leidiniai, 4 įmonių interneto svetainės. Derinti viešųjų miesto užrašų, kuriems išduodami leidimai, projektai. Su papildymais ir taisymais suderinti 2384 projektai.
Vadovaujantis Ūkio subjektų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės Kauno miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėmis, patikrinti UAB „Green cafe“, UAB „Kika LT“, UAB „Kosmelita“, UAB „Bio Sala“, UAB „Nauji verslo projektai“ ir kitų įmonių informaciniai užrašai, tekstai ir prekių etiketės.
Miesto gyventojams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms suteikta 1300 konsultacijų reklamos projektų derinimo, juridinių asmenų pavadinimų darymo, viešųjų užrašų taisyklingumo, teisėtumo klausimais.
Išnagrinėti 6 juridinių ir fizinių asmenų skundai, atsakyta į 301 paklausimą ir prašymą.
2018 m. valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkcijos atlikimo ataskaitos santrauka
Vykdydamas valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkciją, Kauno miesto savivaldybės administracijos Dokumentų skyrius 2018 metais tikrino, kaip Kauno įmonės, įstaigos ir organizacijos laikosi Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą. Patikrinta daugiau kaip 5 500 įmonių, įstaigų ir organizacijų reklamų ir viešųjų užrašų. Dėl Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimų buvo įspėtos 296 įmonės, įstaigos ir organizacijos (160 pažeidimus pašalino). Patikrinti 35 viešojo maitinimo įmonių viešieji lauko ir vidaus užrašai, valgiaraščiai, skrajutės. Tikrinta mieste leidžiamų bei platinamų leidinių, įmonių, įstaigų ir organizacijų interneto svetainių kalba. Patikrinti 107 neperiodiniai leidiniai, 7 įmonių interneto svetainės. Tikrinti miesto viešojo transporto (troleibusų ir autobusų) viešieji užrašai (patikrinta 13 autobusų maršrutų ir 13 troleibusų maršrutų), derinti viešųjų miesto užrašų, kuriems išduodami leidimai, projektai. Su papildymais ir taisymais suderintas 1621 projektas.
Vadovaujantis Ūkio subjektų valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės Kauno miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėmis, patikrinti UAB „Ermitažas“, UAB „Makveža“, UAB „Eiginta“, UAB „Lupra“ ir UAB „Ramunėlės vaistinė“ informaciniai užrašai, tekstai ir prekių etiketės. Analizuota ir įvertinta daugiau kaip 1000 prekių etikečių.
Miesto gyventojams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms Dokumentų skyrius suteikė 1885 konsultacijas reklamos projektų derinimo, juridinių asmenų pavadinimų darymo, viešųjų užrašų taisyklingumo, teisėtumo klausimais.
Išnagrinėti 3 juridinių ir fizinių asmenų skundai, atsakyta į 378 paklausimus ir prašymus.
2017 m. valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkcijos atlikimo ataskaitos santrauka
Vykdydamas Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų valstybinės kalbos vartojimą ir jos taisyklingumą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo kontrolę, 2017 metais skyrius patikrino apie 8 000 įmonių, įstaigų ir organizacijų viešųjų užrašų (įspėjo 431 įmonę), 76 neperiodinius leidinius, surengė 4 viešojo miesto transporto reidus), derino viešųjų miesto užrašų, kuriems išduodami leidimai, projektus. Su papildymais ir taisymais suderino 1064 projektus.
Tikrino, kaip miesto įmonės ir įstaigos laikosi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų (patikrino 77 įmones ir įstaigas). Patikrino 7 įmonių interneto svetainių kalbos taisyklingumą, 54 miesto viešojo maitinimo įmonių informacinius užrašus ir kitus tekstus (valgiaraščius, skrajutes ir kt.).
Miesto gyventojams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms suteikė 1575 konsultacijas reklamos projektų derinimo, juridinių asmenų pavadinimų darymo, viešųjų užrašų taisyklingumo, teisėtumo klausimais tiesiogiai, telefonu ir el. paštu.
Išnagrinėjo 14 juridinių ir fizinių asmenų skundų, 343 paklausimus ir prašymus.
Kada vartoti žodį pastovus, kada – nuolatinis?
Apie simbolinių pavadinimų rašybą
Kaip rašomi įmonių pavadinimai
2023 m. miesto viešųjų užrašų kalbos klaidų apžvalga
Prekių ir gaminių etikečių kalbos klaidų apžvalga
Ar tinka vartoti žodžių junginį drėkinantis kremas?
