2026 m. balandžio 8 d. Kauno miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų metodinio būrelio ir Kauno švietimo inovacijų centro organizuotame metodiniame renginyje „Vaikų pasiekimų stebėsenos patirtys“ Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo pedagogai dalinosi praktine patirtimi, kaip kasdienėje ugdymo veikloje yra įgyvendinama vaikų pasiekimų stebėsena, fiksavimas ir vertinimas.

Renginio metu Kauno lopšelio-darželio „Vyturėlis“ direktorė ir metodinio būrelio narė Kristina Gadliauskienė pristatė atnaujintų ikimokyklinio ugdymo programų gairių įžvalgas. Ji akcentavo, kad šiuolaikinis ugdymas remiasi nuostata, jog vaiko pažanga yra nuolat stebimas, interpretuojamas ir ugdymo procesą formuojantis reiškinys. Pedagogas šiuo atveju tampa ne tik ugdytoju, bet ir stebėtoju bei tyrėju, gebančiu analizuoti vaiko veiklą, atradimus ir individualią pažangą.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo pasiekimų stebėsena grindžiama nuostata, kad vaiko raida yra nuolatinis, individualus ir kontekstualus procesas. Pagal šiuolaikines ikimokyklinio ugdymo gaires, pasiekimų vertinimas nėra orientuotas į formalų rezultatų matavimą, bet į vaiko pažangos, gebėjimų ir kompetencijų visumos atpažinimą.

Stebėsena suprantama kaip formuojamojo vertinimo dalis, kai pedagogas renka informaciją apie vaiko veiklą kasdienėse situacijose, ją analizuoja ir naudoja ugdymo proceso tobulinimui. Svarbiausia yra ne galutinis rezultatas, o vaiko mokymosi procesas, iniciatyvumas, kūrybiškumas, socialiniai ir emociniai gebėjimai.

Šiuolaikinėje ugdymo sampratoje pabrėžiama, kad vaikas ugdosi per patirtį, sąveiką su aplinka ir kitais vaikais. Todėl stebėsena dažnai vyksta natūralioje veikloje – žaidime, tyrinėjime, bendrose veiklose. Pedagogas dokumentuoja vaiko elgesį, pasiekimus ir pažangą, naudodamas įvairias priemones: užrašus, nuotraukas, vaiko darbų segtuvus, kolektyvinius darbus, vaikų savirefleksijas.

Svarbus aspektas – individualizavimas. Kiekvienas vaikas yra vertinamas atsižvelgiant į jo asmeninę raidą, o ne lyginant su kitais. Tai leidžia užtikrinti įtraukiantį ugdymą, kuriame kiekvieno vaiko pažanga yra matoma ir pripažįstama.

Taip pat akcentuojamas pedagogo vaidmens pokytis – jis tampa reflektuojančiu praktiku, nuolat analizuojančiu savo veiksmų poveikį vaikų ugdymuisi. Stebėsena padeda priimti ugdymo sprendimus, planuoti veiklas ir kurti vaikui palankią, motyvuojančią aplinką.

Pranešimus taip pat pristatė Kauno lopšelio-darželio „Vyturėlis“, „Spindulėlis“, „Aviliukas“, „Pušynėlis“ ir „Aušrinė“ pedagogų komandos. Jie dalinosi praktiniais pavyzdžiais, kaip vaikų pasiekimų stebėsena integruojama į kasdienį ugdymo procesą: per žaidimą, spontanišką vaikų veiklą, projektines užduotis ir kryptingai planuojamas ugdymo situacijas.

Renginyje dalyvavo gausus pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų būrys, kuris aktyviai įsitraukė į diskusijas, analizavo pateiktus pavyzdžius ir dalijosi savo patirtimis apie vaikų pasiekimų fiksavimo ir vertinimo praktikas. Buvo aptariami įvairūs stebėsenos instrumentai, jų taikymo galimybės bei iššūkiai.

Tokie metodiniai renginiai stiprina pedagogų profesinę kompetenciją, skatina dalijimąsi gerąja patirtimi ir padeda giliau suprasti vaikų pasiekimų stebėsenos reikšmę ugdymo procese. Jie prisideda prie kokybiško ikimokyklinio ugdymo kūrimo, kuriame vaiko individuali pažanga tampa pagrindiniu ugdymo orientyru, o ugdymo aplinka – nuolat besimokančia ir reflektuojančia sistema. Renginio metu pristatytus pranešimus galima rasti Kauno švietimo inovacijų centro internetinio puslapio skiltyje „Edukacinės patirties bankas“ https://www.kaunosic.lt/edukacines-patirties-bankas/.

Paruošė

Miglė Janušauskienė,

Kauno lopšelio-darželio „Pelėdžiukas“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui