Nors migrantų, taip pat ir vaikų, skaičius Lietuvoje, palyginti su daugeliu kitų Europos šalių, vis dar nėra didelis, pastaraisiais metais vis ryškiau juntama jo didėjimo tendencija. Tai liudija, kad Lietuva palaipsniui tampa daugiakulture valstybe, kurioje susitinka skirtingomis kalbomis kalbantys žmonės, turintys įvairias socialines ir kultūrines patirtis bei skirtingus lūkesčius.

Tokios aplinkybės skatina visuomenę reaguoti į besikeičiančią realybę ir ugdyti gebėjimą kultūrinę įvairovę vertinti kaip neatsiejamą šiuolaikinio gyvenimo dalį. Šiame procese ypač svarbus vaidmuo tenka švietimo įstaigoms ir pedagogams, kurių užduotis – padėti migrantų vaikams sklandžiai įsitraukti į Lietuvos kalbinę ir kultūrinę aplinką, kartu užtikrinant kryptingą, nuoseklų ir kokybišką ugdymą.

Skirtingos mokinių socialinės ir kultūrinės patirtys ugdymo procese sukelia įvairių iššūkių, todėl vis aiškiau matomas kryptingo pedagogų ir kitų švietimo pagalbos specialistų kompetencijų stiprinimo poreikis, siekiant sukurti įtraukų ir kiekvienam vaikui palankų mokymosi procesą.

Kauno šv. Roko mokykla įgyvendino Erasmus+ projektą „Įtraukusis migrantų ir pabėgėlių vaikų ugdymas: nuo tolerancijos iki socializacijos“, kurio metu mokyklos pedagogai dalyvavo tarptautiniame mobilume Maltoje, Dun Manwel Attard Wardija ugdymo įstaigoje. Šio mobilumo metu buvo siekiama stiprinti pedagogų profesines kompetencijas ir gilinti įtraukiojo ugdymo praktikas, dirbant su migrantų, pabėgėlių bei specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčiais mokiniais.

Šioje Maltos mokykloje ypatingas dėmesys skiriamas įvairovei ir įtraukčiai – čia mokosi vaikai, atvykę iš įvairių pasaulio šalių: Filipinų, Čilės, Argentinos, Egipto, Anglijos, Ukrainos, Rusijos ir kitų valstybių. Plati kultūrinė įvairovė šioje bendruomenėje suvokiama ne kaip iššūkis, o kaip ugdymo stiprybė, kuri praturtina visą mokyklos gyvenimą.

Sugrįžus į Lietuvą, tarptautinio mobilumo metu Maltos mokykloje sukaupta patirtis buvo kryptingai perkeliama į kasdienę ugdymo praktiką. Mūsų mokykloje, taip pat bendradarbiaujant su kitomis ugdymo įstaigomis, formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklose pradėti taikyti patirtinio ir eksperimentinio mokymosi metodai, dirbant tiek su migrantų vaikais, tiek su migrantų vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP).

Multikultūrines komandas rekomenduojama kryptingai formuoti ir įtraukti į ugdymo procesą, nes jos atlieka svarbų vaidmenį dirbant su kultūriškai įvairių patirčių vaikais. Nors tokių komandų kūrimas reikalauja papildomų finansinių išteklių, jų poveikis ugdymo kokybei ir mokinių gerovei yra itin reikšmingas.

Taikant eksperimentinį metodą buvo organizuotos atviros integruotos pamokos, kuriose kartu dalyvavo migrantų, pabėgėlių ir lietuvių vaikai. Viena iš jų – integruota lietuvių kalbos, literatūros ir biologijos pamoka „Unikalus Baltijos jūros pasaulis: tarp šiukšlių ir vilties“. Ši pamoka atskleidė, kaip skirtingų mokomųjų dalykų integracija ir patirtinis mokymasis gali skatinti mokinių aktyvų įsitraukimą, ugdyti kritinį mąstymą bei stiprinti aplinkosauginį sąmoningumą. Pamokoje dalyvavo Kauno šv. Roko mokyklos ir Tarptautinės gimnazijos mokiniai, į Lietuvą atvykę iš Venesuelos, Sirijos, Danijos, Jungtinės Karalystės ir Filipinų. Mišri, daugiakultūrė mokinių grupė sudarė palankias sąlygas tarpkultūriniam dialogui, bendradarbiavimui ir padėjo kiekvienam mokiniui jaustis lygiaverčiu ugdymo proceso dalyviu. 

