Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo turite kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje asmuo gyvena. Informaciją apie seniūnijų kontaktinius duomenis galima rasti internetiniame puslapyje – https://epaslaugos.kaunas.lt/paslaugos/gyvenamosios-vietos-deklaravimas-kauno-mieste.

Gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje galima deklaruoti ir elektroniniu būdu. Tai padaryti  gali Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie savo tapatybę gali patvirtinti portale „Elektroniniai valdžios vartai“ nurodytais būdais čia.

Dėl pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą turite kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje asmuo gyvena arba el. būdu: https://epaslaugos.kaunas.lt/ ir  https://www.registrucentras.lt/savitarna/

Informaciją apie seniūnijų kontaktinius duomenis galima rasti internetiniame puslapyje čia.

Į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų  apskaitą gali būti įtraukiamas gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs asmuo, kuris tos savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise neturi patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis patalpa ar pastatu ir kuris dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena.

Dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą asmuo turi kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje gyvena. Informaciją apie seniūnijų kontaktinius duomenis galima rasti internetiniame puslapyje – https://www.kaunas.lt/administracija/struktura-ir-kontaktai/seniunijos/

Asmuo, išvykstantis iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, pildo ir pateikia deklaravimo įstaigai (seniūnijai) asmeniškai ar paštu gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų 2018 m. sausio 15 d. Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus įsakymu Nr. V-24, 2 priede nustatytos formos deklaraciją. Jei užpildyta ir pasirašyta deklaracija siunčiama paštu, kartu siunčiama asmens dokumento kopija.

Deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos asmenys gali:

1. Seniūnijose – išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos į valstybę, į kurią išvyksta, ne anksčiau kaip 7 darbo dienos iki išvykimo.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, jei užsienio valstybėse gyvenantys asmenys prieš išvykdami iš Lietuvos Respublikos deklaracijos apie išvykimą į užsienį nepateikė.
3. Elektroniniu būdu deklaracijas pateikti gali asmenys, kurie savo tapatybę gali patvirtinti portale „Elektroniniai valdžios vartai“ nurodytais būdais čia.

Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo turite kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje gyvena studentas. Informaciją apie seniūnijų kontaktinius duomenis galima rasti internetiniame puslapyje – https://www.kaunas.lt/administracija/struktura-ir-kontaktai/seniunijos/

Gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje galima deklaruoti ir elektroniniu būdu. Tai padaryti  gali Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie savo tapatybę gali patvirtinti portale „Elektroniniai valdžios vartai“ nurodytais būdais čia.

Deklaruojant gyvenamąją vietą nuosavybės teise nepriklausančiose gyvenamosiose patalpose reikalingas savininko (bendraturčio) sutikimas, t. y. su savininku (bendraturčiu) kartu privaloma atvykti į seniūniją arba galima pateikti atskirą gyvenamosios patalpos savininko ar jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiui) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (kai savininkas ar jo atstovas neatvyksta į deklaravimo įstaigą). Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro, seniūno arba kitų asmenų, kuriems įstatymų suteikta teisė atlikti notarinius veiksmus. Vietoje savininko sutikimo gali būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis teisę apsigyventi gyvenamojoje patalpoje – nuomos ar panaudos sutartis, įmonės ar įstaigos išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi įmonei (įstaigai) priklausančioje patalpoje nurodytu adresu.

Savininko sutikimas nereikalingas (kai nepilnamečio gyvenamąją vietą deklaruoja vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų) ir su juo yra nustatyta nepilnamečio gyvenamoji vieta savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu).

Nereikia. Asmenys deklaruoja savo pakeistą gyvenamąją vietą per vieną mėnesį nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką ar gyvenamosios vietos pakeitimo Lietuvos Respublikoje.

Gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) turėtų pateikti prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis tai seniūnijai, kurios teritorijoje yra gyvenamosios patalpos.

Prašymą galima pateikti el. būdu: https://www.registrucentras.lt/savitarna/

Gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas atlieka seniūnija. Norint deklaruoti gyvenamąją vietą savivaldybei priklausančiose gyvenamosiose patalpose pirmiausia turite kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių ir gauti savivaldybės, kaip buto savininko sutikimą. Turite kreiptis J. Gruodžio g. 9 į Nekilnojamojo turto skyrių, Būsto valdymo poskyrį, tel. 8 (37) 20 70 35, 8 (37) 42 35 23, 8 (37) 20 78 70, 8 (37) 20 86 15

Valstybės garantuojama ir iš valstybės biudžeto finansuojama pirminė teisinė pagalba asmenims, gyvenantiems Kauno mieste.

Pirminė teisinė pagalba – tai įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija (informacija apie teisės sistemą, įstatymus ir kitus teisės aktus, teisinės pagalbos teikimą), teisinės konsultacijos (patarimai teisės klausimais) ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstatyme numatytų procesinių dokumentų rengimas. Be to, ši teisinė pagalba apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą. Pirminė teisinė pagalba skiriasi nuo Antrinės teisinės pagalbos.

Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Antrinės teisinės pagalbos teikimą Kauno apygardos teismo teritorijoje organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (adresas: Kęstučio g. 21, Kaunas. Tel. 8 700 00 177).

Pirminės teisinės pagalbos teikimo tvarka

Asmenys, deklaravusieji savo gyvenamąją vietą Kauno mieste arba, jei asmuo neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, tačiau gyvena Kauno mieste, turi teisę į pirminės teisinės pagalbos suteikimą. Asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, laikomi kardomojo kalinimo vietose, taip pat turi teisę kreiptis pirminės teisinės pagalbos, jei  laisvės atėmimo vieta yra Kauno mieste.

