2026 m. vasario 12 d. Kauno lopšelyje-darželyje „Vilnelė“ tvyrojo ypatinga nuotaika – čia lankėsi garbūs svečiai: profesorė Ona Monkevičienė ir Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Bukmanaitė. Šis susitikimas tapo ne tik profesiniu dialogu, bet ir prasmingu sustojimu apmąstyti tai, dėl ko kasdien susitinkame su vaikais – dėl jų augimo, pažinimo ir ateities.

Vizito metu kalbėjome apie ugdymo veiklų kontekstus pagal atnaujintas ikimokyklinio ugdymo programas bei ugdomąsias erdves, kurios šiandien ne tik papildo ugdymą, bet ir kviečia vaiką tyrinėti, klausti, jausti ir kurti. Dialogas su švietimo ekspertais dar kartą priminė, kaip svarbu sustoti, įsiklausyti ir drąsiai reflektuoti savo kasdienį darbą.

Vaikščiodami po ugdymosi erdves, stebėdami vaikų veiklas ir dalindamiesi patirtimis, visi vienbalsiai kalbėjome apie vaiką kaip žmogų – jautrų, smalsų, ieškantį, turintį savitą tempą ir unikalų pasaulio matymą. Diskusijose skambėjo supratimas, kad vaikas nėra tik ugdymo proceso dalyvis – jis yra jo širdis. Jis aktyviai kuria savo mokymąsi, drąsiai klysta, atranda ir auga kartu su mumis.

Per tyrinėjimą, prasmingus veiklų kontekstus ir gyvas ugdomąsias erdves natūraliai atėjome prie bendros išvados: mūsų darbo esmė – vaikas kaip ateities žmogus. Žmogus, kuris mokosi mąstyti, jausti, būti atsakingas, girdėti kitą ir drąsiai ieškoti savo kelio. Būtent šiandien, ankstyvojoje vaikystėje, dedami pamatai visam tolesniam gyvenimui.

Kalbėdami apie ugdymo kryptis, prisiminėme Reggio Emilia ugdymo filosofiją, kurioje vaikas suvokiamas kaip turintis „šimtą kalbų“ – daugybę būdų išreikšti save, pažinti pasaulį ir kurti santykį su aplinka. Ši filosofija kviečia matyti aplinką kaip „trečiąjį mokytoją“, pedagogą – kaip jautrų palydėtoją, o ugdymą – kaip bendrą vaiko, mokytojo ir šeimos kūrybą. Su džiaugsmu atpažinome, kad šios idėjos gyvena ir mūsų kasdienybėje – atvirose erdvėse, vaikų iniciatyvose, bendruose projektuose, pokalbiuose ir tyliose atradimų akimirkose.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas ir mokytojams – tiems, kurie kasdien lydi vaikus jų augimo kelyje. Kalbėjome apie iššūkius, abejones, klausimus, kurie kartais lieka neišsakyti. Kaip rasti sprendimus? Kaip neprarasti tikėjimo savo darbu? Atsakymų ieškojome ne formuluotėse, o bendrystėje, pasitikėjime ir atvirume. Nes sprendimai gimsta ten, kur yra palaikymas, drąsa bandyti ir noras augti kartu.

Šis susitikimas dar kartą patvirtino, kad ir mes turime kuo didžiuotis. Lietuvos pedagogai kuria ugdymą, paremtą pagarba vaikui, prasmingomis patirtimis ir šiuolaikinėmis idėjomis. Tai ugdymas, kurį verta rodyti ir dalintis – ne kaip pavyzdžiu, o kaip gyvu procesu, kuris nuolat kinta, auga ir ieško.

Svarbiausia – išlaikyti kryptį, kurioje vaikas matomas ne kaip rezultatas, o kaip kelionės bendrakeleivis. Kelionės, vedančios į brandžią, jautrią, atsakingą ir kūrybingą ateities visuomenę.

Straipsnį parengė
Kauno lopšelio-darželio „Vilnelė“
direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Vilma Sobolienė