Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas primena, kad pernai nuo gripo komplikacijų Kauno apskrityje mirė 7 asmenys (amžiaus intervalas 49 – 95 m.). Nei vienas nebuvo pasiskiepijęs nuo gripo. 5 iš jų priklausė gripo rizikos grupėms ir turėjo galimybę pasiskiepyti nemokamai.

Rizikos grupėms priskiriami 65 m. ir vyresni asmenys; nėščiosios; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais (taip pat ir vaikams); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, odontologai.

Praėjusio 2018-2019 m. gripo sezono metu Kauno apskrityje buvo užregistruoti 12 222 gripo atvejai. Epidemiją buvo paskelbusios 7 iš 8 Kauno apskrities savivaldybių, tik Birštone sergamumo gripu rodikliai nesiekė epideminio lygio (sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę). Kauno mieste gripo epidemija tęsėsi daugiau nei du mėnesius. Pirmoji gripo epidemiją paskelbė Prienų rajono savivaldybė (2019-01-21), vėliausiai gripo epidemiją paskelbė ir pirmiausiai atšaukė Kauno rajono savivaldybė (2019-02-05 – 2019-02-19). Paskutinė gripo epidemija buvo atšaukta Kauno miesto savivaldybėje (2019-03-05).

Kauno apskrityje 2018-2019 m. gripo sezono metu daugiausia gripo atvejų buvo užregistruota 5-ąją metų savaitę (2492 atvejai). Tuo metu labiausiai susirgo kauniečiai (1626 atvejai), mažiausiai Raseinių gyventojai (68 atvejai). Birštone 7-ąją metų savaitę užregistruoti 2 gripo atvejai. Didžiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 5-ąją savaitę Kauno apskrityje siekė 197,7 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, per 2018–2019 m. gripo sezoną, iš Kaune paimtų 335 virusologinių ėminių nustatyti 165 A tipo gripo virusai (41 proc. sudarė A(H1)v ir 37 proc. A(H3N2) tipo virusai). B tipo viruso neišskirta. A tipo gripo virusai yra labiausiai patogeniški žmogui ir sukelia sunkiausius susirgimus. 2018–2019 metams iš valstybės biudžeto kompensuojamą sezoninio gripo vakciną sudarantys trijų gripo virusų štamai atitiko gripo sezono metu cirkuliuojančius gripo viruso tipus.

Sezoninio gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Jei vakcinos antigenų sudėtis atitinka cirkuliuojančias padermes, asmenims iki 65 metų vakcinos efektyvumas siekia 70–90 %. Vakcinos efektyvumas asmenims virš 65 m. yra 30–40 %, tačiau veiksmingas siekiant išvengti sunkios ligos formos, komplikacijų ir mirties. Vakcina nuo gripo gaminama pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą antigeninę sudėtį kiekvieniems metams, jos efektyvumas ir saugumas yra patvirtintas registracijos procedūrų metu.

Neilgai trukus sulauksime ir naujo 2019 – 2020 m. gripo sezono pradžios. Pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina rekomenduojama kasmet prieš prasidedant gripo sezonui, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Kaip informuoja Valstybinė ligonių kasa 2019-2020 m. gripo sezonui valstybės lėšomis rizikos grupių asmenų skiepijimui bus įsigyta kiek daugiau nei 144 tūkst. keturvalentės sezoninio gripo vakcinos.