Pirminės teisinės pagalbos paslaugas (teisinę informaciją, patarimus teisės klausimais ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms bei itin paprastų procesinių dokumentų rengimą) kauniečiams pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybės administracija teikia: Advokatės Nijolė Reimerienė, Violeta Naujokienė, Diana Degutienė K. Donelaičio g. 33-1, Kaunas (advokatų kontoros Baltrušaitienė, Degutienė, Naujokienė, Reimerienė ir partneriai patalpose)
Darbo laikas: I – V nuo 8 iki 16 val. (pietų pertrauka nuo 12-13 val.)

tel. 8 614 80 380

Yra galimybė (iš anksto informavus aukščiau nurodytu telefonu) šią pagalbą gauti pirmadieniais iki 19 val.

El. paštas [email protected] 

Asmeniui, besikreipiančiam dėl pirminės teisinės pagalbos reikalingi šie dokumentai:

1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas: Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba ES valstybės narės piliečio pasas arba šių asmenų asmens tapatybės kortelė; kitos užsienio valstybės piliečio pasas ir leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje (arba kitoje ES valstybėje).
2. Asmens gyvenamąją vietą įrodantis dokumentas: spaudas pase arba pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pateikia kitus dokumentus, patvirtinančius gyvenamąją vietą Kauno mieste.
3. Asmuo, besikreipiantis dėl įstatyme numatytų procesinių dokumentų parengimo turi pateikti šiems dokumentams parengti reikalingus visus duomenis ir rašytinius įrodymus.

Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.

Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:

1. pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2. pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta išsami advokato konsultacija arba yra akivaizdu, kad jis tokią konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
3. pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.
4. Pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis teisėmis

Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo šių veiksmų imasi tik po to, kai nebuvo rasta galimybė pareiškėjui ginčą išspręsti taikiai.

Daugiau informacios rasite čia:

• VGTPT teikiamos administracinės paslaugos
• VGTPT lankstinukas (pirminė ir antrinė teisinė pagalba)
• VGTPT lankstinukas nepilnamečiams asmenims
• VGTPT lankstinukas nukentėjusiems

Asmeniui, besikreipiančiam dėl pirminės teisinės pagalbos reikalingi šie dokumentai:

1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas: Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba ES valstybės narės piliečio pasas arba šių asmenų asmens tapatybės kortelė; kitos užsienio valstybės piliečio pasas ir leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje (arba kitoje ES valstybėje).
2. Asmens gyvenamąją vietą įrodantis dokumentas: spaudas pase arba pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pateikia kitus dokumentus, patvirtinančius gyvenamąją vietą Kauno mieste.
3. Asmuo, besikreipiantis dėl įstatyme numatytų procesinių dokumentų parengimo turi pateikti šiems dokumentams parengti reikalingus visus duomenis ir rašytinius įrodymus.

Organizuojant susirinkimą (susirinkimo formos – mitingai, piketai, demonstracijos, procesijos, eitynės, kitokie taikūs beginkliai susirinkimai) organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti Administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių.

Pranešime turi būti nurodyta:

1) susirinkimo forma ir turinys;

2) susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas;

3) susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai;

4) numatomas dalyvių skaičius;

5) pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo;

6) organizatoriaus, o jeigu organizatorius yra juridinis asmuo, – jo atstovo vardas, pavardė ir deklaruota gyvenamoji vieta.

Apie susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, susirinkimo organizatoriai praneša laisva forma, tačiau tokiems susirinkimams nereikia suderinimo dokumento iš Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Dėl detalesnės informacijos kreiptis telefonu 8 (37) 42 23 04 arba arba čia.

Jeigu norite organizuoti renginį Kauno miesto viešojoje vietoje  (šventę (dainų, sporto ir kt.), koncertą, sporto varžybas, mugę, festivalį, cirko ir teatro vaidinimus, reklamos akciją, filmo (vaizdo klipo) masinės scenos filmavimą, masinę fotosesiją, kilnojamą atrakcionų parką, teatralizuotas eitynes, menines akcijas, instaliacijas, atmintinos dienos minėjimą ir kitus viešus organizuotus žmonių susibūrimus, kurių forma nepriskiriama susirinkimui), turite pateikti nustatytos formos prašymą Renginių ir pramoginių paslaugų, organizuojamų Kauno viešosiose vietose, derinimo komisijai ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki renginio.  Dėl detalesnės informacijos kreiptis telefonu  8 (37) 42 40 58, 8 646 20698.

Visą informaciją, prašymo formą rasite adresu čia.

Kultūros įvykiai Kauno miesto viešose erdvėse skelbiami internetinėse svetainėse, adresu https://www.kaunas.lt/kultura-turizmas/kulturos-renginiai/; kiti renginiai –  https://kultura.kaunas.lt/; https://kaunaspilnas.lt/

Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2022 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. T-324  patvirtintas Renginių ir pramoginių paslaugų organizavimo Kauno viešosiose vietose tvarkos aprašas, nenumato galimybės leisti Kauno viešosiose vietose rengti asmeninių švenčių. Renginiais nelaikomos asmeninės šventės, išskyrus santuokos registravimo ceremoniją Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka.

Kauno „Žalgirio“ arenos renginių grafikas skelbiamas „Žalgirio“ arenos internetinėje svetainėje:

https://zalgirioarena.lt/lt/gauti-renginiu-kalendoriu/

• 1.1      Kiek kainuos ugdymas darželyje, jei vaikas su mama gyvena Kauno mieste, o tėvas gyvena atskirai, ne Kaune (šeima nesusituokusi)?

  Jeigu tėvas yra nurodytas vaiko gimimo liudijime, laikoma, kad vaikas turi abu tėvus. Tokiu atveju, jeigu tik vieno iš abiejų turimų tėvų deklaruota gyvenamoji vieta Kauno mieste, mokestis bus skaičiuojamas po 4,89 Eur už dieną.

