Siunčiama nuotrauka

Svarbiausia – laimingas vaikas

         

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, vadovaujamas direktorės Rasos Bortkevičienės,  bendrojo ugdymo įstaigoms rengia ir įgyvendina naujas programas, kurios skatina tarptautinį bendradarbiavimą bei švietimo sistemos plėtrą, padeda vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, mokytojams susipažinti su kitų šalių gerąja patirtimi, ją pritaikyti savo ugdymo įstaigose. Naujausia parengta programa – stažuotė „Nuotolinio mokymo(si) praktika Islandijos švietimo įstaigose“. Programos dalyviams suteikiama galimybė susipažinti su nuotoliniu mokymu Islandijoje, pasinaudoti jų patirtimi įvedant bei tobulinant nuotolinį mokymąsi savo ugdymo įstaigose, išsiaiškinti tokio mokymosi įtaką mokinių ugdymui, jų pasiekimams, pažangai.

Nuotolinio mokymo sistema Islandijoje yra išplėtota dėl geografinių šalies ypatumų. Mokiniams sudaroma galimybė rinktis dalykus, kuriuos jie galėtų mokytis nuotoliniu būdu. Toks mokymas skatina atsakomybę už savo paties priimtus sprendimus ir ypač reikalingas mokiniams, kurie ilgai gyveno kitoje šalyje arba kurių gimtoji kalba nėra islandų. Mokiniai nuotoliniu būdu dažniausiai mokosi savo gimtosios kalbos, studijuoja ją kaip pasirenkamąjį dalyką. Lietuvoje nuotolinis mokymas vis reikalingesnis siekiant padėti lietuvių migrantams užsienyje palaikyti ryšį su lietuvių švietimo sistema bei palengvinti mokinių integraciją, kai jie sugrįžta mokytis iš užsienio į Lietuvos mokyklas.

2019 m. balandžio 7–14 d. Kauno miesto tarybos narys, VDA Kauno fakulteto dekanas, prof. Jonas Audėjaitis, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktorė Rasa Bortkevičienė ir grupė Kauno bendrojo ugdymo mokyklų vadovų – Panemunės pradinės mokyklos direktorė, dr. Virginija Rupainienė; Petrašiūnų progimnazijos direktorė Antanina Džiugienė; Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė, dr. Dalia Lapėnienė; Technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, dr. Dainius Žvirdauskas; Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus prezidentas Erikas Griškevičius; Maironio universitetinės gimnazijos direktorė, dr. Daiva Garnienė ir Veršvų gimnazijos direktorius Žilvinas Damijonaitis – pirmieji išbandė šią Kauno pedagogų kvalifikacijos centro programą.

Programos pradžioje vyko susitikimai su Švietimo ir jaunimo tarybos atstovais – Hulda Gunnarsdóttir, Powel Bartoszek, Švietimo ir jaunimo departamento Tarptautinių santykių ir dotacijos vadovu Hjörtur Ágústsson. Jie papasakojo, kad miesto tarybą, kuri renkama kas 4 metai, sudaro 24 žmonės. Švietimo problemas sprendžia 7-ių žmonių Švietimo komitetas, taip pat dar  9 žmonės, neturintys balsavimo teisės, – mokyklų, tėvų, visuomeninių tarybų, laisvalaikio centrų atstovai.

Šiuo metu Islandijos švietimo strategija keičiama, švietimui keliami nauji tikslai. Pradėta nuo idėjų generavimo, į šį procesą įtraukta visuomenė. Švietimo pertvarkos projektui prasidėjus, galvota apie 2030 m. žmogui būtinas kompetencijas ir pagal tai nustatytos 5 prioritetinės kryptys: socialiniai įgūdžiai, kūrybingumas, raštingumas, įgalinimas ir sveikata. Kuriant švietimo strategiją, ir buvo susikoncentruota į šias sritis. Raštingumo srityje stengiamasi atkreipti dėmesį į raštingumą tų vaikų, kuriems islandų kalba antroji; ieškoma būdų, kaip padėti vaikams su spec. poreikiais. Miesto taryba įsteigė Švietimo inovacijų fondą, kuris skatina švietimo pažangą, mokinių kūrybingumą, pinigai paskirstomi visoms mokykloms, pateikusioms paraiškas.

