Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO iniciatyvos įgyvendinimas Lietuvoje, 2014), Pasaulio ekonomikos forumas (Nauja vizija švietimui…, 2015) ir daugelis kitų organizacijų rekomenduoja ugdyti XXI a. gebėjimus, įgalinančius jaunus žmones tapti aktyviais, atsakingais, pilietiškais ir visą gyvenimą besimokančiais ateities pasaulio kūrėjais. Nepaisant ekspertų rekomendacijų ir gausių tarptautinių tyrimų, ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklose XXI a. kompetencijas ugdančių metodų taikymas išlieka viena iš tobulintinų sričių. Kita vertus, kiekvienais metais gausėja priemonių, iniciatyvų ir vertingų pavyzdžių, atskleidžiančių, kaip XXI a. kompetencijų ugdymas prisideda prie mokinio ir mokytojo sėkmės. Siekiant skleisti žinią apie XXI a. kompetencijų ugdymo svarbą bei skatinti mokytojus praktiškai išbandyti kompetencijų ugdymo metodus, organizuotos kūrybinės dirbtuvės respublikos mokytojams „XXI a. kompetencijų ugdymas, kaip atsakas į šiuolaikinės visuomenės poreikius“. Kūrybines dirbtuves organizavo Kauno pedagogų kvalifikacijos centras bei Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla – daugiafunkcis centras.

Keičiantis visuomenei keičiasi ir ugdymo organizavimas mokyklose, tačiau nesikeičia suvokimas, jog ugdymas, grįstas pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis, yra prioritetinė valstybės sritis. Kauno miesto mero patarėjas švietimo ir sveikatos apsaugos klausimais, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Dr. Dainius Pavalkis, Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė, Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė aktualizavo XXI a. kompetencijų ugdymo svarbą šiuolaikinėje mokykloje. Idėjomis, pavyzdžiais, duomenimis grįstomis iliustracijomis drąsino mokytojus aktyviai taikyti novatoriškus ugdymo metodus, integruoti dalykų turinį, išnaudoti informacinių ir komunikacinių technologijų teikiamas galimybes ugdymui. XXI a. kompetencijų ugdymas yra iššūkis pedagogams, nes reikalauja pereiti nuo dalykinių prie bendrųjų kompetencijų akcentavimo. Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja V. Bačkiūtė vaizdžiai argumentavo, jog mokytojo dalykinė kompetencija praranda savo svorį ir pagal svarbą ugdymo sėkmingumui nusileidžia bendrosioms kompetencijoms. Bendrųjų kompetencijų dėka mokytojai gali sėkmingai ugdyti XXI a. kompetencijas, neatsiejamas nuo mokinių mokymosi pasiekimų. Bendrosios kompetencijos buvo praktinių kūrybinių dirbtuvių taikinys.

Ketverios kūrybinės dirbtuvės, sukvietusios ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojus, veikė paraleliai. Jų metu dešimties ugdymo įstaigų ir penkių verslo organizacijų atstovai pristatė ir praktiškai pademonstravo, kaip novatoriški technologiniai sprendimai leidžia kurti sudominančias, įtraukiančias bei kompetencijas ugdančias pamokas. Patyriminiai metodai, saviraiškos skatinimas, informacinių ir komunikacinių technologijų teikiamų galimybių išnaudojimas, tarpdalykinė integracija ir į STEAM orientuotas ugdymas – pagrindinės kūrybinių dirbtuvių temos, susilaukusios ypač didelio mokytojų susidomėjimo. Daugiau nei šimtas dalyvių kūrybinėse dirbtuvėse praktiškai išbandė XXI a. kompetencijas ugdančius metodus ir reflektavo savo patirtį. Apibendrinant kūrybines dirbtuves akcentuota, jog kompetencijas ugdantys metodai yra svarbūs. Mokytojui yra įdomu juos išmėginti, o vėliau kurti įdomias, atitinkančias mokinių interesus pamokas. XXI a. kompetencijas ugdančios pamokos įtraukia mokinius, ugdo jų interesus dalyko žinioms, nes mokymosi procesas yra patrauklus ir atliepiantis šiuolaikinių mokinių poreikius.