Balandžio mėnesio pabaigoje Kauno miestas penktąjį kartą iš eilės surengė Skandinavijos dienas Kaune. Skandinavijos dienos Kaune – kiekvieną pavasarį vykstantis renginių ciklas. Kauno miestas gyventojams ir miesto svečiams dovanojo gausybę renginių: skandinaviška dvasia dvelkė piešinių ir fotografijų parodos, paskaitos, forumas, konferencijos, ekskursijos ir kitos aktyvios veiklos. Tarp gausybės renginių Kauno miesto savivaldybė ir Kauno švietimo inovacijų centras pedagogams pasiūlė tarptautinius mokymus „Įtraukiojo ugdymo link – vertinga Skandinavijos šalių patirtis“.

Įtrauktis švietime yra nuolatinis vertybinis procesas, kuriuo siekiama geriausių galimybių visiems vaikams. Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Siekiant sukurti maksimaliai geras sąlygas įtraukiajam ugdymui Lietuvoje, aktualu išgirsti vertingąją Skandinavijos šalių patirtį. Būtent šiuo tikslu balandžio 28 d. vyko Kauno miesto savivaldybės ir Kauno švietimo inovacijų centro organizuoti tarptautiniai mokymai „Įtraukiojo ugdymo link – vertinga Skandinavijos šalių patirtis“, kurių metu beveik 300 Lietuvos pedagogų turėjo galimybę susipažinti su ilgamete ir sėkminga Skandinavijos šalių patirtimi, taikant įtraukųjį ugdymą.

Švietimo, bendrojo ir ankstyvojo ugdymo ir priežiūros patarėja Suomijos Nacionalinėje švietimo agentūroje Suomijoje Riia Palmqvist pristatė Suomijos atvejį. Pradedant taikyti įtraukųjį ugdymą mokykloje svarbu atsižvelgti į vaiko stiprybes ir poreikius, susijusius su mokymusi, vystymusi ir gerove. Mokyklos bendruomenei svarbu konsultuotis su medicinos srities profesionalais, psichologais, rasti pedagoginius ir struktūrinius sprendimus, susijusius su bendruomenine ir mokymosi aplinka. Pasak pranešėjos taikant įtraukųjį ugdymą ne mažiau svarbu tobulinti pedagogų specialiąsias kompetencijas, gebėjimus bendrauti su specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiais vaikais bei modifikuoti darbo metodus ir mokymosi aplinkas pagal individualius vaiko poreikius.

Norregard vidurinės mokyklos Švedijoje direktorius Andreas Tornéus, matematikos ir gamtos mokslų mokytojas Ola Gren ir mokytoja, dirbanti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais Karin Sahlberg-Weidmert pasidalijo įtraukiojo ugdymo organizavimo patirtimi Norregard vidurinėje mokykloje. Pasak pranešėjų, įtrauktis prasideda nuo mokytojų, kurie mano, kad įtraukusis ugdymas gali sėkmingai veikti, tačiau ne mažiau svarbu, kad ir mokiniai turėtų bendrą požiūrį, supratimą kaip elgtis vienam su kitu. Siekiant išlaikyti gerą mikroklimatą mokykloje ir patenkinti visų mokinių būtinuosius poreikius, organizuojami savaitiniai direktoriaus ir mokytojų grupės susitikimai, kurių metu aptariamas mokyklos aktualijos, diskutuojama ir priimami sprendimai. Taip pat kiekviena klasė turi mentorių, kuris kiekvieną savaitę susitinka su klase, peržvelgia kas vyksta joje, palaiko glaudų ryšį su tėvais. Taip pat Švedijos atstovai supažindino mokymų dalyvius su ugdymo procesu ir jo organizavimu mokykloje.

Džiaugiamės, kad Kauno miestas turi partnerių/draugų Skandinavijos ir kitose šalyse, kurie visada pasiruošę bendradarbiauti, pasidalinti savo pažangia patirtimi. Tarptautinio bendradarbiavimo dėka Kauno ir visos Lietuvos švietimo bendruomenė turi galimybę spręsti švietimo problemas, kasdienius iššūkius, tobulėti ir augti remdamasi tarptautine patirtimi. Dėkojame tarptautiniams partneriams, kad prisidedate prie Kauno miesto mokinių aukštų pasiekimų. Džiaugiamės ir dėkojame Kauno miesto ir visos Lietuvos švietimo bendruomenei už norą perimti pažangią kitų šalių patirtį ir jos diegimą praktikoje.

Balandžio 27 d. svečiai iš Skandinavijos šalių lankėsi Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje. Mokyklos direktorė dr. Dalia Lapėnienė pristatė mokykloje taikomas ugdymo(si) metodikas vaikams, turintiems specialiųjų ugdymo(si) poreikių, mokymo(si) aplinkas. Dr. D. Lapėnienė pristatė sėkmingą socio-emocinių gebėjimų tobulinimo patirtį, aptarė iššūkius, su kuriais mokykla susiduria.

Eglė Stremauskienė, Kauno švietimo inovacijų centro metodininkė