• 1.2      Ką reikia žinoti, jei vienas iš tėvų – emigravęs?

  Tokiais atvejais šeimoms numatyta vienkartinė pašalpa. Ji skiriama padengti skirtumą už ne daugiau kaip 12 mėnesių (nuo 2020 m. sausio 1d.) tarp jau sumokėtos sumos (šiuo atveju 4,89 Eur už dieną) ir tos, kuri būtų priklausiusi, jei abu tėvai butų registruoti Kauno mieste (0,58 Eur už dieną). Tokia kompensacija skiriama, kai vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų ir vaikas deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno mieste, o kitas deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, tačiau iki tol ne mažiau kaip 6 mėnesius buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Kaune.

  Dėl vienkartinės išmokos reikėtų kreiptis į socialinės paramos skyriaus darbuotoją jūsų seniūnijoje. Specialistų kontaktinė informacija seniūnijose: https://www.kaunas.lt/socialine-apsauga/parama/.

• 1.3      Kiek kainuos ugdymas darželyje, jei viena auginu vaiką, o tėtis gyvena kitame mieste (teisme pradėtas skyrybų procesas, bet dar nėra teismo sprendimo)?

  Jei tik vieno iš abiejų turimų tėvų deklaruota gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, mokestis skaičiuojamas po 4, 89 Eur už dieną. Kai pateiksite teismo sprendimą, kuriame bus nurodyta, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš vaiko tėvų, jūs atitiksite vienintelio vaiko tėvo sąvoką. Tuomet mokestis tesieks 0,29 Eeur ir galios 50 proc. lengvata už maitinimą.
  

• 1.4      Jei abu vaiko tėvai šiemet deklaravo gyvenamąją vietą Kauno mieste, ar iškart po to taikoma lengvata už darželį?

  Mokestis už darželį skaičiuojamas už praėjusį mėnesį ir turi būti sumokėtas iki 20 dienos. Abiem tėvams deklaravus gyvenamąją vietą Kaune, lengvata taikoma nuo kito mėnesio.

Prašymą turite pateikti arba Socialinės paramos skyriuje (Nemuno g. 29), arba elektoriniu būdu čia.

Neformalaus vaikų švietimo krepšelis – lėšos, skiriamos Kauno miesto savivaldybės mokinių ugdymui pagal neformaliojo vaikų švietimo (išskyrus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo) (toliau – NVŠ) programas.

Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 2 d. sprendimu  Nr. T-43 patvirtintu Kauno miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašu, NVŠ lėšų dydis NVŠ teikėjams, išskyrus Savivaldybės biudžetines įstaigas, vienam NVŠ programoje dalyvaujančiam vaikui yra 15 eurų per mėnesį, biudžetinėms įstaigoms – 10 eurų per mėnesį.

NVŠ finansavimas skiriamas teikėjams, kurių NVŠ programa(-os) akredituota(-os)  Kauno miesto savivaldybėje ir su teikėju sudaryta Savivaldybės sutartis dėl NVŠ lėšų skyrimo ir naudojimo.

NVŠ lėšomis gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta NVŠ programa, kuriai NVŠ lėšas skiria Savivaldybė, kurioje vaikas mokosi pagal NVŠ programą, nepriklausomai, kurioje savivaldybėje jis gyvena ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

NVŠ lėšos skiriamos vaiko, dalyvaujančio NVŠ programoje, ugdymo procesui ir tiesiogiai su juo susijusiomis išlaidomis finansuoti.

Kauno miesto Savivaldybės reguliavimo sričiai priklausančiose bendrojo ugdymo mokyklose galima paduoti prašymus elektroniniu būdu per internete pasiekiamą registracijos platformą https://imokykla.kaunas.lt. Paduoti prašymus elektroniniu būdų gali asmenys, jei vieno iš tėvų ir vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Prašymai teikiami nuolat. Prašymus ateinantiems mokslo metams rekomenduojama pateikti iki š. m. birželio 1 d.

Prašymą galima pateikti arba pačioje pageidaujamoje lankyti ugdymo įstaigoje, arba elektroniniu būdu https://idarzeli.kaunas.lt.

Prašymą galite pateikti arba pačioje įstaigoje, arba elektroniniu būdu čia.

Pakeitimus dėl įstaigos (-ų) pakeitimų galite atlikti čia: https://idarzeli.kaunas.lt/

Informaciją galima rasti šioje internetinėje nuorodoje: https://idarzeli.kaunas.lt/

Laisvas vietas galite rasti čia: https://idarzeli.kaunas.lt/z.php

Finansinė paskata skiriama jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos regionuose. Kompensacijos netaikomos įsigyjant būstą miestuose. Jaunos šeimos, pageidaujančios gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, dėl pažymos išdavimo socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje ketina įsigyti pirmąjį būstą, administraciją, pateikdamos prašymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus dokumentus ir (ar) duomenis, kurių reikia nustatant jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.

Parama būstui įsigyti teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti.

Subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama kreditų gavėjams, jeigu jie atitinka LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/620cd9e0584311e49df480952cc07606/asr) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus:

1) 15 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);

2) 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);

3) 25 procentai suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos – jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);

4) 30 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos:

1. a) šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
2. b) neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų;
3. c) asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms;
4. d) šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).

Asmenys, savo gyvenamąją vietą deklaravę arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Kauno mieste, dėl paramos būstui įsigyti turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, Nemuno g. 29, 23 kab., tel. 8 (37) 20 97 38, el. p. [email protected]

Dėl kompensacijų skyrimo asmenys turi kreiptis į seniūnijose dirbančius Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio specialistus, jeigu šie asmenys savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Kauno mieste ar būstą nuomojantys Kauno mieste. Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

Dokumentai (pažymos) kompensacijoms gauti:

• asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);
• prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
• pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
• priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Taip, gali, jeigu būstą nuomojantys asmenys su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

Asmenys ir šeimos, turintys teisę ir pageidaujantys įsirašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą turi kreiptis į seniūnijose dirbančius Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio specialistus, jeigu šie asmenys savo gyvenamąją vietą yra deklaravę  arba įtraukti į  gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Kauno mieste. Daugiau informacijos galite rasti čia.

