Respublikinė nuotolinė konferencija – forumas „Įtraukusis ugdymas: žinojimas, veikimas, tikėjimas – vartai į vaiko sėkmę“

2021 metų vasario 18 dieną Kauno „Vyturio“ gimnazija , bendradarbiaudama su Kauno pedagogų kvalifikacijos centru ir Mokyklų tobulinimo centru, suorganizavo gerosios patirties sklaidos respublikinę konferenciją-forumą „Įtraukusis ugdymas: žinojimas, veikimas, tikėjimas-vartai į vaiko sėkmę“.

KPKC metodininkė Valerija Segalovičienė, sveikindama visus dalyvius, pažymėjo konferencijos svarbą, kad atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl įtraukties įgyvendinimo 2021-2024 m. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras parengė bei vykdo priemonių planą. Svarbu formuoti teigiamą nuostatą į įtrauktį švietime ir pedagogų, specialistų pasirengimą įtraukčiai. Pirmas renginys plano įgyvendinime yra ši konferencija.

Kauno „Vyturio“ gimnazijos direktorė Aleksandra Bancevičienė pasidžiaugė, kad antri metai gimnazija dalyvauja respublikinėje Mokyklų tobulinimo centro organizuojamoje programoje „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“ ir įgyvendina pokyčio projektą , kurio tikslas – išplėtoti mokinio mokymosi galimybes, įvairovę, padėti kiekvienam vaikui patirti mokymosi sėkmę. Nuo 2019 metų rugsėjo 1d. gimnazijoje dirba programos „Renkuosi mokyti“ mokytoja Deimantė Jankūnaitė. Mokytoja gimnazijoje skiepija „Renkuosi mokyti“ vertybes : meilę ir pagarbą, bendruomeniškumą, kūrybiškumą, tikėjimą pokyčiu. Gimnazijos direktorė Aleksandra Bancevičienė padėkojo gimnazijos pokyčio projekto įgyvendinimo darbo grupei ir grupės vadovei direktoriaus pavaduotojai ugdymui Violetai Belevičiūtei.

Pasidalintos lyderystės, komandinio darbo dėka išplėtotos diferencijuotų užduočių pasirinkimo galimybės, mokymasis išnaudojant aktyviuosius mokymosi metodus, išmaniąsias technologijas, projektines veiklas, kolegialųjį grįžtamąjį ryšį. Išsikėlėme uždavinį – įtraukųjį ugdymą sieti su personalizuotu mokinio ugdymu, atitinkančiu kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Vaišnorienė pristatė pranešimą „Įtrauktis švietime: vaiko ir visuomenės sėkmė“. Sėkmė valstybei ir žmogaus sėkmė yra kai laikomasi žmogaus teisių, kai galime jaustis kiekvienas lygus ir nediskriminuojamas, kai esame lygūs prieš įstatymą, kai nepatiriame smurto. Neramina Lietuvoje didėjantis SUP turinčių vaikų skaičius (nuo 10 proc. 2009 m. iki beveik 16 proc. 2021 m. ir tai yra daugiau kaip 60 000 mokinių, turinčių SUP, kuriems reikia pagalbos. Apie 42 000 mokinių, turinčių SUP, mokosi pagal bendrojo ugdymo programas bendrosios paskirties ugdymo įstaigose. 3710 – mokosi 44-se specialiosiose mokyklose, 1290 vaikų mokosi specialiosios paskirties ikimokyklinėse įstaigose. 781 mokiniui ugdymas teikiamas namuose. Švietimo pakeitimo įstatymu siekiama sudaryti sąlygas kiekvienam asmeniui ugdytis ir plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose, būti nediskriminuojamam dėl ugdymo(si) poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės.

Dėmesio centre – vaikas: vaiko aplinka, šeima, mokykla, švietimo politika, bendradarbiavimas tarp sistemų.

Daiva Vaišnorienė aptarė švietimo pagalbos lygmenis: nacionalinį (politika ir jos įgyvendinimui reikiami ištekliai), savivaldybės funkcijas (SUP vertinimas ir organizavimas), mokyklos (įgyvendinimas, specialistai, įtraukties kultūra), klasės (kaip turi keistis mokytojo ir pagalbos vaikui specialistų vaidmuo). Daiva Vaišnorienė atsakė į pateiktus konferencijos dalyvių klausimus.

