Apie mus

Panemunes seniūnaitijos    Panemunės seniūnija yra Kauno miesto pietryčiuose, kairiajame Nemuno krante, apima šias miesto dalis: Panemunę, Vičiūnus, Vaišvydavą ir Rokus. Panemunės seniūnijos teritorijos plotas – 24,77 kv. km.


  Panemunės miesto dalies plotas yra apie 279,68 ha, teritorija ribojasi su Aleksoto, Šančių seniūnijų teritorijomis. Panemunės miesto dalies teritorijoje dominuoja privačios statybos gyvenamieji namai.
Pirmoji mokykla Aukštojoje Panemunėje įkurta 1877 m.
1995 m. liepos 7 d. buvo įsteigta Kauno Panemunės pagrindinė lietuvių mokykla. 1998 m. ji pavadinta Kauno Vaidoto pagrindine mokykla.
Naujoji Panemunės mokykla duris atvėrė 1963 metais. 1998 m. Kauno 13-ajai vidurinei mokyklai suteikiamas garsaus keliautojo, rašytojo, pedagogo Mato Šalčiaus vardas, 2005 m. mokykla tapo katalikiška šv. Mato vidurine mokykla. 2011 m. pabaigoje buvo nuspręsta, kad Šv. Mato vidurinė mokykla taps privačia. 2012 m. Šv. Mato vidurinė mokykla pertvarkyta į nevalstybinę, jos steigėja tapo Vilkaviškio vyskupija.
1991 metais du Kauno miesto lopšeliai-darželiai reorganizuoti į Kauno Panemunės pradinę mokyklą – darželį. 1992 metais Kauno Panemunės pradinė mokykla-darželis reorganizuota į Kauno Panemunės pradinę mokyklą.
1993 metais Aukštojoje Panemunėje įkurta Kauno Šilo pradinė mokykla. Nuo pat mokyklos įkūrimo visas ugdomasis, kūrybinės raiškos bei dvasinio tobulėjimo darbas remiasi lietuvių tautinės kultūros vertybių perimamumu. 1994 m. įkurtas mokyklos etnografinis muziejus. Panemunėje veikia šios ikimokyklinės ugdymo įstaigos:
– Kauno Panemunės lopšelis – darželis,
– Kauno sanatorinis lopšelis – darželis ,,Pienė”,
– Kauno sanatorinis lopšelis – darželis ,,Pušynėlis”,
– Kauno vaikų darželis ,,Šnekutis”,
– Kauno Šančių mokyklos – daugiafunkcinio centro ikimokyklinio ugdymo skyrius.
1987 m. buvo įkurta socialinės globos įstaiga-Kauno Panemunės senelių namai, skirti gyventi pensinio amžiaus asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė globa ir slauga.
Taip pat Panemunėje yra įsikūrę Kauno miesto savivaldybės vaikų globos namai. Panemunėje 1952 m įkurta puiki biblioteka.
Dabartinė švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia pastatyta 1859 m.
Panemunės parapijos klebonijos patalpose 2007 m. savo veiklą pradėjo ,,Panemunės vaikų laisvalaikio ir užimtumo centras‘, kuriame Panemunėje gyvenantys ar besimokantys vaikai gali susitikti ir pabendrauti su bendraamžiais, paruošti pamokas, pažaisti.
Įsikūrusi ir viena iš pirmųjų, privati Rolando Šultės firmos kepykla. Nuo 1995m. šioje kepykloje pradėti kepti įvairių rūšių duonos ir pyrago gaminiai. UAB „Šultė ir partneriai” skiria nemažai lėšų paramai ir labdarai.
1912-1913 m. Panemunėje buvo įkurtas pirmasis oro uostas Lietuvoje ir iki šios dienos yra išlikę keli angarai ir oreivių kuopos štabo griuvėsiai.
1992 m. Panemunėje (senojoje turgaus aikštėje) pašventintas paminklas Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanų atminimui.
1927-1928 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Nemuną jungiantis Šančius ir Panemunę.
1859-1860 m. buvo įkurtos Panemunės kapinės, kurios veikia iki šiol, jų plotas 12 ha. Kapinėse palaidota daug įžymių Lietuvai žmonių:
– Prezidentas Aleksandras Stulginskis;
– ministras pirmininkas  Juozas Tūbelis;
– Kauno miesto burmistras Juozas Vokietaitis;
– Lietuvos Prezidento kanceliarijos viršininkas, kunigas Pijus Bielskus;
– aktorė Ona Rymaitė;
– balerina Olga Malėjinaitė;
– operos dainininkas Juozas Babravičius
– miškininkas Antanas Kvedaras;
– lakūnas, lėktuvų konstruktorius Jurgis Dobkevičius;
– generolai Motiejus Pečiulionis, Mykolas Velykis;
– topografas, pulkininkas Antanas Krikščiūnas;
– gydytojas, profesorius Juozas Blažys;
– kunigas, knygnešys Adomas Grinevičius;
– dailininkas, grafikas Justinas Tolvaišis;
– muzikos mokytojas, chorvedys Antanas Padleckis;
– kino, televizijos ir teatro aktorė Aurelija Mikušauskaitė;
– pedagogas, vertėjas Juozas Gelvydis;
– istorikas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys Jurgis Oksas;
– gydytojas, sanitarijos pulkininas Juozas Žemgulys…
Panemunės miesto dalies teritorijoje yra daug gražių vietų laisvalaikio praleidimui, viena iš jų Panemunės šilas. Pirmieji poilsiautojai Panemunės šile pasirodė po Pirmojo pasaulinio karo.
Panemunės šile 1928 m. pastatytas paminklas Lietuvos nepriklausomybės akto signatarui Jonui Basanavičiui atminti ir šilas pavadintas Jono Basanavičiaus parku.
Iki 1933 m. parke nutiesta apie 5 km naujų bei išlyginta senų takų, pavadintų miško žvėrių ir paukščių vardais. Naujos trasos buvo žvyruojamos, apsodinamos eglaitėmis, įrengiamos sporto ir poilsio aikštelės. Iki 1935 m. sutvarkytos Gegučių, Žuvėdrų, Undinių, Lakštingalų, Gandrų ir bevardė alėjos, Lapių, Stirnų, Briedžių takai, projektuojamas Vilkų takas. Bendras alėjų ir takų ilgis siekė 7 km.
Panemunės šile surengtos pirmosios Lietuvos skautų stovyklos. Po gražų šilą pavaikščioti ir pajodinėti ant žirgo iš miesto atvažiuodavo prezidentas Antanas Smetona (neatsitiktinai alėja prie Nemuno pavadinta jo vardu).


