Patyčios nėra naujas reiškinys visuomenėje. Ši socialinė problema egzistuoja įvairiomis formomis, dažniausiai pastebima tarp vaikų įvairiose ugdymo įstaigose. Patyčios – tai ne vien mokyklos problema. Tyčiotis vaikai gali išmokti stebėdami savo artimiausią aplinką: suaugusiųjų, bendraamžių elgesį. Jų apraiškų jau būna net ir ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupėse. Dažnai pasitaiko, kad skriaudžiantieji ne visada supranta savo elgesio netinkamumą. Pasak „Vaikų linijos“ vadovo R. Povilaičio (2013), Lietuva vis dar patenka tarp tų šalių, kur patyčių yra daugiausia. Seimo narės R. Šalaševičiūtės (2013) pastebėjimu, nors ir per keletą pastarųjų metų patyčių mastai sumažėjo, Lietuvoje vis dar maždaug kas ketvirtas vaikas patiria patyčias ir kas penktas tyčiojasi iš kitų.

Atsižvelgiant į patyčių mastus Lietuvos ugdymo (ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, bendrojo lavinimo) įstaigose ir šios problemos sprendimą laikant prioritetu Kauno lopšelyje-darželyje „Saulutė“ buvo vykdomas socioedukacinis projektas „Moku bendrauti be patyčių“. Projekto tikslas buvo organizuoti ir vykdyti ankstyvąją prevenciją, siekiant mažinti patyčių ir kitokio asocialaus elgesio apraiškas bei ugdyti socialinius bei komunikacinius vaikų gebėjimus vienoje priešmokyklinio ugdymo grupėje. Vadovaujant dėstytojui N. Leikui, projektą įgyvendino Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro socialinės pedagogikos ištęstinių studijų trečio kurso studentės ir Ispanijos Pablo de Olvide universiteto, mainų programos Erasmus socialinės pedagogikos trečio kurso studentė. Projektas buvo įgyvendinamas minėto lopšelio – darželio priešmokyklinio ugdymo grupėje „Boružėlės“. Socioedukacinis projektas tęsėsi septynias savaites (2016 m. kovo 14 d. – balandžio 29 d.) įgyvendinant 8 edukacines veiklas.

Pirma projektinė veikla buvo skirta susipažinti su vaikais, vaikus supažindinti su organizuojamu projektu (veiklomis, projekto paskirtimi, tikslais, uždaviniais) bei atlikti pirminį vertinimą (buvo siekiama sužinoti, kokia atmosfera vyrauja grupėje, įvertinama vaikų žinios, nuostatos, socialiniai įgūdžiai, jų norai, siūlymai). Taip pat buvo pristatomas „Šypsenėlių“ plakatas, kuriame viso projekto metu po kiekvienos veiklos vaikai turėjo galimybę nupiešti emocijų veidelius pažyminčius, kaip jie jautėsi kiekvienoje veikloje.

Antroje veikloje vaikams buvo suteikiamos žinios apie pagarbą, meilę žmonėms ir gamtai, tinkamą tarpusavio bendravimą. Formuojant pagarbų, mandagų vaikų elgesį, vaikams buvo pristatomas „Aš noriu ir galiu būti mandagus, pagarbus kitam“ plakatas, į kurį vaikai klijavo projekto simbolio ženkliukus už kiekvieną pagarbų, gerą elgesį viso projekto metu. Atvykęs svečias, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardos vyresnioji pasienietė M. Macelienė, vaikus supažindino su savanoryste. Formuojant savanorystės įgūdį, pagarbų elgesį ir meilę gamtai, vaikai turėjo galimybę pasėti gėles, kurias atsakingai augino viso projekto metu.

Trečioje veikloje vaikams buvo suteikiamos žinios apie patyčių problemą, priežastis, galimas grėsmės; buvo formuojamos neigiamos nuostatos į patyčias bei teigiamos nuostatos į pagalbos ieškojimą. Atvykęs svečias, Kauno Juozo Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos psichologė K. Keturakytė, paaiškino vaikams, kaip atpažinti patyčias. Įtvirtinant patyčių atpažinimo žinias, vaikams buvo pateikiami iliustraciniai piešiniai su situacijomis ir vaikai turėjo galimybę paaiškinti, kur yra geras elgesys, kur yra blogas elgesys (patyčios).