„Renkuosi mokyti“ programos vadovės Agnės Motiejūnės ir programos dalyvių ir mokyklų koordinatoriaus Artur Adam Markevič pranešime „Įtraukusis ugdymas-inovacija dėl kiekvieno vaiko“ nuskambėjo nerimas dėl iššūkių Lietuvos vaikams. Lietuvos vaikai yra vieni nelaimingiausių Europoje (pagal vaikų gerovės rodiklius Lietuva užima 33-ją vietą tarp 38-ių tirtų išsivysčiusių šalių (UNICEF. 2020m.)

Įtraukusis ugdymas- ilgalaikis ir kompleksiškas procesas, kurio tikslas – suteikti kokybišką ugdymą kiekvienam besimokančiam pripažįstant ir gerbiant skirtybes, atsižvelgiant į kiekvieno talentus, gebėjimus, poreikius, mokinio ir bendruomenės lūkesčius, panaikinant visas diskriminacijos švietimo srityje formas bei mokymosi barjerus. (UNESCO apibrėžimas).

Socialinis teisingumas- svarbi kryptis. Todėl kalbėti apie įtrauktį šiandien yra svarbiau nei bet kada. Ką gali padaryti mokykla, švietimas? Agnė Motiejūnė ir Artur Adam Markevič pasidalino įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo žingsniais.

Pirmiausia-vizija. Ugdymo įstaigą turime suvokti ne tik kaip instituciją, bet kaip bendruomenę. Dėl siekinio įtraukčiai turėtume susitarti ir viešai paskelbti.

Ugdymo turinys turėtų būti atnaujintas ir lankstesnis. Bendrųjų kompetencijų ugdymui turėtume skirti didesnį dėmesį. Ugdymo vertinimą suvokti kaip pažangos stebėjimą ir lyginimą ne su kitais, o su pačiu savimi. Sukurtoje vertinimo sistemoje vaikas turėtų suprasti, kokiame taške jis yra, kas trukdo eiti toliau. Sėkmingiausia būtų matuoti individualią vaiko pažangą. Mokymas neabejotinai yra mokytojų kompetencijos klausimas. Skirtybių pripažinimą vertinkime kaip įvairovę, kaip turtą. Specializuota pagalba tik dirbant komandoje. Ištekliai, į ką mes investuosime, ar tai tarnaus vaikui? Lyderystė įtraukioje mokykloje turėtų būti pasidalinta.

Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Raimunda Žiulytė savo pranešime „Ugdymo įstaigos rengimasis įtraukiajam ugdymui“ pristatė, kokią pagalbą teikia Kauno PPT. Kasmet kreipiasi pagalbos apie 4000 mokinių ir jų tėvų.. Pedagogai praktikai dažnai sako, kad trūksta žinių, įgūdžių, kaip elgtis su ugdytiniais, turinčiais elgesio ir emocijų sunkumų, kaip stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi, mažinti jų nepasitenkamą ugdymo(si) procese. Aktualu tampa kalbėtis apie praktinius dalykus, kaip sekasi pasirengti priimti kiekvieną vaiką – su jo individualiais poreikiais, iš skirtingų socialinių grupių, multikultūrinės aplinkos, ypač gabų ar turintį specialiųjų ugdymosi poreikių. PPT yra pasirengusi bendradarbiauti ir padėti kiekvienam besikreipiančiam.

Po plenarinio posėdžio konferencijos – forumo dalyviai išsiskirstė į keturias darbo grupes : „Įtraukusis ugdymas meninėje raiškoje“, „Pradinio ugdymo pedagogų praktinės patirtys įgyvendinant įtraukųjį ugdymą“, „Pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogų praktinės patirtys įgyvendinant įtraukųjį ugdymą“, „Švietimo pagalbos mokiniui specialistų rekomendacijos, kaip padėti vaikams sėkmingiau mokytis“. Darbo patirtimi grupėse dalijosi mokytojai, pagalbos vaikui specialistai iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Jurbarko, Radviliškio, Žiežmarių .

Konferencijos dalyviai pasidalino inovatyviais įtraukiojo ugdymo metodais, kartu atradome daugiau įtraukiojo ugdymo galimybių. Pasibaigus konferencijai-forumui galima teigti, kad įtraukusis ugdymas įgauna pagreitį, dėl to atsiranda poreikis vykdyti besimokančių profesionalų patirties sklaidą.

Kauno m.„Vyturio“ gimnazijos direktorė A.Bancevičienė

Skip to content