2026 m. birželio 3 d. įvykusi edukacinė išvyka į Radviliškio rajono ugdymo ir kultūros įstaigas tapo vertinga patirtimi pedagogams ir Švietimo skyriaus specialistėms. Šią išvyką organizavo Kauno švietimo inovacijų centras (metodininkė Ilona Teresienė), siekdamas gilinti žinias apie pilietinio ir ekologinio ugdymo galimybes. Programoje dalyvavo 36 Kauno ikimokyklinių įstaigų direktorės.

Kelionės metu dalyviai lankėsi Radviliškio lopšelyje‑darželyje „Žvaigždutė“, Šeduvos lopšelyje‑darželyje bei susipažino su vietos kultūrinėmis erdvėmis, tarp jų – muziejumi „Dingęs štetlas“.

Remiantis dalyvių įžvalgomis, edukacinė išvyka į Radviliškio ir Šeduvos ugdymo įstaigas buvo labai pozityviai įvertinta ir turėjo aiškią praktinę vertę.

Pagrindiniai akcentai:

1. Įkvėpimas ir praktinė nauda

• Dalyviai pabrėžė, kad išvyka suteikė daug konkrečių idėjų, kurias planuoja pritaikyti savo įstaigose (pvz., purvo virtuvėlės, teminės lauko erdvės, QR kodai prie augalų, antrinių žaliavų panaudojimas).
• Įgytos žinios apie tvarumo principų integravimą kasdienėje veikloje.

2. Tvarumo ugdymo svarba

• Aiškiai išryškėjo, kad tvarumas ugdomas per kasdienes veiklas, bendruomenės įsitraukimą ir aplinkos kūrimą.
• Pabrėžta, jog svarbiausia – pradėti nuo mažų žingsnių, tačiau veikti nuosekliai.

3. Ugdymo aplinkos ir erdvių sprendimai

• Didelį įspūdį paliko lauko edukacinės erdvės, pritaikytos tyrinėjimui, kūrybai ir savarankiškam vaikų mokymuisi.
• Vertintas estetikos ir funkcionalumo balansas bei gamtos integravimas į ugdymo procesą.

4. Bendruomeniškumas ir bendradarbiavimas

• Pastebėta, kad sėkmingas tvarumo įgyvendinimas priklauso nuo visos bendruomenės įsitraukimo.
• Išvyka sustiprino vadovų ir pedagogų tarpusavio ryšius.

5. Kritinės įžvalgos

• Atkreiptas dėmesys į riziką perkrauti erdves priemonėmis ar antrinėmis medžiagomis.
• Pabrėžta būtinybė pritaikyti idėjas savo kontekstui, o ne kopijuoti tiesiogiai.

Didžiausią įspūdį paliko tai, kaip ugdymo įstaigose tvarumo principai integruojami į kasdienę veiklą. Tai nėra pavienės iniciatyvos – o nuosekli sistema, kurioje aplinka tampa mokymosi priemone. Lauko erdvės čia pritaikytos tyrinėjimui, eksperimentavimui ir kūrybai, o natūralūs elementai, tokie kaip augalai, vabzdžių buveinės ar net bičių aviliai, tampa ugdymo proceso dalimi.

Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų ryšio su gamta stiprinimui. Kaip pastebėjo dalyviai, ugdymas neturėtų apsiriboti klasės ar smėlio dėžės ribomis – net paprasčiausias kieme augantis augalas gali tapti svarbia mokymosi patirtimi.

Ne mažiau svarbus aspektas – bendruomenės įsitraukimas. Sėkmingai veikiančiose įstaigose tvarumo idėjos gyvuoja dėl aktyvaus pedagogų, vaikų ir tėvų bendradarbiavimo. Tokia partnerystė leidžia kurti tvarią, atsakingą ir sąmoningą ugdymo kultūrą.

Išvyka ne tik praplėtė dalyvių akiratį, bet ir suteikė konkrečių idėjų, kurias jie planuoja pritaikyti savo įstaigose – nuo edukacinių erdvių kūrimo iki antrinių žaliavų panaudojimo ugdymo procese. Tačiau kartu pabrėžta, kad svarbu išlaikyti balansą – neperkrauti aplinkos, išlaikyti estetiką ir pritaikyti sprendimus konkrečios įstaigos kontekstui.

Ši kelionė tapo ne tik pažintine patirtimi, bet ir įkvėpimo šaltiniu. Ji dar kartą patvirtino, kad tvarumo ugdymas prasideda nuo mažų, kasdienių sprendimų, kurie ilgainiui kuria didelius pokyčius – tiek ugdymo įstaigose, tiek visuomenėje.

Audronė Bukmanaitė

Jurgita Kveškevičienė

Švietimo skyrius