Taip, į seniūniją, pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Kontaktus rasite nuorodoje: https://www.kaunospc.lt/kontaktai/

Asmenys dėl socialinės paramos mokiniams turi kreiptis į seniūnijose dirbančius Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio specialistus, jeigu šie asmenys savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Kauno mieste arba įtraukti į Kauno mieste gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, o jeigu asmenų gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jie neįtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – faktiškai gyvena Kauno mieste. Prašymą galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą(SPIS) www.spis.lt.

Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti prašymą-paraišką pareiškėjas gali pateikti iki kalendorinių metų spalio 5 dienos, dėl nemokamo maitinimo pareiškėjai gali kreiptis visus metus.

Asmenys dėl socialinės pašalpos, jeigu jų pajamos neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio (161,70 Eur vienam asmeniui), turi kreiptis į seniūnijose dirbančius Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio specialistus, jeigu šie asmenys savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Kauno mieste arba įtraukti į Kauno mieste gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, o jeigu asmenų gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jie neįtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – faktiškai gyvena Kauno mieste. Prašymą galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

Išmoka vaikui („vaiko pinigai“) mokami už praėjusį mėnesį nuo einamojo mėnesio 10 iki 26 dienos.

Taip, toliau bus mokama išmoka vaikui.

Išmoka vaikui („vaiko pinigai“) mokami iki vaikui sukaks 18 metų (arba  iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką). Jei pilnametis asmuo mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį) išmoka vaikui mokama iki asmuo baigs bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai.

Dėl išmokos vaikui tolesnio skyrimo gali kreiptis vienas iš vaiko tėvų ar pats pilnametis asmuo. Prašymą gauti išmoką vaikui galima pateikti seniūnijose dirbantiems Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio specialistams arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt

Dėl paramos maistu bei higienos prekėmis 2023 metams asmuo gali kreiptis į Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorių toje seniūnijoje, kur deklaravęs gyvenamąją vietą. Parama maisto produktais skiriama asmenims, kurių vidutinės mėnesinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (VRP) 1,5 dydžio per mėnesį (šiai dienai tai sudaro 220,50 Eur). Jei kreipimosi dieną asmens pajamos neviršins šio dydžio, asmuo turės teisę į paramą maisto produktais. Pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, asmenys, pageidaujantys gauti paramą maistu pagal Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (toliau – EPLSAF) vykdomą projektą, užpildo prašymo formą ir turi pateikti pažymas apie bendrai gyvenančių asmenų (vieno gyvenančio asmens) paskutinių trijų mėnesių iki kreipimosi (arba kreipimosi mėnesio, jeigu, palyginus su praėjusiais 3 mėnesiais, keitėsi pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis) pajamas. Kreipiantis dėl paramos maisto produktais pagal EPLSAF vykdomą projektą, asmuo turi būti deklaruotas Kauno mieste.

Socialinio darbo organizatorių kontaktus galima rasti https://www.kaunospc.lt/kontaktai/

Jeigu esate deklaruota kitame mieste neturite teisės gauti piniginės socialinės paramos. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administraciją, o asmenys, nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją. Būstą nuomojantys asmenys dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojamas būstas, administraciją, jeigu su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

Iš pataisos įstaigų paleisti asmenys, nuo kurių paleidimo iš pataisos įstaigos dienos praėjo ne daugiau nei 12 mėn., dėl laikino apnakvindinimo paslaugos gali kreiptis tiesiogiai į Kauno miesto socialinių paslaugų centro Laikino apgyvendinimo skyrių:

•  dėl vyrų laikino apnakvindinimo paslaugos – R. Kalantos g. 57, tel. (8 37) 45 90 80; 8 673 54528.
• dėl moterų laikino apnakvindinimo paslaugos – Partizanų g. 5, 12 kabinetas, tel. (8 37) 73 18 22;
  8 604 58565

Laikino apnakvindinimo paslauga nepertraukiamai gali būti teikiama ne ilgiau kaip 7 paras, 1 kartas.

Specialiųjų poreikių lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno skyrius, Savanorių pr. 118, Kaunas).

Į seniūniją, pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Pirminį asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį nustato Savivaldybės biudžetinės įstaigos Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai (socialinio darbo organizatoriai seniūnijose). Kontaktus rasite nuorodoje: https://www.kaunospc.lt/kontaktai/

Reikia kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių.

Asmuo (fizinis, juridinis) dėl medžių ir krūmų, esančių savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose, kirtimo ir (ar) genėjimo Administracijos direktoriui pateikia Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. T-491 „Dėl Leidimų kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius išdavimo, prašymų perskaičiuoti želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją nagrinėjimo ir sumokėtos kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 4 priede nustatytos formos argumentuotą Prašymą atlikti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo ir (ar) genėjimo darbus.

Su prašymu privalomai teikiami dokumentai:

1. Numatomų kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti medžių schemą (schema gali būti parengta žemėlapio pagrindu arba nubraižyta laisva forma, pažymint želdinių augimo vietą, rūšis, skaičių, skersmenį);
2. Bendrijos ar gyventojų susirinkimo protokolo, patvirtinančio, kad šiam prašymui pritarta paprasta balsų dauguma (50 proc. plius vienas balsas), kopiją arba išrašą (jei taikoma).

