Įspūdžiai iš Ritos Mockeliūnienės kūrybos vakaro

Tą šiltą birželio 7 d. popietę buvome pakviesti į įspūdingą Ritos Juškevičiūtės Mockeliūnienės renginį „It šilko suknia gėlėta švelnumas dienos“. Išraiškingai skaitė eiles ir talkino vakarui mūsų mylima aktorė doc. Virginija Kochanskytė. Rita Mockeliūnienė yra LKRS, LNRS, Šakių rajono tautodailės sambūrio „Dailius“ ir literatūrinio klubo „Lygumų šaltinis“ narė. Taip pat – meno studijos „Menoja“ narė ir literatūrinių muzikinių kompozicijų kolektyvo „Mėlynosios paukštės“ narė. Ji turi meno kūrėjos statusą.

Renginį pristatė Kauno pedagogų kvalifikacijos centro bibliotekininkė Irena Valentukonienė. Ji džiaugėsi išpuošta biblioteka autorės sukurtomis fotonuotraukomis. Jose įamžinti Lietuvos piliakalniai. Be to, biblioteką dar įmantriau stebino išstatyti tekstilės darbai, kuriuos sukūrė menininkė. Visoje kūryboje dominuoja balta spalva – tiek tekstilės puošmenose, tiek autorės eilėse: „Po balta vidudienio saule…“; „Iš balto Šventadienio parėję…“; „Klūpo baltas angelas ant atminimo pastogės…“; „Parėję žodžiai subyra į baltus Šventadienio Nėrinius…“ Autorei mezgimas – lyg trapus gyvenimo ažūras.

Išraiškingai įtaigiu balsu Virginija Kochanskytė deklamavo autorės eiles: „Džiaugiuosi kiekviena akimirka… kai atgal vėl… į vaikystę grįžtu…“ Kur autorės pradžia? Vaikystė… šviesūs tėvų veidai, jų darbštumas, tylios pamokos vaikams, iš senelių paveldėtas augalų pažinimo troškimas. Keliaujant vaikystės peizažais matai: kuo toliau – tuo gražiau… Rita dėkinga tėvams, kad išmokė dalintis. Tėvai – darbštūs, kantrūs, mažai kalbėdavo, o rodydavo savo pavyzdžiu meilę artimam, nepažįstamam. Mamos pasakyti žodžiai: „Jei kada manęs nebus, o tu, vaikeli, pakeleiviui paduosi tik vandens, o galėjai pasiūlyti uogienės ar dar ko nors, man labai skaudės…“ Prigijo mums mamos žodžiai: „Ką atidavei – tavo, ką gavai – ne tavo.“

Rita – vyriausia šeimoje. Vis prisimenama mamos kepama duona, tėviškėje gandrų klegenimas, vėliau – mokslai Vilniaus universitete… Bet, anot autorės: „Šakiai – tėviškės šaknys, tikiu vienatine Tėvyne, ir jaučiu, kaip gera gyventi, kai tėvai ir vaikai yra šalia manęs. Jei ne mamos pavyzdys ir vyro palaikymas, kažin, ar būčiau galėjusi tiek sukurti…“ Rita pasidžiaugė, kad tėvai greitai švęs 58 metų Santuokos sukaktį. „Tai mums, vaikams, yra didžiausia dovana“, – sakė ji.

Štai iš kur ta kūryba – šviesi lyg perlas, „balti Šventadieniai“, baltas angelas, baltas kelias… O ir pati kūrėja apdovanota ne tik gamtos grožiu, elegancija, bet ir vidine dieviška šviesa, kurią spinduliuoja visiems esantiems šalia.

Tai pastebėjo LNRS pirmininkė Dalia Buragienė, kuri rūpinasi daugiau kitais nei savimi. Ji suprato, kad Ritos Mockeliūnienės ir doc. Virginijos Kochanskytės sielos yra artimos bei pakvietė kartu pradžiuginti mus. Abi kūrėjos apdovanotos Bernardo Cicėno medaliais, kurie yra skirti Lietuvos Šimtmečiui.

Popietę vainikavo nuostabi M. K. Čiurlioniui skirta muzika ir kiti kūriniai. Juos atliko „Vyturio“ gimnazijos mokytojos Sigutė Garšanovė ir Daina Skudžinskaitė, grodamos fortepijonu keturiomis rankomis.

Saulutė Genovaitė Markauskaitė

Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas. Juos galite pakeisti skiltyje „Parinktys“ arba sutikti su visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Sutikti su visais“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos rasite: „Slapukų politika“.

Kauno bangelė
Skip to content