2026 m. birželio 9 d. Kauno švietimo inovacijų centre vyko tarptautinė praktinė konferencija „Tvaraus ugdymo kūrimo praktika universalaus mokymosi dizaino ugdymo kontekste“, subūrusi pedagogus, švietimo lyderius, mokslininkus bei praktikus iš Lietuvos, Latvijos ir Turkijos.

Tarptautinę konferenciją organizavo Kauno lopšelio-darželio „Linelis“ direktorė dr. Asta Tamušauskaitė ir Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos pavaduotoja ugdymui Kristina Grigaitė – Bliūmienė bendradarbiaujant su Kauno švietimo inovacijų centru bei Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutu. Kviestiniai konferencijos svečiai – Kauno r. Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos atstovė, Latvijos Limbažių valstybinės gimnazijos atstovė, Turkijos Ali Tepe Topçubağı İlkokulu ir Kemal Arat İlkokulu mokyklų atstovai.

Konferencija organizuota įgyvendinant tarptautinius eTwinning projektus Europos mokyklų platformoje „Rankos, liečiančios gamtą“ (kūrėjas dr. Asta Tamušauskaitė ir Hacer Baiyrli), „Darnūs miestai“ (Sukran Asli Babat, Alina Surugiu), „Eco Print“ (Kristina Grigaitė-Bliūmienė ir Edite Sarva)  bei respublikinį LINEŠA projektą „Tvari mokykla“. Šie projektai skatina ugdymo įstaigas kryptingai stiprinti tvarumo kultūrą, plėtoti mokinių ir mokytojų ekologinį sąmoningumą, ugdyti atsakingą požiūrį į aplinką bei puoselėti bendradarbiavimu grįstą mokymąsi. Projektų veiklose integruojami darnaus vystymosi, universalaus mokymosi dizaino, patyriminio ugdymo ir tarpkultūrinio bendradarbiavimo principai, padedantys ugdyti kūrybišką, pilietišką ir ateities iššūkiams pasirengusią asmenybę.

Konferencijos turinys atliepė „Tvari mokykla 2030“ kryptis, akcentuojančias atsakingą požiūrį į aplinką, socialinę įtrauktį, mokymosi prieinamumą kiekvienam mokiniui, bendruomenės telkimą ir inovatyvių ugdymo metodų taikymą kuriant ateities mokyklą.

Pranešimuose buvo nagrinėjami ekologinio sąmoningumo ugdymo, socialinio tvarumo, universalaus mokymosi dizaino, patyriminio ugdymo, STEAM ir STREAM metodų taikymo klausimai, pristatytos bendruomenių įtraukimo, tarptautinio bendradarbiavimo bei projektinio ugdymo patirtys.

Konferencija atskleidė, kad tvari mokykla šiandien suprantama ne tik kaip aplinkai draugiška institucija, bet ir kaip atvira, įtrauki, bendradarbiaujanti bei nuolat besimokanti organizacija, ugdanti atsakingą, kūrybišką ir pilietišką asmenybę.

Pagrindinė konferencijos išvada:

Šiuolaikinė tvari mokykla – tai ne tik aplinkai draugiška institucija. Tai atvira, įtrauki, bendradarbiaujanti ir nuolat besimokanti organizacija, kurios tikslas – išugdyti atsakingą, kūrybišką ir pilietišką asmenybę.

Savo patirtimi dalijęsi ekspertai pristatė sėkmingus bendruomenių įtraukimo pavyzdžius bei tarptautinio bendradarbiavimo patirtis, įrodančias, kad moderni ugdymo įstaiga negali veikti izoliuotai.

„Konferencija aiškiai atskleidė, kad tvari mokykla šiandien suprantama ne tik kaip aplinkai draugiška institucija. Tai – atvira, įtrauki, bendradarbiaujanti bei nuolat besimokanti organizacija, ugdanti atsakingą, kūrybišką ir pilietišką asmenybę“, – teigia organizatoriai.

Renginio dalyviai vieningai pritarė, kad „Tvari mokykla 2030“ gairės yra ne tolima vizija, o kasdienis darbas, reikalaujantis drąsos taikyti inovatyvius metodus ir užtikrinti, kad kokybiškas švietimas būtų pasiekiamas kiekvienam vaikui.

