Jau devintąjį kartą Kauno tautinės kultūros centras organizavo analogų Lietuvoje neturintį tautosakos ekranizacijos konkursą „Animuoju lietuvišką pasaką“. Konkurse dalyvaujantys mokiniai susipažįsta su lietuvių tautosaka netradiciniu būdu – kuria animacinius filmukus pagal pasirinktą lietuvių liaudies pasaką, sakmę ar kitą kūrinį, jungdami liaudies kūrybos siužetus su šiuolaikinėmis technologijomis.

Vaikams ir jaunimui tai galimybė pažinti lietuvišką kultūrą smagiu ir jiems patraukliu būdu, o organizatoriams ir animacijos mylėtojams animaciniai filmukai atveria unikalią galimybę pamatyti liaudies kūrybos siužetus vaikų akimis.

Naujosios technologijos ir tradicijos – suderinama

Konkurso „Animuoju lietuvišką pasaką“ tikslas dvejopas – dalyviai kviečiami mokytis animacijos kūrimo subtilybių, tačiau ne mažiau svarbus ir filmukų turinys. Konkurso dalyviai – 1–12 klasių mokiniai arba jų grupės – animacinių filmų siužetus turėjo kurti remdamiesi tradicinių lietuvių švenčių papročiais ir apeigomis arba pasirinktu lietuvių tautosakos kūriniu: pasaka, pasakėčia, sakme, anekdotu, daina, patarle, greitakalbe ir kt. Animaciją buvo galima kurti pačiomis įvairiausiomis technikomis, tačiau būtinai pasitelkiant kompiuterines programas ir sukuriant judesio iliuziją.

Konkurso organizatorius – vaikų ir jaunimo neformaliuoju švietimu besirūpinantis Kauno tautinės kultūros centras – pastebi, kad naujosios medijos tampa vis aktualesnės, tačiau tai nebūtinai sietina su neigiamu poveikiu. Besikeičiančiame pasaulyje svarbu išmokyti vaikus tikslingai naudotis šiuolaikinėmis priemonėmis, pasitelkiant jas kaip vieną iš kūrybos ir pažinimo įrankių. Tikslas išlieka tas pats – sudominti vaikus, perduoti tradicinės kultūros žinias ir stiprinti tautinės tapatybės jausmą.

Ekranizuoti tautosaką – užtrunka, bet rezultatas džiugina

Animacinio filmo kūrimas – ilgas ir kruopštus procesas. Pasirengimas šiųmečiam konkursui prasidėjo dar vasario mėnesį vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse „Nuo scenarijaus iki pabaigto filmo“, kurias vedė ilgamečiai konkurso bičiuliai, animacijos režisieriai Jūratė Leikaitė ir Valentas Aškinis. Dirbtuvių metu vaikai susipažino su pagrindiniais animacijos kūrimo principais, drauge kūrė scenarijų, piešė kadruotes, fotografavo, įrašinėjo garsą ir išbandė visą animacinio filmo kūrimo procesą – nuo idėjos iki galutinio rezultato.

Rengdamiesi konkursui mokiniai pirmiausia turėjo pasirinkti lietuvių pasaką, sakmę ar kitą tautosakos tekstą, kurį sieks ekranizuoti. Kad istorija atgytų ekrane, mokiniai rinkosi įvairias kūrybos technikas: siuvo bei judino lėles, lipdė iš plastilino, kūrė iškarpų animaciją, piešė ranka ir skaitmeniniu būdu, naudojo LEGO konstruktorius, kitas fizines ir skaitmenines priemones. Atlikti sudėtingesnius techninius darbus – kurti animaciją, parinkti ar sukurti garso takelį, įgarsinti personažus, montuoti filmuką – jauniesiems dalyviams padėjo juos ruošę pedagogai, tuo tarpu vyresni moksleiviai viską darė savarankiškai.

Šių metų konkurse pirmą kartą pastebėtas dirbtinio intelekto įrankių naudojimas – mokiniai juos pasitelkė kai kurioms užduotims atlikti, tačiau kol kas jis neišstumia tradicinio animacijos kūrimo meno.