Ketvirtos veiklos metu vaikams buvo aiškinama, kaip teisingai reikia spręsti patyčių atvejus, buvo suteikiamos žinios kur kreiptis pagalbos susidūrus su patyčiomis. Vaikams prisiminimui buvo išdalijami „5 pirštelių“ taisyklių atmintinės su vaizdžiomis iliustracijomis, kaip teisingai elgtis susidūrus su patyčiomis.

Penktoji projektinė veikla buvo skirta pakartoti visą mokamąją medžiagą. Tam buvo taikomas žaidimo metodas: vaikai tapo gyvu traukinuku ir keliaudami prie kiekvienos stotelės turėjo atsakyti į klausimus ar atlikti užduotis iš išeitos mokomosios medžiagos. Taip pat šioje veikloje vaikams buvo suteikiamos žinios apie atsisakymo įgūdį. Atvykęs svečias, Lietuvos politinės partijos „Sąjunga Taip“ narys, pedagogas, šokėjas, „ŽM – group“ įkūrėjas S. Skambinas, paaiškino vaikams, kodėl svarbu atsisakyti negatyviems pasiūlymams. Studentės, pateikdamos vaizdinę medžiagą (plakatus su atsisakymo įgūdžių taisyklėmis, iliustracinius paveikslėlius su situacijomis) suteikė vaikams žinių, kaip teisingai ir kada reikia atsisakyti. Taip pat formavo atsisakymo tyčiotis įgūdį, taikant vaidybinę veiklą: vaikai porose vaidino atsisakymo tyčiotis situacijas.

Šeštoje veikloje toliau buvo lavinamas atsisakymo tyčiotis įgūdis, buvo kalbama apie savitvardą, buvo aiškinama, kaip kontroliuoti kylančias emocijas patyčių atveju metu; vaikų laukė ekspresyvaus piešimo užduotis. Visos veiklos metu buvo formuojamos teigiamos nuostatos į taikų konfliktinių situacijų sprendimą.

Septintos veiklos metu buvo kalbamasi apie draugystę, jos svarbą. Pateikiant draugiško elgesio plakatą ir studentėms suvaidinant situacijas, vaikams buvo aiškiai ir vaizdžiai paaiškinama, kaip reikia elgtis tinkamai ir draugiškai, kaip reikia tinkamai puoselėti draugystę. Ugdant vaikų kūrybiškumą, kiekvienas vaikas turėjo galimybę nupiešti draugystės simbolį ir sukurti bendrą visos grupės draugystės medį.

Aštunta projektinė veikla buvo skirta atlikti antrinį vertinimą ir gauti grįžtamąjį ryšį iš vaikų. Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip pasikeitė vaikų žinios, nuostatos apie patyčių problemą žalą, pagalbos ieškojimą; buvo vertinama, kaip pasikeitė socialiniai įgūdžiai. Tam buvo taikomas žaidimo metodas: vaikai suformavę keturis gyvus traukinukus su traukinukų vadovėmis keliavo iš vienos stotelės prie kitos, atliekant įvairias užduotis iš išeitos medžiagos. Pildant atsakymų pasus buvo stebima, kiek vaikai žino, kas pasikeitė. Po įvertinimo, visi apsirengę šilčiau ir pasiėmę projekto metu išaugintas gėles keliavo į lauką, kur paruoštame gėlyne kiekvienas vaikas galėjo persodinti savo gėlę ir taip papuošti darželio kiemą. Vėliau sekė draugystės voratinklio pynimas, kurio metu kiekvienas vaikas reiškė savo nuomonę apie projektą. Ir galiausiai visą projektą vainikavo padėkų raštų vaikams įteikimas už aktyvų, šaunų dalyvavimą projekte ir už nuoširdų, draugišką priėmimą.