3. Papildomai teikiami šie dokumentai (jei vykdomi statybos ar kiti darbai):

3.1.1. statybos leidimo kopija;

3.1.2. želdyno projekto kopija (kai tokį projektą privaloma rengti), želdynų ir (ar) želdinių tvarkymo dalies kopija.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Vadovaujantis 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 206, privačioje žemėje mieste saugotiniems priskiriami 20 cm ir didesnio skersmens 1,3 m aukštyje ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai ir pušys.

1. Privačios žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės valdytojas dėl Leidimo išdavimo pateikia Savivaldybės administracijai Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. T-491 „Dėl Leidimų kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos saugotinus želdinius išdavimo, prašymų perskaičiuoti želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją nagrinėjimo ir sumokėtos kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“  Aprašo 3 priede nustatytos formos argumentuotą prašymą. Asmuo, prašantis išduoti Leidimą kito asmens žemėje, Prašymą suderina su tos žemės savininku ar valdytoju (suderinimo nereikia, kai teikiamas Prašymas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius žemėje, kurios valdytoja yra Savivaldybė). Su tos žemės savininku ar valdytoju nesuderintas Prašymas nenagrinėjamas.

Su Prašymu privalomai teikiami šie dokumentai:

1.1. žemės sklypo plano kopija;

1.2. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie nuosavybės teisę įregistruotą žemės sklypą kopija;

1.3. įgaliojimo kopija, jei prašymą ir dokumentus pasirašo ir teikia įgaliotas asmuo;

1.4. numatomų kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti medžių schema (schema gali būti parengta žemėlapio pagrindu arba nubraižyta laisva forma, pažymint želdinių augimo vietą, rūšis, skaičių, skersmenį);

1.5. bendrijos ar gyventojų susirinkimo protokolo, patvirtinančio, kad šiam prašymui pritarta paprasta balsų dauguma (50 proc. plius 1 balsas), kopija arba išrašas (jei taikoma);

1.6. želdinių būklės ekspertizės išvada (13 punkte nurodytais atvejais);

1.7. papildomai teikiami šie dokumentai (jei vykdomi statybos ar kiti darbai):

1.7.1. statybos leidimo kopija;

1.7.2. želdyno projekto kopija (kai tokį projektą privaloma rengti), želdynų ir (ar) želdinių tvarkymo dalies kopija.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Privačioje teritorijoje augantiems vaismedžiams ir nesaugotiniems medžiams kirsti leidimo nereikia.

Dėl neeksploatuojamų, techniškai netvarkingų  transporto priemonių laikymo bendrojo naudojimo vietose el. paštu, telefonu ar kitais asmeniui patogiausiais būdais reikėtų pranešti savo Seniūnijai arba Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui (el. paštu [email protected], darbo valandomis tel. 837222530) būtinai nurodant automobilio valstybinį Nr. ir adresą, kur transporto priemonė palikta.

2016 m. gruodžio 27 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-660 patvirtintose „Triukšmo prevencijos Kauno miesto viešosiose vietose taisyklėse“ yra nustatyta, kad gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22 val. iki 7 val., poilsio ir švenčių dienomis – nuo 22 val. iki 9 val. vykdyti gamybinę, ūkinę, statybų, remonto, rekonstrukcijos ar kitokią veiklą, kuri trikdytų gyventojų darbą, poilsį arba miegą yra draudžiama.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse 488 straipsnyje „Viešosios rimties trikdymas“ 1 dalyje nustatyta, kad: „Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų.

Kauno miesto gyventojai (fiziniai ar juridiniai asmenys) planuojantys atlikti remonto, rekonstrukcijos, montavimo ar statybos darbus privalo užpildyti pranešimo formą ir pateikti ją Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriui 7 kalendorinės dienos prieš pradedant minėtus darbus. Pranešimo formą galima užpildyti ir pateikti prisijungus per elektroninės valdžios vartus šiuo adresu: https://epaslaugos.kaunas.lt/paslaugos/pranesimai-apie-triuksmo-saltiniu-naudojima/. Taip pat yra galimybė pranešimo formą užpildyti raštu Kauno miesto savivaldybės Interesantų priėmime, 5 langelyje (Laisvės al. 96, Kaunas).

Jei norite pranešti apie triukšmą, kurį kelia kiti asmenys, vykdydami remonto darbus, reikia kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių (A. Juozapavičiaus pr. 72), darbo valandomis tel. (8 37) 22 25 30 arba el. paštu [email protected].

Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas netrikdytų viešosios rimties. Dėl viešosios rimties trikdymo visą parą galima pranešti, kreipiantis telefonu: policijai (bendruoju pagalbos telefono numeriu 112) arba Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui (darbo dienomis ir valandomis telefono numeriu 837222530, kitu metu raštu – el. paštu [email protected], elektoriniu būdu: https://epaslaugos.kaunas.lt/paslaugos/viesosios-tvarkos-pazeidimai/).

Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose daugiabučių namų gyventojams nenumatytas reikalavimas prieš įsigyjant gyvūnus, gauti kaimynų sutikimą.

Privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, gyvūną laikyti leidžiama tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.

Laikyti gyvūnus bute, kuriame gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.

Norint įstiklinti balkoną daugiabučiame name privaloma rengti paprastojo remonto projektą ir gauti statybos leidimą.

Paslauga plačiau aprašyta čia.

Norint ardyti esamas sienas daugiabučiame name būtina išsiaiškinti ar teritorijai ir/ar pastatui, kurioje stovi pastatas  nėra keliami specialūs reikalavimai. Taip pat reikalinga nustatyti kokią sieną yra numatoma griauti – laikančią ar nelaikančią. Norėdami atlikti statinio remonto darbus, jeigu privaloma, turite gauti daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą, parengti atitinkamą statinio statybos projektą, atlikti projekto ekspertizę ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Paslauga plačiau aprašyta čia.

Įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

Žemės sklypų, esančių miestų ir miestelių teritorijose, formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą pagal iniciatorių prašymus organizuoja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka. Išsami informacija pateikta  https://www.kaunas.lt/urbanistika/zemes-sklypu-formavimo-ir-pertvarkymo-projektai/.

Prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento kopijos išdavimo galite pateikti Miesto planavimo ir architektūros skyriui, pridėdami statytojo teisę įrodančius dokumentus.

Norint statyti garažą (ar kitą pagalbinio ūkio paskirties pastatą) savo sklype reikėtų išsiaiškinti ar tokia statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama.

• I grupės nesudėtingo statinio pagalbinio ūkio paskirties pastato (garažo) statybai statybą leidžiantis dokumentas būtų privalomas, jeigu Jūsų žemės sklypas patektų į STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 punkte nurodytas teritorijas;
• II grupės nesudėtingo statinio statybai Statybą leidžiantis dokumentas Kauno mieste privalomas;
• jeigu statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, supaprastintas statybos projektas gali būti rengiamas statytojo pageidavimu.
• nesudėtingo statinio statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas.

Paslauga plačiau aprašyta čia.

Informaciją apie numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba sutekimą ir keitimą pateikta čia.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu žemės sklypo naudojimo paskirtis ar būdas gali būti nustatomas (keičiamas) žemės sklypams kuriems žemės sklypo naudojimo paskirtis ar būdas nebuvo nustatyti detaliuoju planu ir jei neprieštarauja Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Išsami informacija pateikta https://www.kaunas.lt/urbanistika/zemes-sklypo-naudojimo-paskirties-ir-budo-keitimas/

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą pagal iniciatorių prašymus organizuoja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Išsami informacija ir prašymo forma pateikta  https://epaslaugos.kaunas.lt/paslaugos/zemes-sklypu-formavimo-ir-pertvarkymo-projektu-rengimo-inicijavimas/

Klausimus susijusius su valstybinės žemės valdymu, naudojimu  ir disponavimu nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Išsami informacija ir prašymų formos pateiktos https://www.nzt.lt/go.php/lit/Paslaugos-susijusios-su-valstybines-zemes-valdymu-naudojimu-ir-disponavimu/2

Dėl netvarkomų žemės sklypų, reikia kreiptis į Seniūnijas. Informaciją apie seniūnijų kontaktinius duomenis galima rasti internetiniame puslapyje – https://www.kaunas.lt/administracija/struktura-ir-kontaktai/seniunijos/

Apie kelyje pastebėtas avarines duobes reikia informuoti UAB „Kauno švara“ Miesto avarinę tarnybą, telefonas pasiteiravimui 8 800 00111.

Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ 3 punktas numato, kad „asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija – teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale. Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta), faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų arba pagal Savivaldybės nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas“. Atsižvelgiant į tai, palaikyti švarą ir tvarką   daugiabučių  gyvenamųjų  namų teritorijose privalo  namus administruojančios įmonės, bendrijos arba patys gyventojai.

Su prašymu dėl žalos atlyginimo reikia kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių. Prašymus nagrinėja Nuolatinė  darbo grupė  – žalos, patirtos nesutvarkytuose Kauno miesto savivaldybės keliuose ir gatvėse, atlyginimo klausimams nagrinėti. Daugiau informacijos galite rasti čia.

Šiuo laikotarpiu norintys susituokti asmenys gali pateikti prašymą elektroninio ryšio priemonėmis (el. paštu: [email protected]) arba jungiantis per https://www.registrucentras.lt/savitarna/ (MGVDIS (Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistema)), tačiau paslaugos rezultatas – santuokos įregistravimas – vyksta norintiems susituokti asmenims atvykus į civilinės metrikacijos įstaigos patalpas – M. ir K. Petrauskų namus, adresu K. Petrausko g. 31, Kaune, arba į norinčių susituokti asmenų pasirinktą ir iš anksto suderintą vietą Kauno mieste.

Dėl detalesnės informacijos kreiptis telefonu  (8 682) 58710 arba čia

Asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę, nepriklausomai nuo to, kur deklaravę savo gyvenamąją vietą, turi teisę įregistruoti savo santuoką bet kuriame civilinės metrikacijos skyriuje.

Santuokai įregistruoti, turi būti pateikiami: – abiejų pageidaujančių susituokti asmenų užpildytas ir pasirašytas prašymas; – asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas: Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybei patvirtinti turi būti pateikiamas galiojantis Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė; sumokėto nustatyto dydžio valstybės rinkliavos mokesčio už santuokos įregistravimą ir santuokos įrašą liudijančio išrašo išdavimą santuokos dieną išrašas.

Užsienio valstybės pilietis privalo pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba kortelę),  savo valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal jo kilmės valstybės teisę santuokai nėra kliūčių, gimimo liudijimą ir ištuokos liudijimą jei asmuo yra ištuoktas  mirties liudijimą (buvusio sutuoktinio), jei asmuo yra našlys;

Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) ir išversti  į lietuvių kalbą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Užsienio piliečiui pažyma apie šeiminę padėtį galioja 6 mėn., jei nenurodyta trumpiau. Tai reiškia, kad Jūs turite susituokti iki pažymos galiojimo pabaigos arba turėsite pristatyti dar vieną atnaujintą pažymą. Pateikiant prašymą turite pristatyti visus reikiamus dokumentus.

