Kauno pedagogų kvalifikacijos centras ir Kauno Kazio Griniaus progimnazija 2021 m. birželio 21 d. organizavo metodinį renginį „Integruoto ugdymo modeliai ir nauda mokiniams“. Kauno Kazio Griniaus progimnazijos mokytojai metodiniame renginyje dalinosi integruoto mokymosi pavyzdžiais, metodine medžiaga. Šis renginys dalyviams buvo ypatingai gausus praktiniais patarimais, metodine medžiaga. Buvo pristatyti 6 integruojamų pamokų ciklai: ,,Misija Sibiras“, „Gyvybės medis“, „Sportuoju ir analizuoju“, „Kuriame laimės formulę“, „Žmogus keičia Žemę“, „Vanduo ir fizinis aktyvumas“.

Metodiniame renginyje vertinga patirtimi dalijosi: lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Dainora Žukauskienė ir Jurgita Žygienė, anglų kalbos mokytojos metodininkės Jurgita Ormerod ir Jolita Kačinskienė, pradinio ugdymo mokytojos metodininkės Birutė Mineikienė ir Rita Aleksandravičienė, choreografijos mokytoja ekspertė Idalija Braškytė, fizinio ugdymo mokytojas Šarūnas Stanionis, matematikos mokytoja Ieva Malaukytė, matematikos mokytoja metodininkė Aldona Ginetienė, gamtos ir žmogaus mokytoja ekspertė Rima Baltrušaitienė, dailės ir technologijų mokytoja metodininkė Ramunė Juknevičiūtė.

Mišraus mokymo metu ypatingai svarbu išlaikyti mokinių motyvaciją ir ugdyti kokybiškai. Integruotas mokymas padeda ugdyti kompetencijas: mokomasi žinias taikyti kasdieniame gyvenime aiškiai matant, kad visi mokomieji dalyviai turi sąsajas ir yra vienodai svarbūs, efektyviai išnaudojamas laikas, lavinamas gebėjimas dirbti komandoje, dalintis žiniomis vieni su kitais.

Renginyje buvo pristatyti 4 integruoto ugdymo modeliai: dalykinės, paralelinės, daugiadalykinės ir tardalykinės integracijos.

Mokytoja Birutė Mineikienė patikino, kad integruotas mokymas mokiniui atveria galimybes ne tik pažinti (domėtis), bet ir augina mokinį kaip asmenybę. Veikdami kartu, vaikai bendrauja, atsiranda kolektyviniai santykiai, ryšiai. Pažindami tikrovę, vaikai susiformuoja tam tikrą požiūrį į visuomenę, į kiekvieną žmogų, į gamtą, į save (vertina save, džiaugiasi savo pasiekimais). Aktyviai sąveikaudamas su pasauliu, mokinys įgyja socialinio elgesio patirties. Integruoto ugdymo veikla suvienija individualias pastangas geresniam rezultatui pasiekti, vaikai tampa aktyvesni, labiau orientuoti, organizuoti ir savarankiškesni įvairiose srityse.

Renginio metu buvo įvardinta ir tai, kad dalis mokytojų nesiryžta išnaudoti integruoto mokymo(si) galimybių, nors, kaip teigė pranešėjai, tikrai verta tą padaryti retkarčiais, jeigu tik tarpusavyje įmanoma suderinti veiklas. Būtina prašyti kolegų pagalbos ir patarimų. Tai įdomi patirtis ir mokytojui, ir mokiniui.

Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Dainora Žukauskienė įvardino sunkumus „Planuojant veiklą sunku buvo tai, jog tarpusavyje nesuderintos dalykų ugdymo programos. Reikėjo sąmoningai keisti pamokas, nutolinti būsimo ciklo datą tam, kad skirtingų dalykų temos derėtų tarpusavyje. Kartais to daryti neįmanoma, nes svarbi mokomųjų temų chronologija ir pan., tokiai veiklai reikalingos daug didesnės mokytojo pasiruošimo pamokoms laiko sąnaudos“.

Lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Žygienė skatino mokytojus pasitikėti savimi, savo gebėjimais. Daugiau bendrauti su kolegomis, kurie jau turi patirties, kaip planuoti ir organizuoti integruotas pamokas, nebijoti pokyčių, išdrįsti išbandyti kažką naujo ir drąsiai eiti bandymų keliu.

Gamtos ir žmogaus mokytoja ekspertė Rima Baltrušaitienė kvietė mokytojus išbandyti integruotą ugdymą patiems – tik taip auginama patirtis, plėtojamas profesinis kūrybiškumas.

Matematikos mokytoja Ieva Malaukytė akcentavo mokytojų bendradarbiavimo svarbą „Jei pačiam mokytojui sunku atrasti integraciją su kitu dalyku ar nedrąsu imtis integruoto mokymo iniciatyvos, galima pasikalbėti su kolegomis, tarp kurių visuomet atsiranda žmonių, turinčių idėjų integruotam mokymui“. Pedagogė pabrėžė, kad mokytojas ruošdamasis pamokai galvoja kaip pamoką padaryti įdomesnę, kaip mokinius įtraukti į pamokos veiklą, o tam puikiai tinka nestandartinė – integruota pamoka. Integruotų pamokų ciklas mokiniams buvo naudingas visapusiškai: mokymosi krūvis sumažėjo – vienas darbas, o atsiskaitomi du dalykai; nemėgstama disciplina tampa patrauklia ir sulaukia didesnio mokinių susidomėjimo; įgyjama daugiau įgūdžių – ne tik dalykinės žinios geriau įsimenamos, bet skatinamas kūrybiškumas, viešas kalbėjimas, analitinis mąstymas. Choreografijos mokytoja ekspertė Idalija Braškytė pastebėjo, kad integruoto mokymo dėka vaikai iš įvairių mokomųjų dalykų pusės prisiliečia prie nagrinėjamos temos, įgauna daugiaplanį suvokimą ir formuoja daugiasluoksnį požiūrį į nagrinėjamą temą, ugdomas mokinių asociatyvinis, vaizdinis, filosofinis, vertybinis mąstymas, mokiniai yra mokymosi planuotojai ir siūlo plėsti nagrinėjamą temą, perimdami iniciatyvą.

„Mokytojui patarčiau, rasti bendraminčių ir išnaudoti integruotą ugdymą. Mokyti vaikus, siejant (lipdant) skirtingų sričių (dalykų) žinias į vieną visumą – ,,Rubiko kubą“, kuris be kliūčių sukiojamas įvairiomis kryptimis analizuojant vieną ar kitą temą, ieškant atsakymo į vieną ar kitą klausimą. Manau, kad integruoto ugdymo privalumas – padėjimas vaikui ,,augti“ visomis prasmėmis (žinių, socialinių įgūdžių)“ – apibendrino pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Birutė Mineikienė.

Kauno Kazio Griniaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Edita Rabizaitė