Gegužės 29 dieną Kauno Kovo 11-osios parkas prisikėlė naujam gyvenimui – po rekonstrukcijos atgimusi erdvė tapo ne tik gamtos kampeliu, bet ir vertybių simboliu. Būtent čia vyko išskirtinis koncertas „Mes skirtingi, bet vienas kitam reikalingi“, skirtas Tarptautinei vaikų dienai, suvienijęs miesto ugdymo bendruomenę ir priminęs, kad kiekvienas vaikas – svarbus, unikalus ir vertas būti išgirstas. Šventė pritraukė gausybę žiūrovų – vaikus, tėvus, mokytojus, įvairių įstaigų atstovus. Kiekvienas renginio momentas buvo persmelktas nuoširdumo, jaudulio ir vienybės dvasios. Vaikai dainavo, šoko, kūrė ir dalinosi – visi kartu, viena širdimi. Tai buvo daugiau nei koncertas – tai gyva pamoka apie empatiją, bendrystę ir žmogiškumą. Renginį organizavo Kauno švietimo inovacijų centras, Kauno kultūros centras, Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazija ir Kauno „Santaros“ gimnazija. Projekto „Mes skirtingi, bet vienas kitam reikalingi“ iniciatorė – specialioji pedagogė Diana Zenkovienė.

Scenoje – vaikai, kurie kuria pasaulį.

Šventinę programą pradėjo Kauno „Saulės“ gimnazijos mokiniai: Liepa Ramanauskaitė atliko dainą „Gera“, o Faustas Autukas ir Paulius Rakutis – jautrų kūrinį „Smėlio laikrodis“ (vadovės Jovita Kulakauskienė ir Neringa Zaveckienė).

Vienus mažiausių dalyvių – lopšelio-darželio „Mažylis“ dainorėlius – žiūrovai sutiko šypsenomis. Jie atliko dainą iš filmo „Seklio Kalio nuotykiai“ (vadovė Laura Jaraitė).

Kauno „Varpo“ gimnazijos gimnazistė Viltė Koklevičiūtė atliko elegantišką kūrinį „Vandens lelijos“ (vadovė Kristina Jenciūtė), o Rusnė Ramanauskaitė iš KTU inžinerijos licėjaus žavėjo brandžiu ir menišku pasirodymu.

Kūrybiškai pasirodė ir Kauno Jono Laužiko mokyklos būrelis „Šokio teatras“, kuris pristatė inscenizaciją pagal Vytauto V. Landsbergio dainą „O žvaigždė puodynėj“ (vadovai Audronė Vekterienė ir Andrius Urbanavičius).

Žaismingą atmosferą sukūrė „Voveriukų“ grupė iš lopšelio-darželio „Girinukas“, šokusi muzikiniame žaidime „Aš draugą turiu“ (vadovė Asta Veverskytė).

Tradiciniu šokiu „Opa pa“ džiugino Kauno šv. Kazimiero progimnazijos tautinių šokių ansamblis „Kalvelis“ (vadovės Indrė Praškevičienė ir Marina Anančenkova).

Scenoje pasirodė ir Kauno kurčiųjų centro meno kolektyvas „Skambanti tyla“, atlikęs dainas „Truputį laimės“ ir „Pavasaris“ (vadovės Aldona Kvaselytė ir Erika Slabadienė), perduodami emociją be žodžių – širdimi.

Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos ansamblis „Dzingulis“ įnešė folkloro spalvų su dainomis „O tu ateik“ ir „Katinas“ (vadovai Artūras Sinkevičius ir Erika Gylienė).

Nuotaikingus šokius dovanojo lopšelio-darželio „Smalsutis“ vaikai (šokis „Gaidys ir katinėlis“, vadovė Eglė Biveinytė) ir „Vėrinėlio“ mažieji šokėjai su lietuvių liaudies šokiu „Malūnėlis“ (vadovės Rūta Aleknavičiūtė ir Violeta Viknienė).

Kauno Tarptautinės gimnazijos 5–6 klasių mokiniai atliko Ingos Šeduikienės dainą „Nupiešiu Lietuvą“ (vadovė Liudmila Suchoickaja).

Savo pasirodymus scenone pateikė ir koncerto organizatoriai: Kauno „Santaros“ gimnazijos mokiniai Ugnė Krasilnikovaitė ir Tymur Yakubovych atliko energingą dainą „Rolling in the deep“ (vadovės Diana Zenkovienė ir Asta Gaidamavičienė), o VDU „Rasos“ gimnazijos mokinys Dovydas Lukoševičius jautriai sudainavo „Love of my life“, jam akompanavo mokytojas Ramūnas Baranauskas, grojo saksofonininkas Aurelijus Baranauskas.

Koncertą vainikavo bendra visų dalyvių atliekama daina „O mes vaikai, o mes pasaulis“. Priedainį dalyviai perteikė gestų kalba – jautriai, vieningai, visiems suprantamai.

Koncertą viso renginio metu vertėjavo Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Kauno teritorinio skyriaus vertėjos, padėjusios užtikrinti, kad šventės žinia pasiektų kiekvieną.

Renginyje netrūko ir edukacinių stotelių, kūrybinių užsiėmimų, žaidimų ir teatralizuotų pasirodymų, tarp jų – spalvinga „Kelionė į Madagaskarą“. Vaikai ne tik koncertavo, bet ir patyrė, kūrė, žaidė – tai buvo lyg visos dienos kelionė per vertybes, kūrybą ir džiaugsmą. Mokytojams, kurie ruošė mokinius, buvo įteiktos Kauno švietimo inovacijų centro padėkos – už nuoširdų darbą, už kantrybę, už tikėjimą kiekvieno vaiko galimybėmis. Kiekviena šypsena, kiekvienas plojimas tądien liudijo: kai esame kartu – galime daugiau. Tegul Kovo 11-osios parkas tampa ne tik poilsio, bet ir bendrystės, kūrybos, susitikimų bei svajonių vieta. Iki kitų susitikimų – drąsiai, kūrybingai ir kartu!

Specialioji pedagogė Diana Zenkovienė