Įregistravus santuoką užsienio valstybėje, Jūs turite kreiptis  į bet kurį Lietuvoje esantį Civilinės metrikacijos skyrių arba jungiantis per https://www.registrucentras.lt/savitarna/ (MGVDIS (Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistema))

Užsienio valstybėje sudarytą santuoką įtraukiant į apskaitą, turi būti pateikiami:

• prašymas įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką;
• asmens tapatybės dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė);
• užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis santuokos įregistravimą (santuokos liudijimas, santuokos sudarymo įrašo išrašas, forma B pagal Konvenciją ar kitas dokumentas);
• užsienio valstybės piliečio paso ar asmens tapatybės kortelės kopija patvirtinta notaro, jei nedalyvauja pats pilietis;
• ištuokos liudijimas, jei sutuoktinis anksčiau buvo sudaręs santuoką, arba buvusio sutuoktinio mirties liudijimas, jeigu sutuoktinis yra našlys;
• užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai (išskyrus asmens tapatybės dokumentą – pasą ar asmens tapatybės kortelę) turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (APOSTILLE), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip ir išversti į lietuvių kalbą.

Civilinės metrikacijos įstaigos į apskaitą įtraukia tik tas santuokas, kurios užsienio valstybėse įregistruotos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytų santuokos sudarymo sąlygų.

Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos liudijime nurodyta data.

Už užsienio valstybėje įregistruotos santuokos įtraukimą į apskaitą mokamas 10 EUR mokestis.

Prašymą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą galite pateikti Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyriui.

Laisvės al. 94,  ,,INTERESANTŲ PRIIMAMASIS“

6 darbo vieta tel. (8 682) 58710

I – IV – nuo 8.00 iki 17.00 val.

V – nuo 8.00 iki 15.45 val.

Civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą:

• vaiko, kurio abu ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą;
• pilnamečio asmens, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, gimimą.

Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą gimimą, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikta:

• vaiko tėvų ar vieno iš jų ar pilnamečio asmens prašymas;
• tėvų asmens tapatybės dokumentai (pasas arba asmens tapatybės kortelė);
• vaiko pasą (jeigu turima kitos valstybės pilietybė);
• užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis gimimo įregistravimą (gimimo liudijimas, gimimo akto įrašo išrašas, forma A pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis ar kitas dokumentas);

Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai (išskyrus asmens tapatybės dokumentą – pasą ar asmens tapatybės kortelę) turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (APOSTILLE), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip ir išversti į lietuvių kalbą.

Daugiau informacijos čia.

Norint įtraukti į apskaitą bažnyčioje sudarytą santuoką, susituokusiems asmenims nieko nereikia pateikti, pranešimą apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką per 10 dienų privalo pateikti bažnyčios (religinės bendruomenės ar bendrijos) įgaliotas (įpareigotas) asmuo.

Administratoriaus, kuris paskirtas 5 metų laikotarpiui, keitimas:

• likus šešiems mėnesiams iki administravimo pabaigos, ne mažiau 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų gali raštu pareikšti pageidavimą spręsti administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo,  raštišką laisvos formos prašymą pateikia Savivaldybės administracijai.
• kitais atvejais ne mažiau kaip 1/4 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pateikia raštišką prašymą Savivaldybės administracijai organizuoti administratoriaus pakeitimą.

Prašymuose turi būti nurodyta prašymą teikiančių daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų vardai, pavardės, parašai, kontaktinis telefono numeris.

Prašymai pateikiami Savivaldybės administracijos  Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriui, Laisvės al. 94A, Kaunas. Dėl detalesnės informacijos kreiptis telefonu 8 (37) 42 50 13.

Jei administratorius paskirtas neterminuotam laikotarpiui, prašymą dėl administratoriaus pasirinkimo organizavimo gali pateikti vienas iš namo savininkų.

Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. Kauno mieste – Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrius (toliau – Skyrius).

Skyrius valdytojų priežiūrą ir kontrolę vykdo,  Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų 2020-04-28 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-168,  12.1–12.11 papunkčiuose nurodyta apimtimi.

Daugiabučiame name bendrija steigiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu. Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriui reikia pateikti informaciją apie įregistruotą bendriją (VĮ Registrų centro LR Juridinių asmenų registro išrašo kopiją).

Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) reikalingas tam, kad atkurti ar pagerinti Jūsų daugiabučio namo technines ir energines normatyvines savybes, siekiant esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymo, šiluminės energijos sąnaudų sumažinimo ir racionalaus energinių išteklių naudojimo, gyventojų išlaidų šildymui sumažinimo ir gyvenimo kokybės pagerinimo. Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) įmanomas tik jei daugiabučio namo gyventojai susirinkime ar balsuojant raštu priėmę sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka ne mažiau kaip 55 procentų butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

   Sąlygos dalyvauti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje:

• Programoje gali dalyvauti tik daugiabučiai namai (daugiabutis namas – tai trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, kuriame gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos);
• Daugiabutis namas turi būti pastatytas pagal galiojusius iki 1993 m. statybos techninius normatyvus;
• Paraiškas galima teikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai paskelbus kvietimą teikti paraiškas atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo vadovas – http://www.betalt.lt/daugiabuciu-namu-atnaujinimo-modernizavimo-projektu-igyvendinimo-vadovas/85

