Birželio 9 d. virtualioje erdvėje vyko Kauno pedagogų kvalifikacijos centro organizuota paskaita „Kelyje į Eldorado“. Aktorė, režisierė, Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė profesionaliai perteikė poetinę impresiją – poetų Alfonso Nykos-Niliūno, Bernardo Brazdžionio, literatūros kritikių Viktorijos Daujotytės ir Viktorijos Skrupskelytės mintis apie egzodo poetų Henriko Radausko ir Henriko Nagio kūrybą.

H. Radauskas – poetas, vertėjas, moderniosios literatūros atstovas, savo poezijoje siekė meninio tobulumo, kūrė estetinę tikrovę, jo eilėraščių poetinė realybė realesnė už gyvenimą. Poezija pulsuoja europinės kultūros ženklais, dominuoja žmogaus santykiai su aplinka, daiktais.

Poetas yra iš tų menininkų, kurie meną apgaubia ypatingo šventumo aureole – visur ieško grožio, meninės prasmės. Be estetinių išgyvenimų jie dūsta, tarsi atsidūrę beorėj erdvėj. „Menų alkoholikas“, kaip jį pavadino Alfonsas Nyka-Niliūnas, ir buvo Henrikas Radauskas, žvelgiantis į gamtą dailininko akimis, kuriantis eilėraštį kaip tapytojas akvarelę.

Emigracijoje parašytuose eilėraščiuose daug liūdesio, mirties, tragiškumo motyvų. Visa poeto esybė šaukė sugrįžti į gimtinę – vieną eilėraštį parašęs, sudėjęs visą ilgesį „Sugrįžimas“, kuris išspausdintas jau pomirtinėje knygoje. Įdomus pastebėjimas, kad niekas negalėjo pasakyti ar lengvai ar sunkiai jam rašėsi eilės. Žmona po H. Radausko mirties rado stalčiuje tvarkingai sudėtus eilėraščius be jokių pabraukymų – jie ir sugulė į knygą po mirties.

Sugrįžimas

Ėmė lyt, ir naktis sušlapo,

Ir pakvipo erdvėm ir žuvim,

Ir spindėjimą žalio lapo

Tu pasiėmei su savim.

Ir tau liko tasai žalumas,

Kaip saulėlydis rausvas šuva,

Lėtas laikas ir pilkas dūmas

Ir pilna debesų kalva.

Jei paklydęs kada gulėsi

Dykumoj, po saule žiauria,

Tu galėsi grįžt į pavėsį

Medžio, mirgančio ežere.

Pamatysi temstantį krantą,-

Kur mėnulį velka žvejai,-

Ir šešėlį šuns, kurs supranta,

Kur per šitiek metų ėjai.

Savo pažadą ištesėjęs,

Tu girdėsi: krenta lašai-

Ir stovėsi kaip Odisėjas,

Nežinodamas ar grįžai.

– Trumpas prisilietimas prie poeto Henrio Nagio atkeliavo į mano gyvenimą žymiai anksčiau nei pats H. Nagys atkeliavo į Lietuvą. Apsvaigau jo poezija! Mane žavėjo toks žemas tembras, tokia begalinė aistra ilgesio keliauti per pasaulį, per savo poezijos žemę… Pirmas eilėraštis, apžavėjęs mane, skirtas jo draugui. H. Nagio nuostata, kad artima siela artimą sielą atpažįsta akimoju, akimirksniu mane pakerėjo, man buvo artima. Visai nesvarbu ar tu rudaakė ar juodaplaukė, auksaplaukė, aukšta ar žema – tu tiesiog sava! – savo pažintimi su poeto, literatūros ir meno kritiko, vertėjo Henrikio Nagio kūryba dalinosi V. Kochanskytė.

Tomas Nipernadis

Po laimingai šlamančiu gluosniu, ant tilto,

tave sutikau.

Tu žiūrėjai į žėrinčią, žvilgančią upę. Ir švilpavai.

Tavo šviesiai geltonus – kaip vasara – plaukus

kedeno šiltas vėjas. – Mūsų gyvenimai

kaip upių (vandenys trykšta iš žemės ir grįžta į žemę)…

Pasakei. Patylėjai. Nusijuokei.

Tavo skaisčiai žali marškiniai ir lengva kuprinė,

ir atsmaukta skrybėlė kaip mėlynas lopas dangaus.

Putoja kriokliai ir liepos. Velėja žlugtą merginos.

Aš laukiau tavęs ilgai. Savo draugo brangaus.

Užsidegei pypkę. Primerkęs akis pažiūrėjai į tolį:

Einam kartu. Dar vasaros daug – o kelias be galo.

Žemė dabar pasiilgusi kojų basų ir klajoklių

juoko. Eikim kartu su baltais beržais. Jų dainelė

tokia šviesi ir be rūpesčio aidi prie krioklio,

kur linksmos merginos velėja vasaros vandenį žalią.

Virginija Kochanskytė teigė, kad bibliotekininkai, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, kuriems ir buvo skirta ši paskaita, gali padėti Lietuvą išsaugoti ateičiai. Ir priminė klausytojams kokia svarbi lietuvių kalba – prigimtinė, Motinos kalba, rašytojui, poetui, literatūros mokslininkui Česlovui Milošui. „Kaip aš susikalbėsiu su Dievu?“ – ir garbaus amžiaus būdamas jis mokėsi lietuvių kalbos.

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras ir renginio dalyviai dėkoja aktorei, režisierei, doc. Virginijai Kochanskytei už suteiktas žinias, kelionę šių dviejų išeivijos poetų gyvenimo ir kūrybos keliais, už tikslingą provokaciją išlaisvinti mintis ir jausmus tekstų asmeninei interpretacijai, puikius pagundymus susidomėti poezija.

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras