2026 m. birželio 15–22 dienomis Kauno lopšelio-darželio „Židinėlis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Erika Lapačinskienė dalyvavo tarptautiniuose mokymuose „The Power of Teamwork: Building Inclusive and Supportive Classrooms“ („Komandinio darbo galia: įtraukiančios ir palaikančios mokymosi aplinkos kūrimas“) Kipre.

Mokymus organizavo Educat Ltd, o stažuotė finansuota Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk“ lėšomis.

✨Mokymų metu buvo gilinamos pedagogų žinios ir kompetencijos įtraukiojo ugdymo, pozityvios klasės aplinkos kūrimo, komandinio darbo organizavimo bei bendradarbiavimo srityse. Programa buvo orientuota į teorinių žinių ir praktinių įgūdžių derinimą, todėl didelė mokymų dalis buvo skirta aktyviam dalyvių įsitraukimui, praktinių situacijų analizei, diskusijoms, refleksijoms ir bendradarbiavimu grįstoms veikloms. Mokymų metu dalyviai ne tik susipažino su naujais metodais, bet ir praktiškai išbandė jų taikymą ugdymo procese.

✨Pirmųjų mokymų dienų metu buvo nagrinėjami pagrindiniai įtraukiojo ugdymo principai. Aptarta įtraukiojo ugdymo samprata, pabrėžiant, kad kiekvienas mokinys, nepriklausomai nuo savo gebėjimų, kultūrinės kilmės ar individualių poreikių, turi teisę mokytis kartu su bendraamžiais, jaustis priimtas, vertinamas ir turėti vienodas galimybes siekti ugdymosi sėkmės. Dalyviai analizavo bendruomeniškumo, ugdymo diferencijavimo ir metodologinio lankstumo svarbą, diskutavo apie šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo reikšmę bei mokytojo vaidmenį kuriant įtraukią ugdymo aplinką.

✨Mokymų metu buvo pristatytas lygybės ir teisingumo principas ugdyme, padedantis suprasti, kad vienodos galimybės ne visada reiškia vienodą pagalbą visiems mokiniams. Taip pat buvo nagrinėjamas Universalaus mokymosi dizaino (UDM) modelis, skatinantis ugdymo procesą planuoti taip, kad jis būtų prieinamas kiekvienam mokiniui nuo pat pradžių. Dalyviai susipažino su trimis pagrindiniais UDM principais: įvairiais mokinių įsitraukimo, informacijos pateikimo ir mokymosi rezultatų demonstravimo būdais. Praktinių užduočių metu buvo kuriami pamokų planai ir mokymosi veiklos, pritaikytos skirtingiems mokinių poreikiams bei gebėjimams.

✨Svarbi mokymų dalis buvo skirta VARK mokymosi stilių modeliui. Dalyviai analizavo vizualinio, audialinio, skaitymo–rašymo ir kinestetinio mokymosi ypatumus bei ieškojo būdų, kaip ugdymo procese atsižvelgti į skirtingus mokinių mokymosi poreikius. Grupėse buvo kuriami pamokų planai, orientuoti į konkrečius mokymosi stilius, aptariamos jų taikymo galimybės ir nauda mokinių įsitraukimui bei mokymosi rezultatams gerinti.

✨Mokymuose taip pat buvo nagrinėjamos bendradarbiavimu grįstos (Co-Teaching) strategijos, leidžiančios mokytojams efektyviau bendradarbiauti planuojant ir įgyvendinant ugdymo procesą. Dalyviai susipažino su įvairiais bendro mokymo modeliais, analizavo jų privalumus ir praktinio taikymo galimybes. Grupinio darbo metu buvo kuriami bendrų pamokų planai, numatant skirtingų mokytojų vaidmenis ir atsakomybes.

✨Didelis dėmesys skirtas vaiko iniciatyvos ir aktyvaus dalyvavimo svarbai. Buvo aptariama, kaip sudaryti sąlygas mokiniams išsakyti savo nuomonę, dalyvauti priimant sprendimus ir prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi. Dalyviai kūrė konkrečias strategijas, kurios padėtų stiprinti mokinių įsitraukimą, savirefleksiją ir motyvaciją mokytis. Taip pat buvo nagrinėjami kultūriškai jautraus ugdymo principai, akcentuojant kultūrinės įvairovės pripažinimą, pagarbą skirtumams ir mokymo turinio siejimą su mokinių gyvenimiška patirtimi.