• 100 proc. projekto ar jo dalies parengimui, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizę, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą;
• 100 proc. projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas;
• 30 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinio efektyvumo didinimo priemonėms taikoma projektams atrinktiems pagal LR Aplinkos ministro įsakymus: 2017 m. spalio 2 d. Nr. D1-803 „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), 2018 m. liepos 17 d. Nr. D1-724 „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), 2019 m. rugpjūčio 14 d. Nr. D1-487 „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), 2020 m. liepos 1 d. Nr. D1-405 „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti));
• 10 procentų papildomą valstybės paramą (nuo toliau minimų priemonių įgyvendinimo kainos), kai įgyvendinant atnaujinimo projektą daugiabučiame name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma ar keičiama šildymo sistema, butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius taikoma projektams atrinktiems pagal LR Aplinkos ministro įsakymus: 2017 m. spalio 2 d. Nr. D1-803 „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), 2018 m. liepos 17 d. Nr. D1-724 „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), 2019 m. rugpjūčio 14 d. Nr. D1-487 „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), 2020 m. liepos 1 d. Nr. D1-405 „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti));
• 100 proc. nepasiturintiems gyventojams tenkančias atnaujinimo projekto parengimo, įskaitant atnaujinimo projekto vykdymo priežiūrą ir atnaujinimo projekto ekspertizės, kai ji privaloma pagal Statybos įstatymą, atlikimą, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas;
• Taip pat suteikiamas lengvatinis kreditas, kurio metinių palūkanų dalis, viršijanti 3 procentus, penkerius metus nuo pirmosios kredito dalies išmokėjimo dienos yra apmokama taikoma projektams atrinktiems pagal LR Aplinkos ministro įsakymus: 2017 m. spalio 2 d. Nr. D1-803 „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), 2018 m. liepos 17 d. Nr. D1-724 „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), 2019 m. rugpjūčio 14 d. Nr. D1-487 „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti), 2020 m. liepos 1 d. Nr. D1-405 „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti);
• 30 procentų papildoma subsidija įgyvendinus projektą. Saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimas šilumos energijai gaminti, karštam vandeniui ruošti, ir (ar) elektros energijai gaminti atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šildymo sistemos, siekiant nulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygio. Papildoma subsidija teikiama vadovaujantis Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimas šilumos energijai gaminti, karštam vandeniui ruošti ir (ar) elektros energijai gaminti atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šildymo sistemos, siekiant nulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygio, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 303 „Dėl Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimas šilumos energijai gaminti, karštam vandeniui ruošti ir (ar) elektros energijai gaminti atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose, neprijungtuose prie centralizuotos šildymo sistemos, siekiant nulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo lygio, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (taikoma projektams atrinktiems pagal LR Aplinkos ministro 2020 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. D1-405 „Dėl kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti).

Gyventojams yra kompensuojamas visas apskaičiuotas kreditas ir palūkanos paimtas namo renovacijai už mėnesius, kuriuos būsto savininkas turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją apmokant kreditą ir palūkanas (pažyma dėl teisės apmokėti kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanas išduodama 3 mėnesiams). Paraiškas kredito ir palūkanų  apmokėjimui Socialinės paramos skyriui teikia   atnaujinto (modernizuoto) namo  bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba kreditą suteikusi  įstaiga.

Buto savininko teisė į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimas už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, nustatoma šildymo ir ne šildymo sezono metu. Šią teisę buto savininkas įgyja nustačius jo teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbiamus vidutinius energijos ar kuro sąnaudų normatyvus ir energijos ar kuro kainas, galiojančias tą mėnesį, kurį buto savininkas kreipiasi dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo. Teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą (pažyma) nustatoma laikotarpiui, kuriam, vadovaujantis  Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, nustatoma teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Asmenys turi kreiptis į seniūnijose dirbančius Socialinės paramos skyriaus specialistus, jeigu šie asmenys savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Kauno mieste.

Asmenims, norintiems prekiauti (teikti paslaugas) asmeninės nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose žemės sklypuose nereikia gauti Kauno miesto savivaldybės leidimo prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose miesto vietose. Susipažinti su Kauno miesto savivaldybės teisės aktais reglamentuojančiais Prekybą (paslaugų teikimą) Kauno mieste galite  čia.

Jeigu pageidaujate prekiauti prekybos centro teritorijoje dėl leidimo (sutikimo) prekiauti prekybos centro teritorijoje reikia kreiptis į prekybos centro administraciją. Kauno miesto savivaldybės leidimo prekiauti (teikti paslaugas) gauti nereikia.

Prekiauti šalia prekybos centro teritorijos draudžiama.

Susipažinti su teisės aktais reglamentuojančiais Prekybą (paslaugų teikimą) Kauno mieste galite čia.

Dėl prekybos renginio metu pirmiausia reikia kreiptis į renginio organizatorių. Informaciją apie renginius viešosiose vietose, jų organizatorius rasite: https://www.kaunas.lt/kultura-turizmas/kulturos-renginiai/.

Jei renginys vyksta viešoje vietoje reikia tiesiogiai, paštu ar naudojantis Savivaldybės elektroninių paslaugų sistema  BĮ „Parkavimas Kaune“ pateikti nustatytos formos prašymą, renginio organizatoriaus sutikimą (jei kreipiasi ne renginio organizatorius), vietinės rinkliavos sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją. Išsamesnę informaciją rasite čia.

Jei renginys vyksta ne viešoje vietoje (privačioje teritorijoje) nereikia kreiptis į BĮ „Parkavimas Kaune“ dėl leidimo prekiauti (teikti paslaugas) išdavimo.

Asmenys prekybą viešosiose vietose gali pradėti tik gavę Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimą prekiauti (teikti paslaugas) Kauno viešosiose vietose. Ši nuostata netaikoma asmeninės nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose žemės sklypuose.

Leidimai prekiauti per Kovo 8-ąją, Motinos dieną ir kitomis dienomis išduodami  asmenims savo sklypuose išaugintomis gėlėmis  aikštelėse, kurių sąrašai patvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (aikštelių sąrašas). Susipažinti su teisės aktais reglamentuojančiais Prekybą (paslaugų teikimą) Kauno mieste galite čia.

Norint įsirengti ir prekiauti lauko kavinėje reikia:

Kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl pritarimo lauko kavinės projektui. Daugiau informacijos rasite čia.

Turint suderintą lauko kavinės projektą reikia kreiptis į  BĮ „Parkavimas Kaune“ dėl leidimo prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo.  Daugiau informacijos rasite čia.

Jei lauko kavinė įrengta ne viešoje vietoje (privačioje teritorijoje)  leidimas prekiauti (teikti paslaugas) nėra reikalingas.