Mokytojų rengimą Islandijoje ir Islandijos universiteto Švietimo mokyklos bei Jaunimo ir švietimo departamento bendradarbiavimą pristatė Guðrún Ragnarsdóttir ir Fríða Bjarney Jónsdóttir. Pasak lektorių, pageidautina, jog Islandijos mokyklose dirbtų mokytojai, įgiję magistro laipsnį, tačiau tai įgyvendinti sudėtinga, nes Reikjavike labai trūksta mokytojų. Šiuo metu parengtos programos tam, kad mokytojai galėtų dėstyti kelis dalykus. Veikia inovacinis centras, kurio vaidmuo – palaikyti mokslo ir tyrimų inovacijas siekiant sujungti formalųjį ir neformalųjį ugdymą.

Islandijoje už vaikų ikimokyklinį ugdymą atsakingos savivaldybės. Nuo 6 iki 16 metų vaikai mokosi pagrindinėje mokykloje (1–10 kl.). Pirmųjų dvejų pradinės mokyklos metų tikslas – išmokyti mokytis. Pagrindinėse mokyklose vaikai nėra skirstomi į grupes pagal gebėjimus, visi mokosi pagal kiekvienam tinkamą stilių. Beveik 95 proc. pagrindinę mokyklą baigusių mokinių toliau mokosi vidurinėje mokykloje (16–20 m.). Daugumoje šių mokyklų vidurinis ugdymas derinamas su profesiniu ar meniniu ugdymu. Baigę vidurinę mokyklą, mokiniai įgyja ir tam tikrą profesiją, pagal kurią gali gauti darbą. Populiarus mokymasis nuotoliniu būdu (net nuo 1 klasės). Mokiniai vyksta į mokyklą susitikti su mokytojais bei klasės draugais, bet dažniau (toliau gyvenantys) mokosi namuose. Vidutinis mokinių skaičius klasėje yra 25 mokiniai, o maksimalus – 30. Pamokos prasideda rugpjūčio 25 d., baigiasi birželio 5 d.

Mokyklose vyrauja šilti, draugiški santykiai, nes švietimo sistemos misija – pasiekti, kad vaikas norėtų eiti į mokyklą ir joje gerai jaustųsi. Direktorių kadencijų nėra, jie renkami viešojo konkurso būdu. Mokiniai mokyklose aprūpinami vadovėliais, mokymo priemonėmis. Jie nesineša daiktų, moka tik už pietus ir būrelius, edukacines išvykas ir ekskursijas.

Programos dalyviai apsilankė Reikjaviko universitete. Čia susitiko su Islandijos socialinių tyrimų ir analizės centro (angl. ICSRA) direktoriumi Jón Sigfússon, kuris pristatė Islandijos socialinių tyrimų ir analizės centro prevencinio darbo su vaikais ir jaunimu modelį. Šioje šalyje didelis dėmesys skiriamas prevencijai, tyrimai rodo vis gerėjančią situaciją alkoholio, rūkymo, kitų svaigiųjų medžiagų vartojimo srityje. Jei vaikas patenka į kokią nors situaciją, pirmiausia stengiamasi jam padėti (pradedant ugdymo įstaigos, baigiant policijos darbuotojais). Savo darbą islandai grindžia tyrimais, įrodymais. Parengta prevencijos programa, skirta 15 m. vaikams. Tyrime akcentuojamas ne tik atvejų dažnumas, bet analizuojamos jų priežastys. Tyrimai parodė, kad prevencijos ir rizikos veiksniai yra šeima, draugai, popamokinė veikla. Kuo daugiau laiko vaikas leidžia šeimoje, tuo mažiau jam rūpi žalingi įpročiai. Lemiantis veiksnys – laikas, praleistas su tėvais. Atsirado įstatymas, draudžiantis 13–16 metų vaikams būti lauke po 22 valandos žiemą ir po vidurnakčio vasarą. Sistemoje atsirado mokyklą ir šeimas jungianti grandis – tėvų organizacijos ir mokyklų tarybos. Tėvai pradėti mokyti, kaip elgtis su vaikais, kaip prasmingai kartu leisti laisvalaikį, kaip sudominti vaiką, kad jis mažiau būtų gatvėje. Daugelis tėvų pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo nepirkti gėrimų nepilnamečiams ir nepalikti jų neprižiūrimų vakarėliuose. Psichologų nuomone, tokie susitarimai sutvirtino tėvų autoritetą namuose.

Ne mažiau svarbūs ir kiti tiesioginės rizikos veiksniai – draugai bei veikla po pamokų. Paaiškėjo, kad nuo kenksmingų įpročių saugo reguliarūs užsiėmimai įvairia popamokine veikla, jausmas, kad tavimi rūpinamasi. Lygiagrečiai vyriausybė padidino subsidijas sporto, kūrybos, muzikos, šokių klubams, kad vaikai galėtų išmokti ko nors naujo, pajusti bendrystę ir rūpestį, ypač padedama šeimoms, kurių pajamos mažos. Labai svarbus būrelio vadovo, sporto trenerio pavyzdys. Todėl atsirado iniciatyva – ugdyti trenerių sąmoningumą. Projekto veiklos didina tėvų įsitraukimą, mažina vaikų buvimo gatvėje laiką. Atkreiptas dėmesys, kad gąsdinimai visokiomis ligomis, vaizdinės medžiagos demonstravimas nepadeda. Svarbiausia – vaikų gyvenimo būdo keitimas, o ne sakymas to, ko nedaryti. Buvo pakeisti įstatymai. Uždrausta cigarečių ir alkoholio reklama, alkoholis parduodamas tik specializuotose parduotuvėse.

Islandijos mokinių pasiekimai nėra aukšti, tačiau mokyklose ugdytiniai jaučiasi gerai. Šiuo metu atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia riboti laiką, leidžiamą socialiniuose tinkluose, nes priklausomybė nuo socialinių tinklų skatina depresiją, savižudybes, nerimą. Tam reikia sutelkti tėvus, juos aktyvinti. Auklėjami tėvai, o ne vaikai. Daug dėmesio skiriama vaikams, kurių pasiekimai žemi, kad jie neiškristų iš mokyklos ir neatsidurtų rizikos grupėje. Tai labai svarbu prevencijai.

Stažuotės dalyviams apsilankius Laugarnesskóli pradinėje mokykloje, juos sutiko direktoriaus pavaduotojas, mokytojai ir mokiniai. Mokykloje mokosi 6–11 metų vaikai, iš viso 540 mokinių (74 mokiniai iš 35 šalių). Didžiulis iššūkis organizuoti jų ugdymą, nes daugelis moka tik savo gimtąją kalbą. Kiekvienas rytas pradedamas mokyklos hole, čia aptariami dienos įvykiai, mokinių elgesio problemos. Pagrindinis tikslas – kad mokiniai jaustų savivertę, mokėtų bendrauti, priimti sprendimus, gerai jaustųsi. Vertybės – laimė, mokymasis, bendradarbiavimas, rūpinimasis, svajonių siekimas. Kaip teigė direktoriaus pavaduotojas, „jei vaikams nesiseka taip, kaip mokome, tai gal tada reikia mokyti taip, kaip jie nori mokytis“. Mokykla meninio profilio, yra orkestras, muzikos studija. Mokiniai nevaržomi, suteikiama daug laisvės, sprendimo teisės. Veikia pozityvaus elgesio programa (pagal amerikiečių modelį). Yra susitarimai, kurių privalu laikytis. Už gerą elgesį vaikai apdovanojami, gauna ženklelį, o klasei surinkus 300 ženklelių, būna ypatinga diena, pvz., filmų diena. Yra pozityvaus elgesio darbų sąrašas, kurį administracija sukūrė kartu su mokiniais. Stengiamasi akcentuoti gerą elgesį, o ne blogą. Kalbantis su nusižengusiu mokiniu, jam primenamos mokyklos taisyklės, parodoma, kurio punkto jis nesilaiko. Mokinys iš pateikto pozityvaus elgesio darbų sąrašo pats pasirenka vieną dalyką, kurį stengsis ugdyti, po to ateina pas direktoriaus pavaduotoją atsiskaityti. Lankomumo problemos nėra, nes mokykloje vaikams įdomu. Anoniminių skundų niekas neskaito ir netiria: jei matai problemą, reikia kalbėtis.