Viena raidė keičia žodžio reikšmę
2021 m. tikrintų interneto svetainių klaidų apžvalga
Ar tikrai dulkių siurblys gali būti profesionalus?
Dar kartą apie bendrinių žodžių rašybą
Prekių etikečių rašymo rekomendacijos
Ar galima vartoti žodžių junginį Maistas išsinešimui
Įvardžiuotinės formos vartojimas
Rekomendacijos interneto svetainių rengėjams
Kada vartoti žodžius karantinas, izoliacija, saviizoliacija
Kada tinka vartoti žodį aptarnauti, aptarnavimas?
Konsultacija. Kada pilnas, o kada visas
Kauno miesto dalių pavadinimai
Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai
Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių kalbos institutas ir portalas „Alfa.lt“ kviečia rinkti 2023 m. Metų žodį ir Metų posakį.
Balsuoti galima iki vasario 20 d.:
už METŲ žodį, https://zodis.alfa.lt/
už METŲ posakį, https://zodis.alfa.lt/posakis/
Rezultatai bus paskelbti vasario 21 dieną – Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.
1988 metų lapkričio 18 d. lietuvių kalba buvo pripažinta valstybine. Šiemet minime valstybinės kalbos statuso atkūrimo 35-metį.
Šį rudenį minime lietuvių kalbos paskelbimo valstybine 35-metį
1988 metų lapkričio 18 dieną Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Simboliška, kad tą pačią dieną buvo sugrąžinti ir kiti valstybingumo simboliai – trispalvė ir „Tautiška giesmė“.
Lietuvių kalba valstybine pirmą kartą paskelbta prieš šimtmetį – 1922-ųjų Konstitucijoje, antrą kartą – praėjus 66-eriems metams. Tuo metu tai buvo neįtikėtinas įvykis – dar neatkūrus nepriklausomos valstybės, kalba jau įteisinama kaip valstybinė.
Iki tol nueitas ilgas kelias, kurio pradžia – gausiuose susirinkimuose, mitinguose išreikštas žmonių troškimas savo krašte turėti savo kalbą, ją išvaduoti iš rusų kalbos šešėlio. Nesibaigiantys masiniai mitingai ir žmonių užsidegimas valdžios atstovus privertė paisyti tautos lūkesčių ir reikalavimų.
Prasidėjo naujas valstybės gyvavimo laikotarpis: laukė daug darbų, atsivėrė platus veiklos laukas visiems, buvo sudėti svarbūs teisiniai pagrindai. Per pirmuosius 10 mūsų Tėvynės laisvės metų lietuvių kalba atsitiesė ir atgavo savo teises.
Lietuvių kalbos paskelbimo valstybine 35-mečio proga Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija, bendradarbiaudamos su Kultūros ministerija, Seimo lankytojų centre rengia istorinių fotografijų parodą. Jau surengtas nuotolinis forumas „Ar kalba atliepia nūdienos poreikius?“, renginiai organizuojami Rokiškyje, Marijampolėje ir Visagine, specialiai šia proga sukurtas dokumentinis filmas „Išsaugojome kalbą“. Rengiama diskusija „(Ne)reikalinga lietuvių kalba“. Sukaktis bus minima ir Lietuvos Respublikos Seime – čia vyks renginys „Kartu kalboje ir valstybėje“.
Valstybinė kalbos inspekcija
Apie moterų pavardes plačiau. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir išgirsti jų siūlymus. Kalbant apie asmenvardžius pasakytina, kad pavardės yra vienas iš ryškiausių tautinio tapatumo ženklų. Per kelis šimtmečius susiklosčiusioje pavardžių sistemoje moterų pavardės – išvestinės, sudarytos vyriškos pavardės pagrindu; grįžtant prie tarpukario Lietuvos – su šeiminį statusą žyminčiomis priesagomis. Vyriška pavardė, kaip pamatinis giminės asmenvardis, turi visas gramatines galūnes: –as, -a, -ia, -ė, -is, -us, -ius. Moterų pavardės, ar su priesaga, ar be jos, turi galūnę –ė. Kodėl dėl –ė pritarta, bet dėl –a – ne?
Seimo narės Ievos Pakarklytės 2023 m. sausio 6 d. Kalbos komisijai adresuotame rašte siūloma įteisinti lietuvių moterų pavardes su galūne –a, kai vyro pavardės baigmuo yra –a (pvz., vyr. Stoma ir mot. Stoma, vyr. Razma ir mot. Razma). Kol kas vienintelis Seimo narės argumentas šiam pokyčiui buvo neva „sudaromos diskriminacinės sąlygos, kai tam tikriems asmenims yra leidžiama galimybė pasirinkti pavardės darybą, tuo tarpu kitiems asmenims ši galimybė yra ribojama“. Turėta omenyje, kad daroma išimčių, kai šeimoje (giminėje) yra išlaikoma moterų pavardė su galūne -a pagal kitos, ne lietuvių, kalbos taisykles (Čaika, Diuba, Rajevskaja, Freiberga ir kt.). Seimo narei ir buvo atsakyta, kad kitose kalbose yra kitokių dėsningumų ir kitokių moterų pavardžių baigmenų, ir tai yra natūralus dalykas, nekeliantis nuostabos ir nesudarantis sąlygų diskriminacijai. Todėl plėsti būdų ir keisti nutarimo nenumatoma.
Tačiau VLKK neuždaro durų svarstymams, jei rastųsi daugiau kultūrinių argumentų, būtų atlikta išsami poreikio analizė. Sistemos pokyčiai dažniausiai sulaukia aštrių nevienareikšmių visuomenės reakcijų. Kadangi mūsų visuomenė nėra vienasluoksnė, vieniems naujas sprendimas atrodo parankus, o kitiems visai nepriimtinas. Taip nutiko ir 2003 metais Kalbos komisijai greta tradicinių priesaginių, šeiminį statusą žyminčių pavardžių su priesagomis -ienė, –uvienė ir –aitė, –ytė, –utė, -(i)ūtė, įteisinus šeiminio statuso nerodančias moterų pavardžių formas vien su galūne –ė, plg.: vyr. Alekna – mot. Aleknienė, Aleknaitė ar Aleknė; Jablonskis – Jablonskienė, Jablonskaitė ar Jablonskė; Lapėnas – Lapėnienė, Lapėnaitė ar Lapėnė; Baltrus – Baltrienė, Baltrutė ir Baltrė. Kai kurie šaipėsi, kai kurios džiaugėsi. Svarbu pabrėžti, kad patvirtintas, rodos, naujas moterų pavardžių darybos būdas iš tiesų savas, lietuviškas, prikeltas iš užmaršties. XVII a. bažnytinėse krikšto registracijos knygose kai kada krikštijamos mergaitės pavardė buvo rašoma su priesaga –aitė (Raudaitė), o suaugusi ta pati moteris jau vadinama Raudė. Tokios moterų pavardžių darybos paliudijimų išliko tarmėse: vyras, pavyzdžiui, turi pavardę Naudžiūnas, o moteris – Naudžiūnė. VLKK tokį būdą įteisino kaip oficialų.
Taigi, nors galūnės –a ir –ė rodo gramatinę moteriškąją giminę ir tas leidžia puikiai skirti vyrų ir moterų vardus, pvz.: Jovita ir Jovitas, Aldona ir Aldonas, Birutė ir Birutis, tačiau pavardžių lauke yra kitaip: Burba, Varna, Abišala ir taip pat Lapė, Lingė, Zubė, Žuvelė pirmiausia atpažįstamos kaip vyrų (giminės) pavardės. Taip pat iš moters pavardės formos nesunkiai atpažįstame, kuri lietuviška: Kovalevska, Kovalevskaja ar Kovalevskė; Petkevič, Petkeviča ar Petkevičė. Šiuo atveju svarbu ne pavardės etimologinė kilmė, o daryba (etimologiniu požiūriu didžioji lietuvių pavardžių dalis ne baltiškos kilmės). Nebūdingų lietuvių kalbai moterų pavardžių formų tuo tarpu nutarta į taisykles netraukti, o tarp piliečių pavardžių pasitaikančios įvairios moterų pavardžių formos atspindi ir tautinę šalies gyventojų įvairovę, ir istorijos posūkius (kas gimęs tremtyje, kas išeivijoje, kas grįžęs su užsienine pavarde). Nė vienai tradicijai neužkertamas kelias, kartu neabejotina, koks yra savas.
Primename, kodėl ieškota nepriesaginio moterų pavardžių darybos būdo. Dėl to, kad moters pavardės su priesagomis parodo jų šeiminį statusą, vyrų pavardės – nerodo ir tai galėtų sudaryti nelygias galimybes, pavyzdžiui, įsidarbinant. Todėl 2003 m. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba rekomendavo Kabos komisijai nustatyti tokį moterų pavardžių darybos variantą, kuris „neteiktų galimos informacijos apie jų vedybinį statusą“.
