Balandžio 19 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centre įvyko respublikinė metodinė-praktinė konferencija-seminaras ,,Kaip užtikrinsime mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių  sėkmingą įtrauktį mokykloje?“, į kurį susirinko daugiau nei pusantro šimto logopedų, specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, pedagogų, ugdančių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius. Renginyje dalyvavo ne vien kauniečiai, bet ir kolegos iš Jonavos, Radviliškio, Prienų, Kaišiadorių, Birštono, Vilniaus, Raseinių, Marijampolės, Jurbarko.

Konferencijos-seminaro tikslas – tobulinti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo pedagogų bei specialistų bendrąsias bei dalykines kompetencijas, taikant naujus, praktiškai patikrintus ugdymo metodus bei būdus specialiųjų poreikių mokinių ugdyme, partnerystės modelį bei plėtojant mokinių sveikatos kompetenciją.

Nors jau ne vieną dešimtmetį vyksta švietimo reformos ir pedagogų bendruomenė senokai yra susidūrusi su sąvokomis  „specialusis ugdymas“, „specialiųjų poreikių mokinys“, ,,integracija“ ,,įtraukusis ugdymas“,  vis tik minėtų mokinių ugdymas ir švietimo pagalbos organizavimas bendrojo ugdymo darželiuose bei mokyklose išlieka vienu iš reikšmingiausių ir sudėtingiausių iššūkių. Specialiojo ugdymo paskirtis yra padėti specialiųjų poreikių vaikui lavintis, ugdytis pagal gebėjimus, įveikti socialinę atskirtį. Juo siekiama padėti kitokiems vaikams suvokti aplinką, rengti juos savarankiškam gyvenimui visuomenėje, teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę psichologinę pagalbą, užtikrinti jiems lygias teises įgyti išsilavinimą, sudaryti tęstinio ugdymo galimybes bei sąlygas integruotai ugdytis bendrojo ugdymo įstaigose.

Gausiai susirinkusius konferencijos-seminaro dalyvius pasveikino Kauno miesto Tarybos narė, Švietimo komiteto pirmininko pavaduotoja Aušra Papirtienė bei  Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Eurika Stankevičienė.

 Apie mokytojo vaidmenį, siekiant kiekvieno mokinio ugdymosi sėkmės, kalbėjo  Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento Pedagogų veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Teresa Aidukienė. Kauno Kovo 11-osios gimnazijos direktorius  Stanislovas Milašius ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Lukšienė apibendrino inkliuzyvaus ugdymo patirtį jų vadovaujamoje gimnazijoje. Kauno Pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Raimunda Žiulytė savo pranešime paanalizavo įtraukiojo ugdymo aktualijas Kauno mieste. Leidyklos „Šviesa“ projektų vadovė, surdopedagogė ekspertė, mokymo priemonių autorė Loreta Morkevičienė pristatė naujos lietuvių kalbos mokymo priemones specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.

Dirbant grupėse buvo perskaityta 16 pranešimų, kuriuose analizuotos pačios įvairiausios temos, jaudinančios tiek specialistus, tiek pedagogus, dirbančius su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Štai Kauno ,,Ryto“ pradinės mokyklos logopedė-specialioji pedagogė metodininkė Liuda Jarošienė bei  Kauno Veršvų vidurinės mokyklos logopedė-specialioji pedagogė metodininkė Milita Akambakienė  patyrinėjo sisteminio požiūrio į specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių sėkmingą įtraukųjį ugdymą bendrojo lavinimo įstaigose aspektus. Kauno Pilėnų pagrindinės mokyklos specialusis pedagogas, logopedas metodininkas Mindaugas Garninis ir  IT mokytoja ekspertė Erika Kubilienė supažindino su skaitmeninio įrankio „Voratinklis“ panaudojimo galimybėmis skirtingų gebėjimų mokinių mokymo(si) pasiekimų į(si)vertinimui. Kiti pranešėjai kvietė diskutuoti apie  kompleksinę pagalbą sutrikusios klausos ugdytiniams, projektinių veiklų naudą ir svarba, naujus skaitymo ir rašymo sutrikimų terapijos metodus, kūrybinių erdvių sukūrimą  lavinamųjų klasių mokiniams, inovatyvių metodų ir būdų taikymo poveikį specialiojo ugdymo kaitai, pasakojo apie mokinių, turinčių elgesio ir emocijų sunkumų, ugdymą Mančesterio (Anglija) Wennington Hall mokykloje, dalijosi patirtimi apie specialiųjų poreikių mokinių profesinį rengimą bei  analizavo kitas, šiandien specialiajame ugdyme aktualias temas.

          Diskusijose buvo aptariama, jog įtraukusis ugdymas reikalauja didelės mokytojų stiprybės, laiko, energijos, lankstumo, šiuolaikiško požiūrio. Reikia suvokti, kad kelio atgal nėra ir turbūt nebus. Įtraukusis ugdymas paliečia ir stipriai paveikia mūsų emocijas, keičia vertybių sistemą, mūsų pažiūras, elgesį, pasaulėžiūrą. Jei mokytojas yra kūrybiškas, supratingas, atviras, tolerantiškas, tai specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai pasiekia daugiau negu įmanoma, negu jiems numatyta pagal jų gebėjimus. Tada laimi ir mokykla. Ji tampa efektyvi ir konkurencinga.

  Kad dabartinė mokykla taptų mokykla visiems bei sėkmės garantu įtraukiajam  ugdymui, reikia visos mokyklos bendruomenės teigiamo požiūrio, specialistų pagalbos, kompetencijų stiprinimo, naujų ugdymo metodų ir būdų taikymo, komandinio darbo, mokyklų administracijos dalyvavimo.

Konferenciją-seminarą apibendrino Kauno pedagogų kvalifikacijos centro metodininkė Valerija Segalovičienė. Ji pasidžiaugė ne tik aktyviu renginio dalyvių dalyvavimu, įdomiais, nūdienos laimėjimus ir spręstinus klausimus specialiame ugdyme išryškinusiais pranešimais, bet padėkojo ir Kauno miesto mokyklų logopedų ir specialiųjų pedagogų metodiniam būreliui, organizavusiam minėtą renginį.

Švietimo skyriaus informacija