Birželio 17 d. vyko Kauno pedagogų kvalifikacijos centro organizuota nuotolinė metodinė valanda-diskusija „Nuotolinis ugdymas anglų kalbos pamokose pradinėse klasėse“, skirta ankstyvojo anglų kalbos mokymo mokytojams. Nuotolinio renginio metu pranešimus skaitė Kauno miesto ankstyvojo anglų kalbos mokymo mokytojų metodinio būrelio narės, į diskusiją įsitraukė metodinės valandos dalyvės iš Kauno ir kitų miestų.

Kauno Kazio Griniaus progimnazijos anglų k. mokytojos metodininkės Editos Rabizaitės pranešimo tema – „Kaip formuoti mokymosi kultūrą nuotolinėse pamokose?“. Mokytoja išskyrė du mokinių, dalyvaujančių nuotoliniame ugdyme, tipus: „prisijungęs mokinys“ ir „besimokantis mokinys“. Kad daugiau mokinių taptų „besimokančiais“, mokytoja pateikė žingsnius, padedančius įtraukti mokinį į pamokos veiklas:

1. Susitarimai su mokiniais. Mokytojos teigimu, mokinių darbas pamokoje bus efektyvus, įsitraukimo į veiklas procentas bus aukštesnis, jei mokytojas mokys tam tikro elgesio pamokos metu, sukurs tvarkos rutiną pamokoje. Viena iš nuotolinės pamokos struktūrų mokinių darbo efektyvumui didinti yra PBPA (pauzė, bandymas, patikrinimas ir paaiškinimas).
2. Nuotolinio mokymo taisyklių žinojimas. Kiekvienas mokyklos darbuotojas turi tos pačios formos, vizualizacijos taisykles ir jas naudoja kiekvienoje nuotolinėje pamokoje. Taip pamažu mokiniai įpranta prie tvarkos, rutinos ir ilgainiui susiformuoja mokymosi kultūra.
3. Komplimentų sakymas. Manoma, kad mokinius motyvuoja įvertinimai dienyne, tačiau pastebime, kad ne tik gauti balai yra svarbu.
4. Mokymosi vertinimas. Pamokai pasibaigus mokytojai turėtų mokinį išlydėti skatindami pasidalyti įžvalgomis. Mokantis nuotoliniu būdu mokiniams svarbu būti ne tik vertinamiems, bet ir galėti įvertinti.
5. Rašymas mokiniams. Virtualios mokymosi aplinkos turi bendravimo žinutėmis funkciją. Asmeninė žinutė yra efektyvi grįžtamojo ryšio teikimo priemonė.
6. Mokymosi tikslų užrašymas. Mokytojai turėtų skirti laiko mokymosi tikslų užrašymui ir refleksijai po mokymosi ciklo. Taip pat rekomenduojama matuoti, kaip ir kiek iškeltų tikslų pasiekė mokiniai.
7. Žaidimai. Mokymasis nuotoliniu būdu, ypač pamokos realiuoju laiku, yra buvimas kartu. Mokiniams svarbu susitikti, išsakyti, kaip jie jaučiasi, ką galvoja, todėl verta pamokas pradėti leidžiant pasirinkti emocijų veidukus, jausmų iliustracijas. Linksmos, žaismingos veiklos padeda prakalbinti mokinius, skatina juos dalintis.

Mokytoja džiaugėsi, kad išvardyti žingsniai padeda nuotoliniam ugdymui tapti kokybiškesniam, įtraukiančiam daugiau mokinių.

Kauno Panemunės pradinės mokyklos anglų k. mokytoja metodininkė Kristina Švagždienė skaitė pranešimą „Technologiniai įrankiai, naudojami nuotolinėse anglų kalbos pamokose pradinukams“. Diskusijos metu mokytoja pasidžiaugė vieningu ir operatyviu mokyklos mokytojų sprendimu nuotoliniam ugdymui naudoti EDMODO platformą. Ši platforma buvo taikoma bendravimui su mokiniais, jų tėvais, testų atlikimui, atliktų užduočių įkėlimui. Mokytoja išskyrė vieną iš šios platformos privalumų – galimybę palaikyti glaudesnį ryšį su mokiniais. Emocinio ryšio su mokiniais palaikymas nuotolinio mokymo(si) metu yra ypač svarbus. Mokiniai taip pat turėjo galimybę nemokamai naudotis Eduka platforma, kurioje galėjo savarankiškai atlikti papildomas užduotis, skaityti tekstus ir paklausyti jų įrašų. Pranešėja pasidalijo metodais, skirtais mokyti mokinius gramatinių laikų pasitelkiant Youtube. Mokytoja, ieškodama būdų geriausiam rezultatui pasiekti, nusprendė visas pamokas vesti pagal tvarkaraštį ZOOM aplinkoje. Kiekviena pamoka trukdavo 40 minučių. Šį laikotarpį mokytoja įvardija ne tik pilną iššūkių, tačiau ir kupiną galimybių tobulėti.