Kalbos komisijai įteisinus nepriesaginį moterų pavardžių darybos būdą su galūne –ė galimybė susidaryti diskriminacijos sąlygoms panaikinta. Tokiu darybos būdu gali pasinaudoti tiek ištekėjusi moteris, tiek tėvai – suteikdami pavardę dukrai. Visuomenėje gausu pavyzdžių, kai aukštas pareigas užima tiek moterys, turinčios pavardę su priesaga –ienė, pvz.: Degutienė, Juknevičienė, Navickienė, tiek pavardes su priesagomis –aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, pvz.: Grybauskaitė, Šimonytė, o pastaruoju laiku ir su nepriesaginės darybos pavarde – Skaistė, ir kitos, savo tautinės kalbos, pavarde – Dobrowolska. Be to, nors nėra dažnos, bet galimos ir dvigubos pavardės, pvz., Morkūnaitė-Mikulėnienė. Akivaizdu, kad pasirinkimo daug. Svarbu paminėti, kad tuokiantis moteriai nėra privalu atsisakyti savos pavardės. Atsižvelgiant į tai, kad pavardė – giminės asmenvardis, keliaujantis iš kartos į kartą dešimtmečiais ir šimtmečiais, tais gyvenimo momentais, kai svarstoma, ar priimti sutuoktinio pavardę, ar pakeisti prigimtinę savo giminės į vyro, patartina pasidomėti, kokios moterų pavardės toje giminėje. Naują pavardę priimti su pagarba.
Parengė Aurelija Baniulaitienė, Aistė Pangonytė
Valstybinė kalbos inspekcija nuolat gauna Lietuvos piliečių skundų dėl įmonių siunčiamų trumpųjų telefono žinučių, kuriose nenaudojamos lietuviškos raidės su diakritiniais ženklais. Diakritikų vartojimo tokio pobūdžio tekstuose teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai nereglamentuoja. Esant neaiškumų Kalbos inspekcija teisės aktus visada interpretuoja verslo įmonių naudai ir nesiima jokių veiksmų. Norime atkreipti visuomenės ir verslo dėmesį, kad jau seniai egzistuoja techninės sąlygos žinutes rašyti taisyklinga lietuvių kalba. Tai ir įmonių reputacijos dalykas, ir didesnės pagarbos klientams parodymas, nes dauguma jų yra lietuviai.
Kviečiame verslo įmones rasti išteklių ir valios siųsti žinutes klientams taisyklinga lietuvių kalba.
Valstybinė kalbos inspekcija
Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus laimėjo MELAGIENA, KAUKĖ ir KNYGNEŠIŲ TAUTOS NESUSTABDYSI!
Vasario 21 d. baigėsi Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai.
Metų žodį ir Metų posakį rinko visuomenė ir komisija. Visuomenė 2020-ųjų Metų žodžiu išrinko Melagieną. Komisija Metų žodžiu išrinko Kaukę.
Pirmą kartą vyko Metų naujadaro rinkimai. Metų naujadaro rinkimuose daugiausiai balsų gavo Iškištanosis.
2020-ųjų Metų posakiu ir visuomenė, ir komisija pripažino Knygnešių tautos nesustabdysi.
Gražiausias lietuviškas įmonės pavadinimas Daktaras desertas
Valstybinė kalbos inspekcija atrinko 17 lietuviškų įmonių pavadinimų, kurie dalyvavo Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų rinkimuose. Daugiausiai balsų surinko ir laimėjo Daktaras desertas. Visi konkurso dalyviai buvo pagerbti nuotoliniame renginyje.
Paslaugos
- Kontaktų paieška ir struktūraSavivaldybės darbuotojų kontaktų paieška
- Civilinė sauga ir mobilizacija
- PaslaugosČia rasite savivaldybės teikiamas paslaugas
- TransportasMaršrutai, tvarkaraščiai, e. bilietas
- Asmenų aptarnavimasAptarnaujami padaliniai, asmenų aptarnavimo kokybės vertinimo anketa
- Projektiniai pasiūlymaiStatinių projektų viešinimas
- KultūraĮstaigos, konkursai, stipendijos, renginiai
- Verslas ir finansaiLengvatos verslui, leidimai, finansai ir mokesčiai, parduodamas turtas
- Korupcijos prevencijaAntikorupcijos komisija, kontaktai
- UrbanistikaTeritorijų planavimas ir statyba, žemės sklypai
- Civilinė metrikacijaSantuokos registracijos apžvalga, informacija jaunavedžiams
- ŠvietimasĮstaigos, ugdymas, premijos