Pirminio vertinimo metu pastebėta, kad vaikai yra draugiški, stengiasi vieni kitiems padėti, yra gan drausmingi. Bendraujant su vaikais pastebėta, kad vaikai yra susipažinę su pagarbiu, mandagiu elgesiu. Taip pat vaikai susipažinę su patyčių problema: žino, kad patyčios yra netinkamas elgesys ir tai gali įskaudinti; žino, kad svarbu drausminti skriaudėjus ir draugauti su nuskriaustaisiais. Pirminio vertinimo metu pastebėta, kad ne visi vaikai žino, kaip galima atpažinti patyčias, kaip reikia tinkamai elgtis patyčių atvejais, bei kur reikia kreiptis pagalbos.

Antrinis vaikų vertinimas parodė, kad projektas padėjo vaikams įgyti žinių apie pagarbų, mandagų, tolerantišką elgesį bei tarpusavio bendravimą. Vaikai žino kas yra patyčios, patyčių žala, kaip jas atpažinti ir, svarbiausia, žino, kaip teisingai reikia elgtis susidūrus su patyčiomis, kur reikia kreiptis pagalbos bei puikiai geba atsisakyti tyčiotis. Galutinis vertinimas parodė, kad vaikai puikiai taiko teorines žinias įvairiose kasdieninėse situacijose, rodo teisingą tinkamą pavyzdį kitiems, stengiasi elgtis prosocialiai.

Socioedukacinio projekto „Moku bendrauti be patyčių“ nauda yra akivaizdi: projektas priešmokyklinio ugdymo vaikams įvairia aktyvia edukacine veikla padėjo įgyti naujų žinių bei praplėsti jau turimas žinias apie toleranciją, pagarbų, mandagų elgesį, savanorystę, patyčių problemą ir žalą. Po projekto įgyvendinimo vaikai tiek vaikų auklėtojos, tiek studentės pastebėjo, kad vaikai moka atpažinti patyčių atvejus; žino, kaip teisingai reikia spręsti patyčių atvejus, kur reikia kreiptis pagalbos. Projekto dėka buvo formuojamos vaikų teigiamos nuostatos į prosocialų, pagarbų, mandagų, tolerantišką supamai aplinkai elgesį bei neigiamas nuostatas į patyčias ir kitą asocialų elgesį. Suteikus tinkamų žinių apie atsisakymo įgūdį ir suformavus atsisakymo tyčiotis įgūdį, auklėtojų teigimu, vaikai puikiai geba savarankiškai pademonstruoti atsisakymo situacijas, paaiškinti kaip teisingai reikia atsisakyti.

Socialinės pedagogikos studentėms įgyvendintas socioedukacinis projektas leido formuoti socialinio pedagoginio profesinio darbo praktines kompetencijas. Projektinėse veiklose studentės turėjo puikią galimybę panaudoti ir kūrybiškai perteikti reikalingas patyčių problemos prevencinės veiklos teorines žinias bei organizuoti patyčių problemos ankstyvąją prevenciją priešmokyklinio ugdymo grupėje. Pritaikant studijų bei profesinių praktikų metu įgytas žinias (socialinio darbo profesinės etikos, socialinio pedagoginio darbo, prevencinio darbo organizavimo, ugdymo proceso turinio planavimo bei valdymo, komandinio darbo, kūrybiško laisvalaikio organizavimo ir kt. žinias), studentės bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ugdė ne tik vaikų socialinius gebėjimus, skatino vaikų socialinį aktyvumą, bet kartu formavo savo praktinės profesinės veiklos įgūdžius.

Socioedukacinis projektas buvo tikrai efektyvus, naudingas bei sėkmingas tiek priešmokyklinio ugdymo vaikams, tiek pačioms studentėms, įtvirtinant savo teorines žinias ir įgyjant naudingos patirties.

Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro socialinės pedagogikos ištęstinių studijų III kurso  ir Ispanijos Pablo de Olvide universiteto, mainų programos Erasmus socialinės pedagogikos III kurso studenčių medžiaga