Kitoje – Sæmundarskóli pagrindinėje mokykloje – taip pat bendrauta su mokytojais, mokiniais ir mokyklos direktore Eygló Friðriksdóttir. Tai mokykla, įkurta tik 2004 m., kurios 1–10 klasėse mokosi 496 mokiniai. Mokyklos motto – džiaugsmas, pagarba, bendradarbiavimas. Mokinių paklausus, kas mokykloje labiausiai patinka, jie nedvejodami atsakė: „Mokytojai, nes jie supratingi, mumis labai rūpinasi, pataria, padeda spręsti problemas.“ Kalbinti vaikai ir islandų kalbą įvardijo kaip labiausiai patinkantį dalyką.

Mokiniams pažymiai nerašomi, jie vertinami lygiais A, B, C, D. Blogiausias vertinimas (D) net neskiriamas, tai galėtų būti spec. poreikių vaikai, bet jie dirba pagal atskirą programą. Mažai namų darbų, daug projektų. Mokykla dalyvauja rašant standartizuotus testus tam, kad žinotų situaciją, tačiau jų nesureikšmina, nebijo, pagal juos nelygina nei mokinių, nei mokyklų, nėra reitingų, nes stengiamasi, kad visos mokyklos būtų geros.

Labai patiko vizitas į Islandijos universiteto Socialinių mokslų fakultetą, kur nustebino draugiška aplinka: dėstytojai kartą per savaitę kartu pietauja, rūsyje įrengta bendra studentų ir dėstytojų erdvė, kavinė. Čia laukiami visi žmonės, net ir nedirbantys ar nestudijuojantys, tuo norima pasakyti, kad universitetas nėra uždara erdvė.

Didelį įspūdį paliko susitikimas su 13 metų Islandijoje gyvenančia ir universitete dirbančia lietuvaite doc. dr. Inga Minelgaite, Projektų vadybos instituto įkūrėja. Ji gerai išmano šios šalies aktualijas, tad įdomu buvo pasiklausyti ir padiskutuoti apie esminius skirtumus tarp Islandijos ir Lietuvos švietimo sistemų. Docentė papasakojo, kad Islandijoje vaikai nelyginami, neatrenkami gabieji. Ji pakartojo jau įsimintą frazę, kad pagrindinis mokyklos tikslas – laimingas mokinys. Islandijoje orientuojamasi ne į gabius mokinius, o į vidurkį: jei esi žemiau vidurkio, tave bandys patempti iki vidurkio, nes vėliau kainuos visuomenei daugiau; jei kiek aukščiau vidurkio, tai, vadinasi, gali pasitempti. Išplėtota pagalbos mokiniui sistema, net ir vaikai su negalia gali lengvai įsilieti į visuomenę ir daug pasiekti. Islandijoje vakarais tėvai su vaikais skaito – tai tapo įprasta visuomenei. Niekas blogai nekalba nei apie mokyklą, nei apie mokytojus. Nepatinka – eik į kitą mokyklą. I. Minelgaitė apibendrino: „Islandija moko mus kitaip matyti problemas, kiek atsipalaiduoti, jų posakis: „tai išsispręs“. Jei iškeli problemą, visada sakyk sprendimą. Jei neturi sprendimo, geriau tylėk“. Bet Islandijos lietuvaitė tiki ir Lietuva: „Juk dar nuo Nepriklausomybės atgavimo praėjo tiek mažai laiko, o jau tiek pasiekta…“

Stažuotės dalyviai džiaugėsi, kad Lietuvos ir Islandijos bendradarbiavimas įvairiapusis ir kryptingas, o po šios stažuotės bus galima dar labiau sustiprinti draugystės ryšius švietimo srityje. Juk kai Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę, islandai ir lietuviai vieni apie kitus žinojo labai mažai, o dabar šias šalis sieja daugelis dalykų.

