Spalio 20 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centre vyko  „Metodų, stiprinančių vaikų psichikos sveikatą, mugė“. Renginio tikslas – pasidalinti metodų, stiprinančių vaikų psichikos sveikatą, įvairove, telkiant pagalbos vaikui specialistus, mokytojus ir tėvus.

Renginio pradžioje dalyvius nuotaikingai nuteikė galimybė sukti „Sėkmės metodų ratą“ (autorė – Kauno „Vyturio“ gimnazijos psichologė Rita Juknienė) ir atrasti sau rekomendaciją, būdą, kuris padėtų geriau jaustis ir patirti sėkmę bendravimo, dvasinėje, intelektualinėje ar fizinėje gyvenimo srityje.

Šiame renginyje dalyviai galėjo rasti nemažai atsakymų į klausimus, kokie metodai stiprina psichikos sveikatą ir padeda gerai jaustis. Pirmoji renginio dalis – teorinė. Pranešimą apie  psichikos sveikatos tausojimo svarbą,  psichologinės pagalbos metodus, stiprinančius vaikų psichikos sveikatą, skaitė Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Aušrinė Mančinskienė.

„Psichikos sveikata – tai geros savijautos pojūtis, emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte“. (Department of Health, 2001). Gera psichikos sveikata reikalinga kiekvienam žmogui jo kasdienėje veikloje (dirbant, mokantis, ilsintis), todėl tai turi rūpėti visiems: darbdaviams, sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos ir kitų socialinių grupių atstovams.

Vaikai ir jaunimas – viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Pastaruoju metu daugėja vaikų, kurie jautriau reaguoja į aplinką, yra nervingesni, intensyviau išgyvena kritines, stresines situacijas, sunkiau jas įveikia, o patyčios Lietuvoje jau tapo mokyklinės kasdienybės dalis.

Ugdymo įstaiga – puiki erdvė stiprinti vaikų psichikos sveikatą.  Kauno lopšelio darželio „Vaikystė“ direktorė Regina Beinorienė pristatė pranešimą „Metodų, stiprinančių vaikų emocinę sveikatą, taikymas Kauno lopšelyje – darželyje „Vaikystė.“ Ji pastebėjo, kaip svarbu ugdymo procese atsižvelgti į individualius vaikų poreikius.  Prelegentė dalinosi  patirtimi, kaip galima pritaikyti  ugdomąją aplinką  vaikams, kurie nemiega pietų miego, tiems, kurie yra drovesni ar judresni.

Psichologinio saugumo stiprinimo galimybes ugdymo įstaigoje pristatė Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė Danguolė Miškinienė pranešime „Psichologinio saugumo stiprinimas J. Jablonskio gimnazijoje“.

Abi prelegentės savo pranešimuose pabrėžė visų įstaigos bendruomenės narių, ypač psichologo svarbą ir pagalbą, padedant kurti emociškai saugią aplinką ugdymo įstaigoje.

Antroji renginio dalis – praktinė.  Psichologai, teikdami pagalbą vaikams, taiko įvairius metodus.  Dalyviai galėjo susipažinti ir išbandyti norimą metodą, sudalyvauti įvairiose programose. Metodų pristatymas vyko įvairiose erdvėse pagal vaikų amžiaus grupes.

Relaksacijos erdvėje dalyviai turėjo galimybę sužinoti ir patirti, kokius galima naudoti atsipalaidavimo pratimus vaikams (Lolita Maleckienė), kaip atlikti  įsižeminimo ir relaksacijos pratybas (Evelina Vasiljeva), kaip smėlis padeda nusiraminti, išbandyti Galvaninės odos reakcijos (GSR) matavimo metodiką (Raminta Radzevičiūtė-Porutienė).

Bendravimo įgūdžių erdvėje galima buvo sužinoti, kaip  vaikų socialinius įgūdžius padeda stiprinti dailės terapijos metodai (Aušra Šūmakurienė), keverzonės (Rūta Čižinauskienė). Psichologė  A. Mančinskienė pademonstravo, kaip  vaikų bendravimo įgūdžius galima plėtoti pasitelkiant „Lėlių namą“. Psichologės Eglė Gudelienė, Asta Blandė pristatė savo knygų seriją „Tėvystės žemėlapis – raktas į sėkmingą vaikų ugdymą”. Knygose galima rasti daug naudingų  rekomendacijų,  atsakymų suaugusiesiems, kaip išugdyti laimingus vaikus ir patiems suaugusiems elgtis įvairiose painiose situacijose. Kaip kalbėtis su paaugliais apie tai, kas jiems aktualu, rekomendacijas teikė psichologė Dalia Račkauskaitė. Dar vienas metodas, padedantis lavinti vaikų bendravimo įgūdžius, – programa „Didysis draugas” (Monika Matonytė). Tai programa, kurios sėkmingumą užtikrina stabili vaiko ir savanorio draugystė, specialus savanorių paruošimas ir profesionali vaiko ir savanorio draugystės priežiūra. Vaikams toks bendravimas padeda įgyti socialinių įgūdžių, užpildo emocinio bendravimo stoką bei užtikrina sveiką asmenybės raidą.

Mokyklose organizuojami renginiai taip pat padeda ugdyti mokinių socialinius įgūdžius. Savo patirtimi dalinosi psichologės Vinga Indriūnienė, Ringailė Stravinskienė, pristatydamos renginį, tarpmokyklinę viktoriną „Kartu mes stipresni“.

