Gruodžio 17 d. virtualioje aplinkoje vyko Kauno pedagogų kvalifikacijos centro ir Kauno m. rusų kalbos metodinio būrelio organizuota metodinė valanda „Rusų kalbos VBE rezultatų aptarimas ir mokinių ruošimo egzaminams problemos“.

Darbo patirtimi ir įžvalgomis dalinosi Kauno Dainavos progimnazijos rusų kalbos mokytoja metodininkė Irina Jermoškina, Kauno „Aitvaro“ mokyklos rusų kalbos mokytoja metodininkė Inga Rakauskienė, KTU inžinerijos licėjaus rusų kalbos mokytoja metodininkė Irina Štreimikienė. Visos pedagogės ilgametės valstybinių brandos egzaminų vertintojos.

Diskusiją vedė ir pranešimą skaitė Kauno miesto rusų kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Irina Jermoškina. Ji savo pranešime „Praktiniai patarimai mokytojams ir mokiniams, besiruošiant valstybiniam rusų kalbos egzaminui akcentavo, kad „nemaža dalis klaidų padaroma ne dėl patiriamo streso – o tiesiog dėl to, kad neįsiskaitoma, neįsigilinama į egzamino užduotis. Jos skaitomos neatidžiai ir ne iki galo.“ Todėl pirmasis ir pats svarbiausias mokytojos patarimas: susikaupti per egzaminą! Savo mokiniams mokytoja visada pataria per likusias keletą dienų iki egzamino pabandyti „persijungti“ į kitos kalbos aplinką – paklausyti dainų, radijo, televizijos pranešimų, pasižiūrėti filmų rusų kalba. Jei yra galimybė, namuose ar su draugais pasikalbėti rusiškai. Nesyk pastebėta, tai išties naudinga. Juk ir po rusų kalbos pamokos, per kurią daug bendraujama rusiškai, mokiniams daug lengviau šia kalba sklandžiai reikšti mintis. Be to, nuolat klausantis rusų kalbos, yra proga įsiminti sakinio konstrukciją, praturtinti žodyną vienu kitu žodžiu. Būtų labai pravartu ir įsiminti įvairių mintis susiejančių žodžių (pvz., įvadinių, išreiškiančių eiliškumą, apibendrinančių, išreiškiančių jausmus). Nereikia mokytis ištisų posakių – pakanka išmokti keletą, kad paskui būtų galima juos įterpti rašinyje.

Mokytojos Inga Rakauskienė ir Irina Štreimikienė kalbėjo, kad dar yra laiko pasikartoti rusų kalbos laiško etiketą ir reikalavimus rašiniui. Apmaudu, kai mokiniai praranda taškus dėl visai paprastų dalykų – pavyzdžiui, dėl to, kad rašydami laišką rusų kalbą painioja su anglų kalba.

Taip pat mokiniai dažnai labiau baiminasi rašymo užduočių, tačiau iš praktikos pastebėta, jog bene sudėtingiausios egzamino užduotys būna skaitymo ir suvokimo. Jos neretai reikalauja plataus, turtingo žodyno. Atliekant šias užduotis, būtina pamąstyti, analizuoti, dėl to joms reikia didesnių pastangų, nei klausymo užduotims. Vadinasi, svarbu tinkamai paskirstyti savo laiką ir dėmesį. Klausymo užduoties atlikimo tvarkos nepakeisi, tačiau užduotis atlikti galima labiau apgalvotai. Pavyzdžiui, pirmiausia dirbti su tomis užduotimis, kurios aiškios, suprantamos ir pavyksta.

Taip pat labai svarbu nepamiršti tinkamai išpildyti, aptarti visus užduoties punktus ar klausimus. Tai yra, jei prašoma atsakyti į klausimą – būtina į jį atsakyti, jei prašoma kažką apibūdinti, aprašyti – būtinai reikia tai ir atlikti. Labai svarbus vertinimo kriterijus – ar egzamino užduotis atlikta iki galo. Tai svarbu ir rašiniui, ir laiškui. Puiku, jei mokinys temą atskleidžia pateikdamas apmąstytų pavyzdžių iš savo patirties, išgyvenimų, praktikos, realaus gyvenimo.

Mokytojų išsakyti patarimai kolegoms, ruošiantiems mokinius valstybiniam rusų kalbos egzaminui, buvo konkretūs, praktiški ir naudingi. Baigdamos mokytojos palinkėjo sėkmės ne tik ruošiantis egzaminui bet ir jį laikant.

Irina Jermoškina, Kauno Dainavos progimnazijos rusų k. mokytoja metodininkė, Kauno m. rusų kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė

Patarimai mokiniams