Viešnagės metu lietuvių delegaciją nuoširdžiai globojo miela lietuvaitė Audra Vilbergsson, ištekėjusi už islando, aktyvi lietuvių bendruomenės narė Islandijoje. Ji taip pat pagilino stažuotės dalyvių supratimą apie šią nepaprastą šalį. Pasivaikščiojimas Reikjaviko krantine palei jūrą, Reikjaviko katedros, Parlamento rūmų, Rotušės aplankymas, edukacinės išvykos dar labiau sustiprino įspūdį apie nepaprastą geizerių, krioklių, juodojo smėlio paplūdimio, neapsakomai stiprių vėjų kraštą.

Simboliška, kad stažuotė vyko kaip tik tuo metu, kai Reikjaviko „Harpa“ koncertų salėje ir konferencijų centre vyko kasmetinio Vaikų kultūros festivalio atidarymo ceremonija. Festivalyje aktyviai dalyvavo visų miesto mokyklų 4-tųjų klasių mokiniai (apie 1500 mokinių). Programos ašis – islandų vaikų rinkta metų daina, kurią šiemet atliko Jon Jonsson. Dainos pavadinimas – „Svajonės gali išsipildyt“. Ne tik koncertų salėje, bet ir kiekvienoje mokykloje skambėjusi daina ir jos žodžiai iki šiol aidi stažuotės dalyvių ausyse ir neduoda ramybės viena mintis – kas svarbiau: aukšti reitingai, mokinių pasiekimų rezultatai ar gera mokyklos atmosfera ir laimingi vaikai?..

 

Dr. Daiva Garnienė, Maironio universitetinės gimnazijos direktorė

 

 

Renginių kalendorius

Neigaliuju diena-02 Žmonių su negalia mėnuo

2019-11-12

Šiai datai renginių nėra
Buvęs 1 iš 1 Kitas
Visi renginiai
  • Kontaktų paieška ir struktūra
    Kontaktų paieška ir struktūra
    Savivaldybės darbuotojų kontaktų paieška
  • Paslaugos
    Paslaugos
    Čia rasite savivaldybės teikiamas paslaugas
  • Transportas
    Transportas
    Maršrutai, tvarkaraščiai, e. bilietas
  • Asmenų aptarnavimas
    Asmenų aptarnavimas
    Aptarnaujami padaliniai, asmenų aptarnavimo kokybės vertinimo anketa
  • Projektiniai pasiūlymai
    Projektiniai pasiūlymai
    Statinių projektų viešinimas
  • Kultūra ir turizmas
    Kultūra ir turizmas
    Įstaigos, konkursai, stipendijos, renginiai
  • Verslas ir finansai
    Verslas ir finansai
    Lengvatos verslui, leidimai, finansai ir mokesčiai, parduodamas turtas
  • Korupcijos prevencija
    Korupcijos prevencija
    Antikorupcijos komisija, kontaktai
  • Urbanistika
    Urbanistika
    Teritorijų planavimas ir statyba, žemės sklypai, reklama
  • Civilinė metrikacija
    Civilinė metrikacija
    Santuokos registracijos apžvalga, informacija jaunavedžiams
  • Švietimas
    Švietimas
    Įstaigos, ugdymas, premijos
  • Seniūnijos
    Seniūnijos
    Kontaktai, paslaugos, naujienos
  • Socialinė apsauga
    Socialinė apsauga
    Paslaugos, parama, būstas
  • Aplinka
    Aplinka
    Aplinkos apsauga, švara, dviračių takai, gyvūnai
  • Sveikata
    Sveikata
    Įstaigos, slauga, sanitarija, teisės aktai
  • Sportas
    Sportas
    Įstaigos, konkursai, stipendijos, renginiai
  • Jaunimas
    Jaunimas
    Jaunimo reikalų taryba, projektai, organizacijos
  • Investicijos
    Investicijos
    Investiciniai projektai, strateginiai dokumentai, ES finansuojami projektai
  • Nevyriausybinės organizacijos
    Nevyriausybinės organizacijos
  • Renovacija
    Renovacija
  • Gyvenamasis būstas
    Gyvenamasis būstas
  • zalia_ikona_pabegeliai
    Pabėgėlių integracija
  • Civilinė sauga
    Civilinė sauga ir mobilizacija
  • zalia_ikona_paveldas
    Kultūros paveldas
  • Viešoji tvarka
    Viešoji tvarka
  • Teisės paslaugos
    Teisinė pagalba