Konferencijoje buvo pristatyti 22 pranešimai, kuriuose pranešėjai atskleidė įvairialypius požiūrius į tvarų ugdymą/si. Pranešėjai nagrinėjo ekologinio sąmoningumo ugdymą, socialinį tvarumą, bendruomenės įtraukimą, STEAM ir STREAM veiklas, ugdymą gamtoje, patyriminį mokymąsi bei universalaus mokymosi dizaino principų taikymą įvairiuose ugdymo etapuose.

Tarptautinį konferencijos kontekstą sustiprino svečiai – pranešėjai iš Latvijos bei Turkijos. Limbažių valstybinės gimnazijos atstovė, dr. Edite Sarva pristatė pranešimą „eTwinning and Erasmus+ project Science Fair – Developing Student Abilities to Experiment and Design“, kuriame atskleidė tarptautinių projektų reikšmę ugdant mokinių tyrinėjimo, eksperimentavimo ir projektavimo gebėjimus. Pranešėja pabrėžė, kad tarptautinės partnerystės sudaro galimybes mokiniams ugdytis XXI amžiaus kompetencijas, stiprina jų kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą spręsti realias problemas.

Turkijos mokyklų atstovai Cihan Özdemirci ir Erman Yanmaz pristatė pranešimą „Our Green Initiatives: A Cleaner Environment Starts with Us“, kuriame dalijosi mokyklos bendruomenės vykdomomis aplinkosauginėmis iniciatyvomis ir mokinių įsitraukimo į tvarumo veiklas patirtimi. Kemal Arat İlkokulu mokyklos atstovės Demet Kurt ir Aydanur Yanmaz pranešime „Sustainable Education Practices in the Context of Universal Design for Learning“ aptarė tvaraus ugdymo praktikų taikymą universalaus mokymosi dizaino kontekste bei įtraukios ugdymo aplinkos kūrimo galimybes.

Mokslinę konferencijos kryptį sustiprino dr. Vilma Liaudanskė, Kauno lopšelio-darželio „Žiedelis” direktorė, Šv. Ignaco Lojolos kolegijos docentė, pristačiusi tvarios pedagogų mentorystės modelį pranešime „Tvarios pedagogų mentorystės modelis: teorinės ir empirinės jo sukūrimo prielaidos”; Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorė dr. Auksė Petruševičiūtė ir Kauno lopšelio-darželio „Linelis“ socialinė pedagogė Akvilė Vaičiulytė-Magylė pranešime „Dėmesys socialinio tvarumo ugdymui ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“. Minėtame pranešime buvo akcentuojama, kad socialinis tvarumas yra vienas svarbiausių šiuolaikinio ugdymo aspektų, padedančių ugdyti atsakingą, empatišką ir bendruomenišką asmenybę.

Svarbią vietą konferencijoje užėmė ir Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto lektorės, Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos bei Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijų anglų kalbos mokytojos Eglės Linkevičiūtės pranešimas „Tvarumo dermė Kauno rajone“. Pranešime buvo pristatytos Kauno rajono ugdymo įstaigų bendradarbiavimo iniciatyvos, projektinės veiklos ir praktiniai sprendimai, padedantys stiprinti tvarumo kultūrą bei įgyvendinti darnaus vystymosi principus švietime.

Konferencijoje savo patirtimi dalijosi ir Kauno r. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos atstovės Kristina Grigaitė-Bliūmienė ir Alina Vitkauskienė. Pranešime „Projektinio ugdymo vertė tvarumui ugdyti bendrojo ugdymo įstaigose. Eko print technika tvarumui ugdyti. GJLg atvejis“ buvo atskleista, kaip projektinis ugdymas gali tapti veiksminga priemone ugdant mokinių tvarumo kompetencijas. Pranešėjos atskleidė,  kaip projekto „Eco Print“ veiklos sudaro galimybes mokiniams mokytis per patirtį, tyrinėjimą ir kūrybą, o gamta tampa ne tik ugdymo turiniu, bet ir įkvėpimo šaltiniu. Naudodami natūralaus marginimo augalais techniką mokiniai susipažįsta su biologine įvairove, mokosi atsakingai naudoti gamtos išteklius, ugdosi ekologinį sąmoningumą ir kūrybiškai taiko tvarumo principus praktinėje veikloje. Projektas atskleidžia, kaip menas, gamtos mokslai ir technologijos gali būti integruojami į vieningą ugdymo procesą, stiprinant mokinių kūrybiškumo, pažinimo, komunikavimo ir pilietiškumo kompetencijas.

