Visa apimanti technologinė pažanga bei spartėjantys globalizacijos tempai formuoja ir šiuolaikinės mokyklos koncepciją. Dalyko žinių perteikimas ir toliau išlieka pagrindiniu mokyklos uždaviniu, tačiau vis labiau akcentuojama XXI amžiaus kompetencijų svarba ugdymo procese. Kritinis mąstymas, darbas komandoje ar kūrybiškumas – vieni iš labiausiai vertinamų įgūdžių šių dienų darbo rinkoje, tad natūralu, jog norėdami atliepti šias tendencijas mokytojai taip pat stengiasi mokytis, kaip šiuos komponentus integruoti į savo pamokas. Viena iš sėkmingiausiai veikiančių platformų, suteikiančių galimybę mokytojams susipažinti su naujausiais mokymo metodais bei dalintis gerąja patirtimi, – ERASMUS+ tarptautiniai mobilumo projektai. 2019 metų rugsėjį pasibaigusiame projekte „Raktas į modernią europinę mokyklą“ dalyvavo Kauno „Saulės“ gimnazijos mokytojų ir administracijos kolektyvas. Projektą sudarė mobilumo veiklos Valensijoje (Ispanija) bei Kilkyje (Graikija). Jų metu bendradarbiauta su mokytojais iš Ispanijos, Italijos, Slovakijos, Kipro bei Graikijos, aptarta mokymo metodų kaita bei galimi pokyčiai švietimo sistemoje.

Kursų metų Ispanijoje pagrindinis dėmesys buvo skirtas IDUKM – integruotam dalyko ir užsienio kalbos mokymui (angl. CLIL – Content and Language Integrated Learning). Remiantis šiuo modeliu, ugdymo procesas turėtų būti organizuojamas jungtiniais užsienio kalbos ir dalyko pamokų ciklais, kurie pasižymi palankiomis sąlygomis mokiniams patiems atrasti bei konstruoti žinias, mokymo metodų įvairove, baigiamuoju ciklo projektu, atliekamu netradicinėje mokymosi aplinkoje. Lankantis vietinėse mokyklose, kurios dirba pagal šią mokymo sistemą, maloniai nustebino moksleivių smalsumas ir nusiteikimas mokytis, taip pat artimas mokytojų ir mokinių ryšys.

Mokymai Graikijoje buvo orientuoti į mokytojo skaitmeninių įgūdžių ugdymą, ypač daug dėmesio skiriant žaidybinimui. Žaidybinimas (angl. gamifacation) – naujas terminas, nusakantis procesą, kurio metu į ugdomąsias veiklas integruojami žaidimo elementai. Tokiu būdu siekiama moksleivius labiau įtraukti į mokymąsi, sužadinti jų motyvaciją. Kursų metu kūrėme įvairius išmaniųjų programėlių testus, internetines klases, taip pat pamokų pateiktis, leidžiančias vizualizuoti mokymo procesą. Mokiniams atliekant testus elektroninėje erdvėje mokytojas turi galimybę matyti išsamią statistinę analizę, kuria remiantis galima greičiau identifikuoti mokinių silpnybes ir stiprybes bei atitinkamai individualizuoti užduotis, geriausiai atliepiančias jų tobulėjimo poreikius.

Sugrįžus į Lietuvą, tikslas – pasidalinti gerąja patirtimi. Buvo surengta tarptautinė konferenciją „Raktas į modernią europinę mokyklą“, kurioje dalyvavo mokytojai ir kiti Lietuvos švietimo veikėjai, taip pat svečiai iš Estijos bei Norvegijos. Savo ruožtu „Saulės“ gimnazijoje pradėjome plėtoti integruotų užsienio kalbos ir gamtos bei tiksliųjų mokslų pamokų ciklus, pavyzdžiui, integruota chemijos ir anglų kalbos pamoka Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje.

Apibendrinant galima teigti, kad projektų metu turėjome puikių galimybių pagilinti pedagogines žinias, tobulinti užsienio kalbą, susipažinti su kitomis kultūromis bei užmegzti tarptautinių ryšių. Tikimės, jog šiais mokslo metais dar daugiau mokytojų pasinaudos ERASMUS+ projektų teikiamomis galimybėms, taip žingsnis po žingsnio prisidėdami prie vieningo tikslo – modernizuoti švietimą mokyklose.

Kauno „Saulės“ gimnazijos informacija