Patirtinis mokymasis taip pat nuosekliai integruojamas į ugdymo procesą. Gražus pavyzdys – atvira integruota lietuvių kalbos ir literatūros bei menų pamoka „Kultūrų spalvos“. Pamokoje dalyvavo tiek Lietuvos, tiek kitų kultūrų mokiniai. Kūrybinėse veiklose mokiniai vieni kitus mokė savo šalių tautinių šokių, dainavo liaudies dainas, mokinė iš Afganistano pristatė         afganiškos virtuvės tradicijas ir patiekalus.

Ši veikla skatino mokinių toleranciją, smalsumą, atvirumą bei tarpusavio supratimą. Patirtinis mokymasis dar kartą atskleidė savo vertę kuriant įtraukią, saugią ir kiekvienam mokiniui prasmingą ugdymo aplinką.

Patirtinis mokymasis buvo tęsiamas dar viena prasminga veikla – „Draugystės            žaidynėmis: skirtingi, bet vieningi“. Ši veikla tapo puikiu pavyzdžiu, kaip per judėjimą ir bendrą patirtį galima stiprinti mokinių tarpusavio ryšius ir socialinius įgūdžius. Veiklos metu mokiniai iš skirtingų kultūrinių aplinkų dalyvavo komandiniuose žaidimuose, mokėsi bendradarbiauti, įsiklausyti vieni į kitus, palaikyti komandos narius ir siekti bendro tikslo.

Tai tik keli iš daugelio gražių ir prasmingų pavyzdžių, atskleidžiančių, kaip įtraukusis ugdymas gali keisti mokyklos bendruomenę. Kiekviena patirtis, kiekvienas mažas žingsnis kuria didesnį pokytį – saugesnę, atviresnę ir draugiškesnę mokyklą visiems.

Erasmus+ projektas „Įtraukusis migrantų ir pabėgėlių vaikų ugdymas: nuo tolerancijos iki socializacijos“ tapo svarbiu impulsu mūsų mokyklos ugdymo kokybės stiprinimui ir bendruomenės brandai.

Dalyvavimas projekte sudarė galimybes:

• gilinti pedagogų profesines kompetencijas dirbant su migrantų, pabėgėlių bei specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčiais mokiniais;
• susipažinti su tarptautine įtraukaus ugdymo praktika ir ją kritiškai pritaikyti mūsų mokyklos kontekstui;
  • išplėsti patirtinio, eksperimentinio ir projektinio mokymosi metodų taikymą ugdymo procese;
  • įgyti naujų įžvalgų apie multikultūrinių komandų reikšmę, sprendžiant kalbinius, kultūrinius ir emocinius mokinių iššūkius;
• skatinti atviresnį mokyklos bendruomenės požiūrį į kultūrinę įvairovę, stiprinti tarpusavio supratimą, empatiją ir bendradarbiavimą;
• didinti mokyklos tarptautinį matomumą ir plėtoti bendradarbiavimą su kitomis ugdymo įstaigomis.

Projektas ne tik praturtino pedagogų profesinę patirtį, bet ir tapo pagrindu ilgalaikiams pokyčiams, kuriant įtraukią, saugią ir kiekvienam mokiniui palankią mokymosi aplinką.

Erasmus+ projektą finansuoja Europos Sąjunga.

Straipsnį parengė Kauno šv. Roko mokyklos pedagogės: Nomeda Ramaškaitė-Jankuvienė, Asta Kazlauskaitė-Čepienė, Sonata Gavutienė