Kauno Milikonių progimnazijos anglų k. mokytoja ekspertė Rasa Petružienė savo pranešime „Ankstyvojo anglų k. mokymo(si) tikslų ir uždavinių įgyvendinimas virtualiose anglų k. pamokose“ dalijosi praktinėmis įžvalgomis apie virtualias pamokas. Mokytoja džiaugėsi, kad virtualios pamokos Office365 vyko be trikdžių. Kiekviena pamoka, kurios trukmė buvo 25–35 min., vyko pagal tvarkaraštį. Virtualių pamokų metu mokytoja stengėsi ugdyti visas mokinių kompetencijas: kalbėjimą, klausymą, skaitymą ir rašymą. Kiekviena mokytojos vedama pamoka turėjo tris sudėtines dalis: pamokos įžangą, dėstymą, pabaigą. Pamokos metu mokytoja supažindindavo mokinius su veikla pamokoje, tikrindavo namų darbus, aiškindavo naują temą, skaitydavo ir klausydavosi tekstų, apibendrindavo pamoką. Namų darbams mokytoja skirdavo tik vienos rūšies namų darbą, pavyzdžiui, pabaigti užduotis pratybose, atlikti kūrybinę užduotį, išmokti žodžius ir pan. Mokytoja pamokų metu vertino įvairias veiklas: kūrybinio darbo pristatymą, naujų žodžių atsiskaitymą, testų rašymą, kalbėjimą, aktyvumą pamokose, skaitymą ir vertimą. Pasak mokytojos, nuotolinis ugdymas vyko gana sklandžiai.

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos anglų k. mokytoja metodininkė Inga Mačiežaitė-Doveikienė dalijosi gerąja patirtimi ir atradimais mokant pradinukus anglų kalbos nuotoliniu būdu. Mokytoja išskyrė du pagrindinius įrankius, kuriuos sutartinai nuotoliniam ugdymui naudojo mokyklos mokytojai. ZOOM platforma buvo skirta virtualioms pamokos, o TAMO – informacijos pateikimui. Į TAMO mokiniams kiekvieną savaitę buvo siunčiamos savaitės užduotys su paaiškinimais, nuorodomis, užduočių atlikimo terminais ir pan. Pasak mokytojos, tai buvo ypač naudinga tais momentais, kai mokiniai dėl tam tikrų priežasčių negalėjo prisijungti prie ZOOM platformos. Nuotolinio ugdymo metu mokytoja taip pat naudojo tris aplinkas, padedančias paįvairinti mokymąsi: QUIZLET, QUIZIZZ ir svetainę www.liveworksheets.com. Mokytoja džiaugėsi, kad šios platformos yra nemokamos, jomis lengva bei įdomu naudotis.

Kauno mokyklos-darželio „Rūtelė“ anglų k. mokytoja metodininkė Jurgita Tatarūnienė savo pranešime išskyrė nuotolinio mokymo(si) pliusus ir minusus. Kaip vieną iš privalumų mokytoja įvardija galimybę išmokti naudotis pasirinkta virtualia aplinka. Naudojant ZOOM platformą pamokų metu galėjo dalytis su mokiniais vaizdo ir garso įrašais, papildomomis užduotimis. Pamokas mokytoja paįvairindavo suskirstydama mokinius į ZOOM kambarius, kuriuose jie galėjo dirbti grupelėse. Mokytoja džiaugėsi, kad mokiniai nuotolinio mokymo(si) metu turėjo galimybę dalyvauti pamokose būdami ne tik namuose. Kaip vieną iš pagrindinių nuotolinio mokymo(si) minusų mokytoja įvardijo internetinio ryšio trikdžius. Pamokų metu trūkinėdavo ne tik vaizdas, bet ir garsas. Virtuali pamoka trukdavo 30 min., todėl ne visas užduotis mokiniai spėdavo atlikti pamokos metu. Mokytoja taip pat nerimavo dėl mokinių pasiekimų vertinimo, kuris dažnai akivaizdžiai skirdavosi vertinant savarankiškai namuose ir virtualios pamokos metu atliktas užduotis.

Po kiekvieno pranešimo metodinės valandos dalyvės turėjo galimybę užduoti klausimus, diskutuoti. Džiugu, kad mokytojų diskusijos, dalijimasis patirtimi, bandymai ir eksperimentai padeda siekti geriausio rezultato ir patirti sėkmę. Juk ,,Sėkmė – tai ėjimas nuo vienos nesėkmės prie kitos neprarandant entuziazmo“ (W. Churchill).

Kristina Švagždienė,

Kauno miesto ankstyvojo anglų kalbos mokymo mokytojų metodinio būrelio narė