Dar viena renginio erdvė – Jausmų ir emocijų pažinimas. Stiprinant vaikų emocinę sveikatą labai svarbu skatinti vaikus pažinti savo ir kitų emocijas. Tai padeda įvairios metodinės priemonės. Psichologės E. Gudelienė, A. Blandė pristatė metodiką „Pažink jausmus“. R. Juknienė atkreipė dėmesį, kaip stalo žaidimai, emocijų kortelės gali padėti plėtoti vaikų emocinį žodyną. Mažų vaikų emocijų pažinimui ir plėtojimui galima naudoti emocijų žmogeliuką, kamuoliukus (Violeta Lukauskienė, Ingrida Nadieždinienė). Apie įvairių priemonių, padedančių pažinti vaikų emocijas, taikymą pasakojo psichologės Lina Cirtautienė, Gintarė Meslinienė. Vaikų emocijų pažinimui tikslinga taip pat naudoti „Smėlio dėžę“ (Rolanda Butkevičienė), dailės terapijos metodus (A.Šūmakarienė). Vaikų  socialinėms emocinėms kompetencijoms stiprinti – metodą „Laiškai draugui“ (Marija Astrauskienė),  projektinį metodą „Septynžiedė gėlelė,“ (R. Čižinauskienė), programą „Kimochis” (Nijolė Kmitienė).

Gilindamiesi į emocijas, galime labai daug suprasti apie tai, kaip dabar gyvename, kaip mums sekasi ir pan. Subtilių emocijų pažinimas leidžia aiškiau suprasti patiems save, geriau kontroliuoti savo gyvenimą ir jame egzistuojančias įvairias galimybes.

Psichologės Žydrūnė Jankauskienė, Ieva Sutkaitienė  pristatė patyriminį Mindfulness metodą, kuris yra  dėmesingumu grįstų praktikų nauda vaikams, suaugusiems, sąmoningai tėvystei. Nuolat daugėja įrodymų, kad dėmesingumo praktikos įtakoja tas funkcijas, dėl kurių gerėja dėmesio koncentracija, darbinė atmintis, emocijų reguliacija, o taip pat ir kitų reakcijų valdymas. Meditacijos praktikos skatina vadinamojo „naujoko proto“ vystymąsi, kai kiekviena patirtis matoma naujai.

Sunkumų įveikimo erdvėje dalyviai galėjo rasti atsakymus, kaip valdyti stresą ir kaip elgtis nemaloniose situacijose. Psichologė Inga Markevičienė pristatė, kaip atpažinti vaikų bendravimo elgesio sunkumus, naudojant skales. O psichologė Toma Malvicė rekomendavo šviesos stalą – ASS turinčių vaikų psichosocialinei reabilitacijai.

Kartais suaugusiesiems, tiek mokytojams, tiek tėvams, iškyla sunkumų, kaip padėti vaikui išspręsti sudėtingesnes situacijas, pavyzdžiui, konfliktus su bendraamžiais, kaip valdyti  nemalonias emocijas, stiprinti vaikų psichikos atsparumą. Šiais atvejais naudinga susipažinti su prevencinėmis vaikų ugdymo programomis „Zipio draugai“ „Obuolio draugai“ (E.Gudelienė,  Jūratė Lietuvnikienė).

Daug tėvų, bendraudami su savo vaikais, kiekvieną dieną susiduria su didesniais ar mažesniais iššūkiais: sunku suprasti vaiką ir jo norus, vaiko elgesys dažnai kelia susierzinimą ar pyktį, jaučiame per mažai artimo bendravimo su vaiku. Tėvystės ugdymo programa „Step“ padeda ugdyti ir tobulinti vaiko auklėjimo įgūdžius, puoselėti tėvų pasitikėjimą savimi, ugdyti tėvų efektyvaus bendravimo su vaiku įgūdžius, ieškoti alternatyvų, vaiko auklėjimo, padrąsinimo ir drausminimo būdų ( J. Lietuvnikienė, Jūratė Mikolaitienė).

Ypač tėvams buvo naudinga išgirsti mamos Ženetos pasidalinimą savo  patirtimi, ieškant pagalbos  ir  tinkamų savo  vaikui metodų, kurie padėtų koreguoti netinkamą elgesį.

Karjeros ugdymo erdvėje  psichologės Diana Naikauskė, Rita Venslovaitienė, Rūta Bruzgienė, R. Juknienė  pristatė testus, padedančius pažinti mokinių gebėjimus, temperamentą, interesus bei polinkius, pasirenkant profesiją. Taip pat galima buvo išgirsti informacijos, kur galima atlikti mokiniams testus, rekomendacijas, kaip motyvuoti save ir teisingai pasirinkt karjeros kelią.

Visos mugės metu vyko metodinių priemonių, knygų pristatymas – pardavimas.

Apibendrinat, galima drąsiai teigti, jog Kauno pedagogų kvalifikacijos centro inicijuotas renginys pavyko. Gera psichikos sveikata – gerai vaikui, jo šeimai, mokyklai, visuomenei.

Kauno „Vyturio“ gimnazijos psichologė Rita Juknienė,

Kauno pedagogų kvalifikacijos centro metodininkė Valerija Segalovičienė