Kauno švietimo inovacijų centro (Centras) bibliotekoje rugsėjo 1–29 dienomis eksponuojama kūrybinių darbų paroda „Jungianti kūryba“. Pagrindinė jungtinės parodos iniciatorė – Zoja Miknienė. Malonu, kad mūsų bendrystė tęsiasi jau keletą metų – ji parodų, literatūrinių-muzikinių popiečių dalyvė, Erasmus+ projekto „Senjorai įveikia barjerus“ paskaitų apie sveiką gyvenimo būdą lektorė. Keturios atskiros asmenybės – sesė, brolienė, mama, dukra – su savo unikaliomis istorijomis bei pasaulėžiūromis, tačiau apjungtos Dangumi ir amžinais ryšiais. Gyvendamos savo gyvenimus, kurie glaudžiai susiję su kūrybos dovana, susitiko bendram tikslui – būdamos apdovanotos – dalintis su mumis. Prie šio kūrybinio kvarteto prisijungė daugeliui gerai žinomas bardas, poetas, vertėjas Aleksandras Ravve. Trumpai pristačiusi kūrybinių darbų autores, Zojos Miknienės eilėmis „Įvairiaspalvis gyvenimas“ visus susirinkusius pasveikino bibliotekininkė Irena Valentukonienė: Gyvenime, atskleisk savo spalvas / Kurią iš jų Tu man padovanojai? / Ar ji skaidri, lyg rytmečio rasa, / Ja prisisotinus, galiu svajoti?.

Zojos rankose gitara – Viktorijos – akulelė… pasigirsta švelniai, tyliai plevenanti muzika, skamba daina. Bardas Aleksandras Ravve bibliotekose savo programą tradiciškai pradeda daina „Guli parke ant suolo knyga“, Lietuvos rašytojų sąjungos nario, rašytojo, poeto, vertėjo, publicisto Vlado Vaitkevičiaus eilėmis.

Apžiūrėję parodoje eksponuojamus darbus susipažinome su jų autorėmis.

Menas… Tai tarsi garsai, natos, spalvos, pojūčiai.

Keturi žmonės, keturi metų laikai.

Visi skirtingi ir tuo tarpu sujungti į bendrą visumą.

Dr. Zoja Miknienė, LSMU Veterinarijos akademijos dėstytoja, mokslininkė

„Pagal specialybę esu veterinarijos gydytoja, mokslų daktarė, dirbu Stambiųjų gyvūnų klinikoje lektore. Visada patikdavo kurti ir dalintis kūryba. Kiek save pamenu, eiles pradėjau kurti dar mokykloje, bet tik prieš 8 metus jos susijungė su muzika ir tapo autorinėmis dainomis. Grojame šeimoje su vaikais įvairiausiais instrumentais. Tapau ir aliejiniais dažais ir guašu, pieštuku. Man patinka pažinti pasaulį ir mane supančius žmones, gamtą. Dažnai jie tampa mano kūrybos dalimi eilėraščiuose, dainose, paveiksluose. Patinka neskubant su akvarele pirštais atvaizduoti supantį pasaulį, savo vidų, jausmus. Pats geriausias momentas dabartiniame skubančiame pasaulyje – sugebėti sustoti, neskubėti ir pastebėti akimirką. Mėgautis ja nors trumpai, bet nuoširdžiai.“

Viktorija Miknytė, Kauno taikomosios dailės mokyklos absolventė

„Esu Kauno taikomosios dailės mokyklos abiturientė, kaunietė. Studijuoju interjero dizainą. Vaikystėje lankiau čiuožimą ant ledo, Kauno 1-osios Juozo gruodžio mokyklos smuiko klasę. Menas supa visada – mačiau kaip tapo mama, kaip ji kuria. Savo kambario dizainą perdarau pati, patinka derinti nesuderinamus dalykus ir gauti kažką naują. Smalsumas nugali ir padeda žengti į priekį. Mėgstu knygas ir joms randu laiko, nes skaitant lavinasi vaizduotė. Pati turiu norą parašyti knygą. Apie save daug kalbėti nepatinka, tegu apie mane kalba mano darbai.“

Marija Giliova-Urbietė, dailininkė-iliustratorė, dailės terapijos praktikė-konsultantė

„Esu menininkė iš prigimties, kuri kiekvienoje akimirkoje ieško gylio, jausmo, grožio ir prasmės. Audringai kovoju savo vidines kovas, jas permąstydama kūryboje ir dalinuosi įžvalgomis su mane supančiu pasauliu. Kuriu nuo mažų dienų. Mažą popieriaus gabalėlį su tušinuku, kuriame vis atsirasdavo įvairūs personažai iki mažiausių detalių, pakeitė daugybė priemonių. Mėgstu eksperimentuoti kūryboje, tačiau akvareliniai pieštukai ir akvarelė yra mano favoritai. Man patinka keliauti ir pažinti pasaulius, tiek išorinius, tiek esančius žmogaus gelmėse. Mėgstu gilius pokalbius, pasivaikščiojimus miške, prie ežero ar vandenyno. Nemėgstu skubėti, vertinu lėtus rytus, geriant kavą su pienu bei skrudintų riešutų sirupu. Vertinu kūrybos procesą ir tai, ką jis atveria. Žaviuosi netikėtumais. Dažnai kurdama neįsivaizduoju koks bus galutinis rezultatas, tačiau jis visada – apie mane ir išgyvenimus, aplinką ir situacijas, kuriose buvau, esu ar būsiu. Mėgstu knygas, bet šiuo metu sunkiai randu joms laiko. Jei kažkada norėjau sukurti šedevrą, dabar suprantu, kad tikroji kūryba gimsta paprastoje kasdienybėje ir žmogaus širdies gelmėse. Ir tam nereikia turėti milijonų diplomų. Užtenka atviros širdies ir smalsaus žvilgsnio.“

Jūratė Giliova

„Esu vilnietė, šaknų yra ir Panevėžyje. Studijavau Kauno taikomosios dailės mokykloje ir Kauno kolegijoje. Nuo vaikystės gebu matyti paprastus dalykus nepaprastai. Man atrodo, kad menas visada yra šalia. Kiek save prisimenu – kažką piešdavau, lipdydavau, konstruodavau, fantazuodavau ir panašiai. Kurį laiką vis galvojau ką nuveikti su močiutės siuvinėjimo siūlais… Ir kai pamačiau internete, kad menininkai kuria originalius paveikslus su vinimis ir siūlais, užsidegiau noru išmokti. Kadangi dirbu baldų įmonėje – greit pritaikiau. Va taip ir atsirado liūdesio spintelės. Nes kai labai liūdna – ateini prie spintelės, atsidarai dureles ir pasiimi saldainį. Berašydama prisistatymą, ieškojau pavadinimo – kaip gi vadinasi mano meno šaka? Radau! „Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų.“

Smagu, kad į šventę atvyko ir kūrėjų šeimos nariai, bendradarbiai, bičiuliai… Jaukumas, šiluma, meilė tvyrojo erdvėje… Skambėjo Aleksandro atliekami muzikiniai kūriniai, Zojos dainos ir josios skaitomos eilės. O kiek klausimų, sveikinimų, palinkėjimų išgirdo parodos „Jungianti kūryba“ darbų autorės!

„Esate viskas: mintys, gyvenimas, realybe tampančios svajonės. Esate viskas, kuo pasirinkote būti.

Kaip begalinė yra Visata, taip ir Jūsų galimybės – neribotos.“ Shad Hekmstetter

Irena Valentukonienė, Kauno švietimo inovacijų centro bibliotekininkė