Birželio 29 d. į Kauno pedagogų kvalifikacijos centro biblioteką sugužėjo kūrėjai, poezijos gerbėjai. Mūsų rankose nauja Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos, Kūrybinės raiškos asociacijos „Kauno branduma“ nario daktaro poeto Juozapo Mickevičiaus poezijos knyga „Mielai Mamai“.

Poezijos rinkinio sudarytoja Virginija Ruškienė supažindino su knygos turiniu:

„Juozapo Mickevičiaus knyga „Mielai Mamai“ sudaryta iš trijų dalių. Pirmoje dalyje „Palaimink mane, Mama“ su giliu sielos virpėjimu autorius reiškia didelę žmogišką meilę, pagarbą ir dėkingumą savo šviesaus atminimo Mamai Stanislavai Radvilaitei-Mickevičienei – nepaprastai darbščiai, mylinčiai Dievą, gerbiamai kaimynų, mokėjusiai užjausti ir kvepiančią duonos riekę su visais dalintis.

Poezijos knygelės antroje dalyje „Palaiminki mus, Dievo Motina“ pristatomos sakralinės eilės. Autorius poetiniais posmais išreiškia pagarbą, meilę ir dėkingumą bažnyčiai, kryžiui, šventoms religinių švenčių tradicijoms, dalijasi įžvalgomis apie žmogaus ryšį su Dievu per maldą. Eilėraščiuose kiekvienas žodis pasvertas ryškia filosofine ir poetine išmintimi, žemiškais išgyvenimais, amžinųjų vertybių paieška.

Trečioje knygelės dalyje „Viešpatie, artyn Tavęs“ patalpintos Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narės, muzikės Irenos Druskytės-Žurumskienės pagal Juozapo Mickevičiaus eiles sukurtos melodijos. Tai giesmės, įkvėptos tikėjimo ir santykio su Dievu ieškojimo, subrandintos skaitant Šventojo Rašto psalmes ir giedamos bažnyčiose Šventose Mišiose, keliančios mūsų širdis į viso pasaulio Kūrėją.“

Pats autorius serga ir negalėjo atvykti –  įvykdėme jo prašymą – „paskaitykite susirinkę mano eilėraščius Mamai“. Ir skaitėme neraginami, versdami lapą po lapo, įpindami prisiminimus  apie autorių… Klausėmės poeto skaitomų eilių Mamai įrašų (iš kompaktinio disko „Juozapas Mickevičius Poezija). Meno vadovas Arvydas Paulauskas skaitė sakralines poeto eiles, virpino klausytojų širdis jo vadovaujamo Kauno žmonių sergančių artritu bendrijos moterų vokalinio ansamblio „Viltis“ atliekamos giesmės, dainos.

Kaip žmogų, kaip kūrėją pedagogė poetė Zenė Sadauskaitė apibūdina: „Gerbiamą gydytoją ir poetą Juozapą Mickevičių pažįstu jau daugelį metų, – mes esame kilę iš vieno kaimo. Šis žmogus – taktiškas, doras, kūrybingas, supratingas, dėmesingas, mandagus ir visada linksmas – labai ryški asmenybė. Jeigu duoda žodį, visada ištesės, jeigu ko ėmėsi, visada atliks iki galo, net nesvarstydamas, ar tai jam naudinga, ar ne. Renginiuose yra visų laukiamas ir mylimas. Savo kūrybą skaito kaip profesionalus aktorius – išraiškingai ir pasitikinčiai, todėl sulaukia klausytojų aplodismentų. Labai džiaugiuosi, kad mus abu likimas suvedė į kūrybos kelią, kuriame žmogus įgyja nematomus sparnus, suteikdamas meilę ir viltį girdint galingą kūrybos žodį, atskriejantį nuo Dubysos krantų…“.

Pats autorius kukliai vertina savo 40 metų, pašvęstų medicinai, chirurgijai. Niekada nesididžiuoja savo pasiekimais, nevardija apdovanojimų, gautų darbinėje veikloje ar kūryboje. O jų tokia gausybė!

Autoriaus kuklumą akivaizdžiai atspindi savęs pristatymas (biografija) tarptautiniame rašytojų kūrybos almanache „Vardai žvaigždėmis švytintys“, skirtame Motinos ir Tėvo atminimui: „Dievas man buvo dosnus. Davė tą nuostabų kraštą – Gimtinę Lietuvą. Su jos upėmis, ežerais, miškais, laukais ir kloniais. Su žydinčiomis pievomis ir paslaptingu, žvaigždėtu dangumi. Mano Gimtinėje nėra žemės drebėjimų, ugnikalnių, dykumų su smėlio pūgomis. Užtai čia nuostabi augmenijos ir gyvūnijos įvairovė su gintarus barstančia Baltijos jūra. Mano Gimtinėje pajuntame visą klimatinį spektrą: pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Tuo galime džiaugtis neišvykdami iš Lietuvos.

Dievas davė man darbščius, dorus, mylinčius ir kuklius Tėvus, kurie mane augino krikščioniškoje aplinkoje. Amžina meilė ir pagarba Dievui, Mamai ir Tėtei!

Gerbiu visus mokytojus, kurie mane lydėjo nuo pirmos klasės iki profesinių aukštumų. Mes visi turime nuostabią Dievo dovaną – gražią, dainingą, gana savitą lietuvių kalbą, labai papildančią mūsų gamtos grožį, todėl didžiuokimės ja. Išsaugokime gamtą, kalbą ir Gimtinę būsimoms kartoms!

Esu dėkingas Dievui už man suteiktą galimybę rašyti eilėraščius gimtąja lietuvių kalba. Du iš jų, apie brangiausius man žmones – Mamą ir Tėtį, maloniai prašau, jūsų, paskaityti. Juozapas Mickevičius“.

Sveikinome poetą su jubiliejumi, linkėjome stiprybės ir susitikimų, kad galėtume gyvai išgirsti jo skaitomas eiles.

Skirstėmės lydimi Arvydo Paulausko atliekama melodija, sukurta pedagogės Irenos Žurumskienės.

Irena Valentukonienė, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro bibliotekininkė