Kokias savybes reikėtų ugdyti ateities kartoms, jei mokiniai, kurie šiandien pradėjo savo pirmuosius metus švietimo sistemoje, į darbo rinką įsilies  apie 2035 – 2040  metus?  Bent 50% jų bus įdarbinti tokiose darbo vietose ir pareigose, kurių šiandien dar nėra, naudosis technologijomis, kurios dar nebuvo išrastos ir kurioms reikia dar neištyrinėtų žinių. Didelė tikimybė, kad tai sukurs gabūs vaikai. Kaip sužinoti, ar žmogus yra gabus, kūrybiškas, intuityvus? Ar daro išvadas, analizuoja duomenis ir mokosi? Kokias turi vizijas ir ambicijas? Kuo remiantis atsakyti į šiuos ir panašius klausimus?

Lapkričio 12-14 dienomis Kauno miesto ugdymo įstaigų vadovai, specialistai ir mokytojai dalyvavo Kauno pedagogų kvalifikacijos centre vykusiuose mokymuose „Gifted – Practitioners‘ seminar-1“ pagal   akredituotą Kauno pedagogų kvalifikacijos centro institucinio lygio kvalifikacijos tobulinimo programą „Gabių vaikų ugdymas remiantis Izraelio švietimo patirtimi“ (kodas – 211000739). Šie mokymai – tai bendradarbiavimo tarp trijų valstybių, t. y. Lietuvos, Izraelio ir Ukrainos miestų – Kauno, Charkovo, Rišon Leziono – gabių vaikų ugdymo srityje tęsinys pagal Izraelio šalies nacionalinę programą, skirtą skatinti gabius vaikus atsiskleisti švietimo sistemoje. Kaunas tapo programos „Gifted“ centru ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Izraelio Rišon Leziono miestu gabių vaikų ugdymo srityje. Mokymus, kaip  kurti ir įgyvendinti „Gifted“ programą, Kauno mieste veda dr. Yehudos Hamovitzo (Izraelis) suburta komanda.

Šio tarptautinio, jau antro, mokymų ciklo tikslai – įsisamoninti gabių vaikų ugdymo struktūrą, užpildyti gabių vaikų ugdyme esančias spragas, susijusias su procesų, procedūrų, žinių, tyrimų, vertinimo rezultatų supratimu. Taip pat išmokyti mokytojus vadovauti gabių vaikų klasėms glaudžiai bendradarbiaujant mokyklos bendruomenei taip sudarant mokiniams lygias galimybes atskleisti savo gabumus ir gebėjimus.

Mokymų metu buvo mokytasi sudaryti „gabiausio mokinio“ ir „gabiausio mokytojo“ profilį, suvokti gabių mokinių ugdymo programos pagrindus ir vertybes klasėje. Naudojantis pristatytu „SILVER ACE“ modeliu galima nustatyti mokinio ir mokytojo intelektualinius rodiklius. Išskiriami aštuoni pagrindiniai koeficientai:

ENG.Q – energijos ir ištvermės koeficientas: dinamiškumas, gyvybingumas, jėga, intensyvumas ir susidorojimas su negandomis, nesėkmėmis ir stresu;

E.Q – emocinis koeficientas: emocinė branda, jautrumas kitiems ir sugebėjimas įsijausti ir užjausti;

V.Q – vertės koeficientas: vertės sistemos brandumas, vientisumas, teisingumas, atsakingumas, aiškios taisyklės ir nuostatai;

C.Q – pokyčių koeficientas: susitaikymas su pokyčiais, chaosas, konfliktai, gebėjimas vienu metu veikti, lankstumas ir pritaikomumas;

S.Q – sistemos koeficientas: organizacijos sugebėjimas, tvarka, aiškumas, efektyvumas, paprastumas, metodinis, planavimas, prioritetų nustatymas ir fokusavimas;

I.Q-R – dešiniojo intelekto koeficientas: šoninis mąstymas, kūrybiškumas, intuityvusis, inovacinis, derinamasis ir netiesinis;

I.Q – L kairiojo intelekto koeficientas: vertikalusis mąstymas, linijinis, loginis ir analitinis, klasikinis IQ;

A.Q – siekiamybės ir užmojų dalis: siekiamybė, ambicijų „užtikrintumo“ vizija ir misija.

„SILVER ACE“ parodo elgesio ir asmeninių savybių tinkle modelį. Anot dr. Yehudos Hamovitzo, skirtingi intelekto modeliai mokytojui ir mokytojui sukuria sinergiją ir papildo vienas kitą.

Antroji mokymų dalis ,,Gabiųjų klasė“, kurios tikslas – sukurti mokytojo darbo gabioje klasėje pagrindus. Mokytojas mokiniams turi  kelti sau tikslą išugdyti holistinį-pažintinį,  socialinį-emocinį požiūrius,  suteikti intelektualinį bei profesinį pažinimo lygius. Tačiau pagrindinis mokytojo vaidmuo gabiųjų klasėje – išugdyti emocinį  atsparumą bei kantrumą.

Klasė – erdvė, kurioje išmokstama ne tik pamokų medžiaga, bet ir pažinti save. Tai abipusė mokinio ir mokytojo vystymosi arena. Klasėje mokytojas ir mokiniai yra stebimi vieni kitų, skatinami, teisiami, kritikuojami. Esminė tokios erdvės sąlyga – pasitikėjimas ir saugi aplinka. Svarbu, kad klaida būtų panaudota tolimesniam mokymuisi, tobulėjimui.

Trečiosios mokymų dienos tikslas – suteikti profesionalius pagrindus šiuolaikiniam mokymui apskritai ir ypač gabių klasių mokymui.

Pradinėje mokykloje vaikai apie save susidaro gerą nuomonę, nes kursas yra lengvas ir mokytis nesunku. Jei neišmoksta tinkamo elgesio nesėkmės atveju, mokydamiesi pagrindinėje mokykloje susikuria savo strategiją, pvz., ,,Aš nedalyvausiu“, ,,Man neįdomu“ . Mokytojo tikslas  – tai įveikti ir parodyti, kad nesėkmė dabar, tai – sėkmė ateityje. Mokiniai turi išmokti ,,atsparumo“ nesėkmėms, pvz., dirbti naujoje aplinkoje, spręsti labai sunkų uždavinį ir jo neišspręsti. Mokiniai turi išmokti kelti klausimus, atsakymus argumentuoti. Klasėje mokytojas turi leisti patirti nesėkmę, tačiau būtina stabdyti nepagrįstai kritikuojantį elgesį, aroganciją. Klasėje gebėti sukurti tokią vidinę kultūrą, kuomet mokiniai jaučia asmeninę atsakomybę už savo mokymąsi. Reflektuojant apie pamoką, svarbi dalis – savianalizė, kaip sekėsi mokymosi procese.

Kauno miesto ugdymo įstaigų vadovai, specialistai ir mokytojai vykusiuose mokymuose „Gifted – Practitioners‘ seminar-1“ pasisėmė žinių darbui su gabiais vaikais, svarbios ir šiam laikui labai aktualios patirties, kurią pateikė dr. Yehuda Hamovitz kartu su partneriais iš Izraelio Eliu Fuxu, Haimu Zakmanu. Pasak dalyvių, Kauno mieste tokios tematikos ir srities mokymų nebuvo kelis dešimtmečius.

Kauno pedagogų kvalifikacijos centro informacija