Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą gyventojams kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.

Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė – jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti),  ir palūkanų įmokos.

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso kompensacija – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:

– būsto naudingojo ploto normatyvas: vienam gyvenančiam asmeniui – 50 m², šeimai – 38 m² pirmam šeimos nariui, 12 m² antram šeimos nariui, 10 m² trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui;

– karšto vandens normatyvas: 1,5 m³ pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 m³  antram šeimos nariui per mėnesį, 0,5 m³  trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį;

– geriamojo vandens normatyvas: 2 m³  pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 m³  antram šeimos nariui per mėnesį, 1 m³  trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

Pavyzdys: keturių asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m² naudingąjį būsto plotą (38 m² + 12 m² + 10 m² + 10 m²).

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimai nariui  arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (nuo 2024-01-01 VRP – 176 Eur). Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 352 Eur, iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 528 Eur.

Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

1 Pavyzdys: keturių asmenų  šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1418 Eur (2 MMA**).

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

((1418 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) – 1063,50 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 Eur

Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m²) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

2 Pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 636,68 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

636,68 Eur – 471 Eur ( 3 VRP*)= 108,68 Eur

108,68 Eur x 10 proc. = 10,87 Eur

Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m²) gali mokėti ne daugiau kaip 10,87 Eur. Šią  sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.

* Nuo 2023-01-01 VRP – 176 Eur

** MMA – 924 Eur (bruto), 709 Eur (neto)

Taip pat kompensuojama:

– geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų;

– karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.

Taip, kompensacijos teikiamos ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems, bet ir būstą nuomojantiems asmenims. Siekiantys gauti kompensacijas būsto nuomininkai turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre – valstybės įmonėje Registrų centras.

Taip, kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą, tačiau įsiskolinusieji turi būti sudarę sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kurio gražinamas dydis per mėnesį – ne daugiau kaip 20 proc. šeimos (asmens) pajamų, jeigu teismas nėra priteisęs padengti įsiskolinimą.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai,  tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).

Dėl kompensacijų reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos arba kur nuomojamas būstas savivaldybės administraciją (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

Dokumentai (pažymos) kompensacijoms gauti:

• asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);
• prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
• pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
• priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Taip, prašymą-paraišką kompensacijoms gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

Tuo atveju, jeigu  pakeistas šildymo būdas  jau įregistruotas Registrų centre, pateikti papildomų dokumentų nereikia, nes savivaldybės darbuotojai tai mato informacinėje sistemoje.

Tačiau, jeigu pakeitėte šildymo būdą ir jo oficialiai dar neįregistravote, tai neužkerta kelio gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją – tuomet papildomai turėsite pateikti dokumentus, įrodančius šildymo būdo pasikeitimą (pvz., sumontuotą šildymo įrangą).

Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijos už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių jų įsigijimo išlaidas.

Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

Taip, galite. Jei būste įrengtas geoterminis šildymas, bet elektros energijos suvartojimo patalpoms šildyti apskaitos nėra (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis ir konkretus būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į būsto plotą, bendrai gyvenančių asmenų skaičių, jų faktiškai gautas pajamas bei faktines būsto šildymo išlaidas pagal nustatytus energijos sąnaudų normatyvus.

„Sodroje“ informacija rodoma apie asmens draudžiamąsias pajamas. Skiriant piniginę socialinę paramą vertinamos pajamos, gaunamos „į rankas“. Dėl to prašoma pateikti pažymą apie išmokėtą atlyginimą.

Individualios veiklos atveju pajamos apskaičiuojamos tos, kurias nurodo pats savarankiškai dirbantis asmuo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentuose, „Sodra“ neturi duomenų apie 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamas iš individualios veiklos.

Taip, gali. Asmenims, vykdantiems individualią veiklą, kompensacijos skiriamos nereikalaujant pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Parama skiriama vertinant tas pajamas, kurias asmuo, besiverčiantis individualia veikla, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, nurodo pateikdamas individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentus. Įprastai vertinamos 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamos. Pavyzdžiui, jeigu kreipiamasi spalio mėnesį, reikėtų pateikti informaciją apie liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais gautas pajamas.

Šiuo atveju kompensacija gali būti teikiama tik vienam iš būstų. Jeigu sutuoktiniai deklaruoti atskiruose butuose, kreipiantis dėl kompensacijos reikia pasirinkti vieną iš jų, už kurį norima gauti kompensaciją.

Kompensacijos skiriamos vertinant visų gyvenamąją vietą būste deklaravusių arba būstą nuomojančių (būstą nuomojantiems asmenims reikalavimas būti deklaruotiems nuomojamame bute netaikomas) asmenų pajamas ir išlaidas, tenkančias būstui išlaikyti.

Jeigu asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste, bet jame faktiškai negyvena, savivaldybių administracijoms suteikta teisė neteikti kompensacijų.

Tuo atveju, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste, jame faktiškai negyvena, tačiau nuomojasi būstą kitur ir su nuomotoju raštu yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią įregistravo Registrų centre, jo teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos už gyvenamosios paskirties būstus. Jei žmonės gyvena negyvenamosios paskirties pastate (pvz. sodo namas), savivaldybėms suteikta teisė individualiai įvertinti realią situaciją ir kompensacijas skirti išimties tvarka.