Mokslo ir ugdymo sąveika yra fundamentali šiuolaikinės švietimo sistemos dalis, apimanti įvairias pedagogines teorijas, metodikas ir praktikas. Ši sąveika ne tik formuoja ugdymo turinį, bet ir užtikrina, kad pedagogai gebėtų prisitaikyti prie besikeičiančių socialinių, kultūrinių ir technologinių aplinkybių.

Kauno lopšelis-darželis „Boružėlė“ siekia ugdyti ne tik kognityvinius, bet ir emocinius bei socialinius vaikų įgūdžius, todėl pedagogų tobulėjimas yra esminis šio proceso komponentas. Mokytojo asmenybė neabejotinai yra vienas iš svarbiausių veiksnių, formuojančių mokinių mokymąsi bei tobulėjimą.

Stažuotės metu Prancūzijos lituanistinėje mokykloje pristačiau inovatyvią lėtojo ugdymo(si) principu paremtą veiklą, kai fizinio aktyvumo ir gilaus buvimo gamtoje kontekstas sukuriamas emocinio intelekto ar tam tikrų jo komponentų lavinimui. Šią veiklą su „Boružėlės“ ugdytiniais praktikavome vasarą, išnaudodami aplink esančias erdves. Buvimas „čia ir dabar“ yra investicija į vaikų ateitį. Fizinio aktyvumo ir gilaus buvimo gamtoje vaikų ugdymo(si) konteksto kūrimas atveria erdvę tinkamą tyrinėti, atrasti ir kurti ryšį su gamta. Remiuosi nuostata, kad visa gamta, įskaitant žmogų, yra visuma. Supažindindama vaikus su gamtos grožiu skatinu jausti atsakomybę ir už jos apsaugą. Vis tik labiausiai mane dominantis komponentas yra emocinis intelektas ir teigiamas mano kuriamos metodikos poveikis mūsų savijautai, emocijų raiškai. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad buvimas gamtoje gali turėti teigiamą poveikį emocinei būklei, sumažina streso lygį, pagerina nuotaiką, gali padėti vaikams geriau valdyti savo emocijas, ypač stresinėse situacijose. Taigi, įtraukdami šias praktikas į ikimokyklinio ugdymo programą ne tik suteikiame vaikams nepamirštamų patirčių, bet ir rūpinamės jų emocine sveikata.

Įstaigos vadovė Jurgita Tamošiūnienė atvira naujovėms ir pažymi, kad ugdymo programos turinys darželyje atnaujintas remiantis gairėse pateiktais kontekstualumo, sociokultūrinio kryptingumo, reflektyvaus ugdymo ir lėtojo ugdymo principais, užtikrinančiais gilų įsitraukimą. Lėtojo ugdymo principas akcentuoja, kad vaikai giliai išgyvena ir pajaučia kiekvieną „čia ir dabar“ momentą, kai skiriama pakankamai laiko kasdienei rutinai, tyrinėjimo ar kūrybos procesui bei nuostabai ir atradimo džiaugsmui. Gamta – padeda išvengti perdegimo tiek pedagogams, tiek vaikams. Tyrimai atskleidžia, kad natūrali žalioji aplinka gerina nuotaiką, didina visapusišką laimės jausmą ir netgi stiprina imuninę sistemą. Taip pat žinoma, kad vaikų pernelyg didelio aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai mažėja tuomet, kai jie turi galimybę žaisti žalioje aplinkoje, šios praktikos ypač naudingos vaikams turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

Dalyvavimas Nacionalinės švietimo agentūros organizuotoje stažuotėje Prancūzijoje buvo orientuotas ir į pilietiškumo bei tarpkultūrinės kompetencijos tobulinimą. Pilietiškumo kompetencija įgalina kurti įtraukius kontekstus ugdytiniams, padedančius atskleisti kultūrinio identiteto reikšmę, taip pat yra naudinga toliau bendradarbiaujant tarptautiniuose tinkkluose, o tarpkultūrinė kompetencija yra būtina šiuolaikinėje mokykloje, kurioje susitinka įvairių kultūrų atstovai. Mokytojai turi gebėti suprasti kultūrinius skirtumus bei kurti įtraukią mokymosi aplinką. Toks požiūris padeda ugdyti kritinį mąstymą ir empatiją, leidžiančią mokiniams geriau suvokti pasaulio įvairovę.

Pažintis su Prancūzijos lituanistinio švietimo tarybos pirmininke, Strasbūro lituanistinės mokyklos „Gandriukai“ vadove Jolita Šilanskiene įgalino kūrybinius procesus. Kauno lopšelio-darželio „Boružėlė“ bei Strasbūro lituanistinės mokyklos „Gandriukai“ vaikai dalyvauja projekte, kurio tikslas – skatinti Lietuvoje ir Prancūzijoje gyvenančių lietuvių vaikų kūrybiškumą bei bendravimą per piešinių mainus. Tai stiprina kultūrinį identitetą ir bendruomenės ryšius. Vaikai skatinami pažinti ir reprezentuoti savo lietuvišką kultūrą per piešinius, kuriuose atsispindi tradicijos, simboliai bei gamta. Ugdytinių darbai bus eksponuojami Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos, Šančių filiale bei papuoš „Boružėlės“ erdvę, tai skatins bendruomenės įsitraukimą ir kultūrinį dialogą.

Jolita Šilanskienė pažymi, kad tokie tiltai tarp Lietuvos švietimo praktikų ir savanorių dirbančių lituanistinėse mokyklose turi būti skatinami ir ateityje. Užsimezgusi nuostabi draugystė skatina kurti bendrus ateities projektus. Taip prisidedame prie lietuvių kalbos prestižo stiprinimo ir inicijuojame teigiamus pokyčius švietimo srityje.

„Boružėlės“ bendruomenė yra orientuota į holistinį vaikų ugdymą, užtikrinant emocinę gerovę ir socialinę atsakomybę. Naujų, mokslu paremtų strategijų ir metodų taikymas, yra esminis šios ugdymo filosofijos komponentas, nes jis skatina inovatyvų mąstymą Tokiu būdu kuriama tvari ateitis tiek vaikams, tiek visai visuomenei.

Straipsnį parengė Kauno lopšelio-darželio „Boružėlė“ mokytoja, Lietuvos sporto universiteto doktorantė Eisvina Burbaitė.