Siekiant gerinti ugdymo ir ugdymosi kokybę, būtina atsižvelgti į kiekvieno mokinio poreikius šiuolaikiniame pasaulyje, jų kultūrinį, kalbinį, tautinį ypatumą ir mokymosi lygį bei gebėjimus.  Ugdymas Kauno Aleksandro Puškino gimnazijoje būtent ir yra orientuojamas į mokinių bendrųjų kompetencijų ugdymą ir ugdymąsi bei atvykstančių iš skirtingų šalių mokinių, turinčių skirtingus mokymosi lygius, sociokultūrinę patirtį, integravimąsi į ugdymo procesą. Kultūrų dialogas daugiakultūrėje mokykloje negalėtų būti veiksmingas ir visavertis, jei būtų kuriamas neanalizuojant ir neatsižvelgiant į sukauptą patirtį ir žinias, turinčias įtakos mokinių tarpusavio tolerancijai. Kauno Aleksandro Puškino gimnazija – daugiakultūrė, tad, žinoma, mokytojų tikslas – integruoti ir diegti gimnazijos bendruomenėje tarpkultūrinio bendravimo įgūdžius bei kompetencijas. Gimnazijos mokytojai nuolat ieško  galimybių   aptarti iššūkius, problemas, klausimus, pasiekimus dirbant su skirtingų tautybių mokiniais daugiakultūrėje klasėje. Tokią galimybę  suteikia programos „Erasmus+“ K1  mobilumo projekto „Tarpkultūrinės mokytojų ir mokinių kompetencijos ugdymas dirbant daugiakultūrėje gimnazijoje“ suplanuotos veiklos. Pagal projekto veiklų planą  2021 m. gruodžio 14 d. virtualioje aplinkoje vyko gerosios patirties sklaidos metodinė valanda „Tarpkultūrinės kompetencijos svarba dirbant daugiakultūrinėje klasėje“, kurią parengė ir vedė gimnazijos mokytojų komanda: mokytoja ekspertė Irina Stanislovavičienė, mokytoja metodininkė Daiva Klusaitienė, mokytoja metodininkė Zoja Kasjanova, mokytoja metodininkė Nina Čerenkova. Projekto dalyvės renginio metu pasidalijo projekto metu įgytomis žiniomis ir patirtimi.

Metodinę valandą pradėjo I. Stanislovavičienė, kalbėjusi tema „Tarpkultūrinis bendravimas“. Ji pasakojo apie tarpetninių kontaktų pasekmes, kurias galima pateikti kaip keturias maksimaliai bendras kategorijas: ksenofobiją, asimiliaciją, socializaciją ir integraciją. Kartu  su pedagogais aptarė kiekvieną iš šių kategorijų ir pabandė išsiaiškinti, kas  priimtiniausia auklėjant mokinius, formuojant jų pilietinę poziciją, kodėl svarbu pažinti įvairias kultūras ir išmanyti bendravimo procesą bei efektyvaus bendravimo principus.

Renginio pranešėja Z. Kasjanova tęsė tarpkultūrinio bendravimo temą, paaiškino, kam reikalingos tarpkultūrinės kompetencijos, kada ir kaip reikia jas naudoti, supažindino su ledkalnio kultūrų modelio sąvoka, aptarė tarpkultūrinio bendravimo kliūtis ir jų sprendimo būdus. Mokytoja pateikė pasiūlymus mokytojams ir mokiniams, kaip reikėtų elgtis su naujai atvykusiais  kitų šalių ir kultūrų mokiniais bei jų tėvais.

Mokytoja D. Klusaitienė pristatė kultūrinio šoko apibrėžimą, kaip jo išvengti bendraujant daugiakultūrėje erdvėje, pateikė įdomių kultūrinio šoko pavyzdžių ir situacijų bei jų sprendimo būdų.

Mokytoja N. Čerenkova skaitė pranešimą „Stereotipai” apie individualius ir socialinius stereotipus, kaip formuojami stereotipai, kokie jų požymiai, aptarė etninių stereotipų ypatybes, paaiškino, kad mokymosi turinys ir mokinių emocinis kryptingumas tiesiogiai priklauso nuo santykių tarp etninių grupių.

Po pranešimų pranešėjos paprašė klausytojų pasidalyti savo patirtimi. Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja  Vilma Vaitkevičienė papasakojo apie savo darbo su migrantų – pabėgėlių vaikais patirtį.

Mokytoja D. Klusaitienė apibendrino metodinės valandos medžiagą, pranešėjos atsakė į renginio dalyvių pateiktus klausimus. Metodinis renginys truko 2 valandas, vyko trimis kalbomis: rusų, lietuvių, anglų.

Irina Stanislovavičienė,

Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos mokytoja ekspertė