✨Mokymų metu buvo pristatyti įvairūs įtraukiojo ugdymo pavyzdžiai iš Europos mokyklų bei kitomis sėkmingomis praktikomis, kurios prisideda prie saugios, įtraukios ir mokinių poreikius atliepiančios ugdymo aplinkos kūrimo. Šių pavyzdžių analizė padėjo geriau suprasti, kaip teoriniai principai gali būti sėkmingai įgyvendinami praktikoje.

✨Atskiroje mokymų dalyje buvo nagrinėjami pozityvios ir įtraukios klasės valdymo principai. Dalyviai aptarė psichosocialinės ir fizinės mokymosi aplinkos svarbą, analizavo klasės organizavimo, taisyklių kūrimo ir mokinių įsitraukimo galimybes. Buvo pristatyti įvairūs aktyvūs mokymo(si) metodai: „Entry/Exit Ticket“, „Think–Pair–Share“, „Jigsaw“, „Four Corners“, „Gallery Walk“, „3-2-1“„Feedback Sandwich“ ir kiti metodai, padedantys aktyvinti mokinių mąstymą, skatinti bendradarbiavimą ir refleksiją. Praktinių užduočių metu dalyviai išbandė šiuos metodus ir diskutavo apie jų taikymo galimybes savo mokyklose.

✨Mokymuose daug dėmesio buvo skiriama komandinio darbo ir grupių dinamikos temai. Dalyviai susipažino su Tuckmano grupių vystymosi modeliu, kuris padeda suprasti grupių formavimosi, konfliktų, normų kūrimo ir efektyvaus veikimo etapus. Analizuojant realius pavyzdžius buvo aptarta, kaip šie etapai pasireiškia mokinių grupėse ir kokių veiksmų gali imtis mokytojas siekdamas skatinti efektyvų bendradarbiavimą. Praktinės veiklos padėjo geriau suprasti grupės procesus, konfliktų valdymo ir pasitikėjimo kūrimo svarbą.

✨Komandinio darbo įgūdžių stiprinimui buvo organizuojamos įvairios grupinės veiklos ir užduotys. Dalyviai atliko komandos formavimo, problemų sprendimo, kūrybinio mąstymo ir bendradarbiavimo užduotis, diskutavo, priėmė bendrus sprendimus ir reflektavo savo patirtį. Tokios veiklos kaip „Gelbėjimosi valtis“, „Gėlės žiedlapiai“, „Mano vizitinė kortelė“, „Bingo“ bei įvairūs vaidmenų žaidimai padėjo ugdyti komunikavimo, lyderystės, sprendimų priėmimo ir empatijos gebėjimus.

✨Mokymų metu buvo taikoma daug įvairių aktyvių mokymo(si) metodų ir žaidybinių veiklų. Susipažinimo žaidimai padėjo sukurti saugią ir draugišką atmosferą, susiskirstymo į grupes veiklos skatino bendradarbiavimą su skirtingais dalyviais, o dinamiški ir fizinį aktyvumą skatinantys žaidimai palaikė energiją bei motyvaciją. Dėmesio sutelkimo veiklos stiprino koncentraciją ir aktyvų klausymąsi, komandos sutelktumą didinančios užduotys ugdė pasitikėjimą ir bendradarbiavimo įgūdžius, o atsipalaidavimo bei refleksijos veiklos padėjo apibendrinti patirtį ir įsivertinti mokymosi rezultatus.

✨Mokymuose dalyviai susipažino su įvairiais komandinio darbo ir kūrybinio mąstymo įrankiais. Buvo pristatytas Edward de Bono „Šešių mąstymo kepurių“ metodas, „Consensogram“ technika, pozityvių patvirtinimų veiklos bei kūrybiškumo platformos metodika. Dalyviai generavo idėjas aktualioms švietimo problemoms spręsti, ieškojo būdų stiprinti įtrauktį, emocinę gerovę, tėvų partnerystę ir bendradarbiavimą mokyklose. Kūrybinės užduotys skatino nestandartinį mąstymą, vaizduotę, atvirumą naujoms idėjoms ir komandinį darbą.

✨Įgytos žinios, praktiniai metodai ir tarptautinė patirtis bus pritaikomi Kauno lopšelio-darželio „Židinėlis“ ugdymo veiklose, kuriant dar labiau įtraukią, saugią ir kiekvieno vaiko poreikius atitinkančią ugdymosi aplinką.

#TęskAteikTobulėkPrisidėk #NŠA #ProfesinisTobulėjimas #ĮtraukusisUgdymas #KomandinisDarbas #MokytojoAugimas #EducatLtd

Parengė

Kauno lopšelio-darželio „Židinėlis“

direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Erika Lapačinskienė