Mokymosi bei ugdymosi aplinkų kūrimo įtraukiant bei įgalinant tėvų ir mokytojų bendruomenę patirtimi ypač ryškus buvo Kauno lopšelio – darželio „Linelis“ pranešėjų Eglės Kraujalienės ir Dalios Tumėnienės pranešimas „Tvarios ugdymo(si) aplinkos kūrimas universalaus mokymosi dizaino kontekste“.

Tvarumo ugdymąsi ikimokykliniame-priešmokykliniame ugdyme per „STREAM projektus išryškino Kauno lopšelio – darželio „Vėrinėlis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danguolė Simanauskienė bei mokytoja Rūta Aleknavičiūtė pranešime „STREAM projekto „Pažink aplinką, apmąstyk ją ir veik joje: ugdymosi aplinkų ir universalaus dizaino praktikos“.

Ugdymo galimybės ikimokykliniame amžiuje integruojant meninę raišką ir universalaus dizaino mokymuisi principus buvo atskleistos Kauno l/d „Svirnelis“ pranešime“ „Tvarumas per meninę raišką: universalaus dizaino mokymuisi principų taikymas ikimokykliniame ugdyme“, kuriame taip pat buvo analizuojama, kaip įvairios meninės, pažintinės ir patirtinės veiklos padeda užtikrinti vaikų įtrauktį, aktyvų dalyvavimą ir mokymosi prieinamumą.

Konferencijoje taip pat buvo pristatytos įvairios Lietuvos ugdymo įstaigų patirtys kuriant tvarias ugdymo(si) aplinkas, taikant ekologinius projektus, sensorines ir patyrimines veiklas, įtraukiant bendruomenes į darnaus vystymosi iniciatyvas bei ugdant mokinių tvarumo kompetencijas per STEAM, STREAM ir meninės raiškos veiklas. Pranešimų gausa ir temų įvairovė atskleidė, kad tvarumo principai šiandien sėkmingai integruojami visuose ugdymo lygmenyse – nuo ikimokyklinio/priešmokyklinio iki bendrojo ugdymo.

Konferencijos turinys atliepė „Tvari mokykla 2030“ kryptis, akcentuojančias atsakingą požiūrį į aplinką, socialinę įtrauktį, mokymosi prieinamumą kiekvienam mokiniui, bendruomenės telkimą ir inovatyvių ugdymo metodų taikymą kuriant ateities mokyklą. Pranešimuose buvo nagrinėjami ekologinio sąmoningumo ugdymo, socialinio tvarumo, universalaus mokymosi dizaino, patyriminio ugdymo, STEAM ir STREAM metodų taikymo klausimai, pristatytos bendruomenių įtraukimo, tarptautinio bendradarbiavimo bei projektinio ugdymo patirtys. Konferencija atskleidė, kad tvari mokykla šiandien suprantama ne tik kaip aplinkai draugiška institucija, bet ir kaip atvira, įtrauki, bendradarbiaujanti bei nuolat besimokanti organizacija, ugdanti atsakingą, kūrybišką ir pilietišką asmenybę.

Tarptautinė konferencija funkcionavo kaip reikšminga profesinio diskurso ir gerosios praktikos sklaidos platforma. Teorinių akademinių įžvalgų, empirinės praktikos bei tarptautinio bendradarbiavimo sinergija pagrindė prielaidą, jog darnaus vystymosi (tvarumo) principų integracija į edukacinį procesą yra esminis veiksnys, determinuojantis ugdymo kokybę, modernizaciją ir inkliuziją. Užsienio partnerių, tyrėjų bei praktikų pateiktos įžvalgos paskatino naujų tinklinio bendradarbiavimo formų paiešką, institucinės tvarumo kultūros stiprinimą ugdymo įstaigose bei edukacinės aplinkos, orientuotos į atsakingo, kūrybiško ir pilietiškai aktyvaus besimokančiojo asmenybės raidą, modeliavimą.

Skaitmeninti pranešimai patalpinti Kauno švietimo inovacijų centro edukacinės patirties banke prieinami visiems Lietuvos švietimo atstovams savarankiškam mokymui/si.

1. Asta Tamušauskaitė

Kauno lopšelio – darželio „Linelis“ direktorė

Kristina Grigaitė-Bliūmienė,

Kauno raj. Garliavos J. Lukšos direktoriaus pavaduotoja ugdymui