Susidomėjimas animacijos kūrimu auga

Jau devintą kartą organizuojamas konkursas „Animuoju lietuvišką pasaką“ suburia dalyvius iš įvairių Lietuvos formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų. Šiais metais konkursas pirmą kartą peržengė Lietuvos ribas – prie jo prisijungė Norvegijos lituanistinė mokykla „Rytmetys“.

Ekranizuodami lietuvių tautosaką šiais metais triūsė net 246 mokiniai – tai didžiausias skaičius per visą konkurso istoriją. Filmukai atkeliavo iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių: Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio, Ukmergės, Kupiškio, Pasvalio, Visagino, Trakų, Kaišiadorių, Jonavos, Ignalinos rajono Didžiasalio ir, žinoma, Kauno. Iš viso konkurso metu sukurtas 31 animacinis filmukas.

Per visą konkurso organizavimo laikotarpį savo kūrybinius gebėjimus pademonstravo jau daugiau nei 800 moksleivių.

Projektą vainikavo filmukų autorių apdovanojimai

Lietuvos kultūros tarybos remiamas 2025–2026 m. projektas „Animuoju lietuvišką pasaką“ iškilmingai užbaigtas 2026 m. gegužės 29 d. Kauno kino centre „Romuva“. Baigiamojo renginio metu buvo peržiūrėti, įvertinti ir apdovanoti geriausi konkursui pateikti darbai.

Animacinius filmukus vertino suburta ekspertų komisija: animatorius Mantas Poška, tautosakos tyrinėtoja dr. Jūratė Šlekonytė, VDA KF dėstytojas doc. Vaidas Naginionis, legendinis animacinio kino režisierius Ilja Bereznickas ir etnologė dr. Dovilė Kulakauskienė. Vyko ir viešas publikos balsavimas, leidęs išrinkti po papildomą nugalėtoją kiekvienoje amžiaus kategorijoje.

Komisijos vertinimu jauniausiųjų grupėje nugalėjo Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos mokinių filmas „Dangus griūva“, jaunesniųjų grupėje – Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos mokinės Matildos Mozūraitės filmas „Eglė žalčių karalienė“, o vyresniųjų grupėje triumfavo Kauno „Vyturio“ gimnazijos mokinio Gusto Kieliaus sukurtas filmas „Jaučio trobelė“. Jaunieji kūrėjai apdovanoti padėkomis, konkurso kalendoriais, tautosakos rinkiniais ir pramogų čekiais.

Ekspertai pabrėžia konkurso reikšmę

Jau penktą kartą dalyvius vertinantis komisijos pirmininkas Mantas Poška sako, kad jaunieji kūrėjai nepaliauja jo stebinę: „Kaip animacijos mokytojas galiu pasakyti, kad lietuviškos pasakos nėra vien tik praeities relikvija. Jaunieji kūrėjai vis įrodo, kad tradiciniai pasakojimai gali būti aktualūs ir šiandien“. Animatorių itin džiugina vaikų gebėjimas išlaikyti autentiškumą ir panaudoti platų animacijos kūrimo technikų spektrą.

Pagyrų negaili ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Jūratė Šlekonytė: „Prakalbinti pasaką – tai atverti duris į šimtmečio senumo mūsų kultūros klodus“. Jos teigimu, konkurso metu sukurti filmukai yra vertingi ne tik kūrybiniu, bet ir edukaciniu požiūriu, nes animacijos lietuvių tautosakos tema vis dar nėra gausu, o tokia medžiaga galėtų praversti pedagogams ugdymo procese.

Konkurso koordinatorė Dovilė Kulakauskienė pastebi, kad daliai vaikų ir jaunuolių konkursas tampa paskata giliau domėtis tradicine kultūra, o kai kuriems netgi padeda apsispręsti dėl būsimų studijų krypties. Ji tikisi, kad užaugus šiai kūrėjų kartai, lietuvių tautosakos motyvai vis dažniau atsiskleis ir profesionalų kūryboje.

Pamatyti visus konkurso metu sukurtus animacinius filmukus galima Kauno tautinės kultūros centro svetainėje ktkc.lt.