Drauge su lapkričio viduryje įsibėgėjančiomis gražiausių metų švenčių sutiktuvėmis prasideda dar vienas ypatingas laikotarpis – bemaž tris mėnesius visas rytinis ir vakarinis eismo pikas vyksta tamsoje. Dar neprašvitus dauguma žmonių keliauja į darbus ar mokyklas, o grįžta iš namo jau gatves ir šaligatvius apgaubus šešėliams. Saugaus eismo specialistai būtent tokias sąlygas laiko pačiomis  pavojingiausiomis, nes incidentų su pėsčiaisiais skaičius per tris rudens mėnesius, palyginti su vasaros mėnesiais, mūsų šalyje padaugėja beveik 80 procentų.

Lietuvos automobilių klubo NVŠ būrelio „Būk saugus“ iniciatyva bei 31 mokyklų iš Vilniaus, Kauno ir Kauno rajono, Prienų, Alytaus, Druskininkų bei Marijampolės pedagogais, taip pat

policijos pareigūnais ir techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“, surengė mėnesį trukusią akciją „Matyk ir būk matomas“. Tiksliau tradicines atšvaitų dalybų bei susitikimų su vaikais maratoną, kurio metu dar kartą atkreipė dėmesį į mirtinai pavojingas „smulkmenas“.

„Daug kas mano, kad pėsčiųjų matomumas tamsiu paros metu yra provincijos miestelių ir kaimų, bet ir ne didžiųjų miestų problema. Tiek suaugusieji, tiek vaikai yra įsitikinę gerai pažįstą savo nuolatinius maršrutus ir vien dėl to jaučiasi drąsiai. Tačiau akivaizdu, kad dauguma žmonių klaidingai įsivaizduoja kaip smarkiai šiuo metų laiku pasikeičia eismo sąlygos ir kaip sunku vairuotojams pamatyti šešėliuose, migloje ar automobilių šviesų blyksniuose judančius pėsčiuosius. Jei šie neturi atšvaitų, paprastai būna pastebimi tik jau atsidūrę trumputėje kelio atkarpoje, kurią aprėpia automobilio žibintai. Labai dažnai tokioje situacijoje nepakanka nei laiko, nei atstumo automobiliui sustabdyti“, – pastebi akcijos organizatorė, saugaus eismo pedagogė Lina Šembergė.

Atlikti eksperimentai rodo, kad važiuojant su įjungtomis artimosiomis šviesomis, žmogus be atšvaito kelyje paprastai pamatomas iki jo likus vos 40–50 metrų atstumui, jei su atšvaitu – apie 150 metrų. Tolimosios automobilio šviesos pėsčiųjų matomumą padidina bent porą kartų, tačiau miestuose jos nenaudojamos, o ir užmiesčio keliuose įjungiamos tik tuomet, jei priešpriešine eismo juosta neartėja automobiliai.

Taip pat nepaprastai svarbu, kad atstumą, iš kurio įmanoma pamatyti kas vyksta automobilio važiavimo trajektorijoje, labai stipriai pakoreguoja gamtos sąlygos, automobilio techninė būklė bei pėsčiųjų apranga. Per lietų, šlapdribą, rūką sunkiau pastebimi net atšvaitus turintieji. Tas pats nutinka, jei mašinos žibintai netinkamai sureguliuoti, jų reflektoriai ar šviesos sklaidytuvai susidėvėję. „Praktiškais“ laikomi drabužiai – mažiau teplių spalvų (juodos ar tamsiai mėlynos), saugaus eismo požiūriu yra didelė problema, nes visiškai neatspindi šviesos ir paverčia juos vilkinčius žmones nematomais. Tyrimai rodo, kad dėvinčius tamsių spalvų drabužius pėsčiuosius automobilių vairuotojai pastebimi maždaug iš už 17 metrų, raudona drabužių spalva šį atstumą pailgina iki 24 metrų, geltona – iki 37 metrų, o visiškai balta – iki 55 metrų.

„Apie šiuos dalykus kalbama metai iš metų ir galime pasidžiaugti, kad padėtis pamažu gerėja, o atšvaitų naudojimo kultūra kinta ir pėsčiųjų sąmoningumas auga. Visgi nelaimių statistika liudija, kad rudeniškomis sąlygomis daugybė žmonių tapdami eismo dalyviais vis dar elgiasi nepamatuotai rizikingai. Nuoširdžiai tikimės, jog panašios akcijos į mūsiškę „Matyk ir būk matomas“ padės išvengti bent vieno incidento“, – viliasi L. Šembergė.

Lietuvos automobilių klubo NVŠ būrelio „Būk saugus“ vadovė taip pat akcentavo, kad visi 900 akcijos metu išdalintų atšvaitų buvo taisyklingai prisegti prie moksleivių striukų. L. Šembergė taip pat pasidžiaugė, kad kiekvienais metais daugėja mokyklų ir vaikų darželių, kurie supranta tokio pobūdžio švietėjiškos veiklos svarbą ir kartu organizuoja tokias akcijas. Atšvaitus šiųmetinei akcijai padovanojo SDG, draudimo kompanija ERGO bei seimo narys Gediminas Vasiliauskas.

Lietuvos automobilių klubo informacija