 Rokai – Kauno miesto dalis, esanti į pietus nuo miesto centro, t.y. piečiausias Kauno mikrorajonas, priklauso Panemunės seniūnijai.
Pagrindinė Rokų dalis yra miesto teritorijoje, o prie miesto neprijungta gyvenvietės dalis vadinama Rokų kaimu.
Rokų pavadinimas manoma, kad yra kilęs nuo asmenvardžio Rokas daugiskaitos. Rokų plotas yra apie-873,56 ha, dominuoja individualūs gyvenamieji namai.
Rytiniame pakraštyje yra Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninė. Kauno onkologijos ligoninės ištakos siekia 1947 metus kada Kaune pradėjo veikti Kauno onkologijos dispanseris, kuris 1984 m. persikėlė į naujas patalpas Panemunėje. Laikui bėgant Kauno onkologijos dispanseris tapo Kauno onkologijos centru, vėliau Kauno onkologijos ligonine, o 2004 m. Onkologijos ligoninė tapo Kauno medicinos universiteto ligonine. Nuo 2006 m. ligoninė yra Kauno medicinos universiteto klinikų filialas.
2005 m. rugsėjo 13 d. vyskupo Rimanto Norvilos dekretu įkurta Rokų šv. Antano Paduviečio parapija, o buvusiuose Rokų keramikos gamyklos kultūros namuose 1999 m. įkurta šv. Šeimos koplyčia.
1889 m. Rokuose  buvo pastatyta Kauno tvirtovės dalis miesto pietuose – Kauno IV fortas. 1941 m. užėjus vokiečiams, forte nuo rugpjūčio mėnesio pradėti naikinti žydai. 1941 metais naciai ir jų vietiniai talkininkai nužudė apie 4000 žydų, vien rugpjūčio 8 dieną – 500. Prie IV forto pastatytas paminklas šioms aukoms atminti.
Rokuose, ties Kauno pietiniu apvažiavimu, Jiesios kraštovaizdžio draustinio pašonėje įsikūrusi UAB ,,Rokų keramika” 2003 m. atšventė savo 400 m. jubiliejų.
1909-1913 m. Rokų plytinė žymima carinės Rusijos imperijos gamyklų sąrašuose kaip veikianti nuo 1883 m. Rokų plytinė, kaip ir kitos, esančios aplink Kauną, gamino plytas Kauno tvirtovės fortų ir baterijų statybai. Reikia manyti, kad daugiausia jų teko šalia esančiam IV fortui.
Pirmojo pasaulinio karo metu plytinė buvo sugriauta, vėliau atstatyta ir sėkmingai gamino plytas, čerpes, drenažo vamzdžius, tuščiavidurius blokus.
Plytinė dirbo ir Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau periodiškai, o vėliau sezoniškai. Nuo 1957 m. pradėjo dirbti ištisus metus ir specializavosi drenažo vamzdžių gamybai.
2003 m. įregistruota UAB ,,Rokų keramika”.
Pakaunės mikrorajone prie Jiesios kraštovaizdžio ir Kauno valstybinio teriologinio draustinių nuo 1972 metų veikia lopšelis-darželis ,,Rokutis”.
Kauno Rokų vidurinė mokykla išaugo iš 1919 m. Kauno apskrities Aukštosios Panemunės Rokų kaime atidarytos pradžios mokyklos. 1968 m. prie Jiesios kraštovaizdžio draustinio  dešiniojo šlaito pastatyta Rokų aštuonmetė mokykla, 1987 m. mokykla reorganizuota į Rokų vidurinę.
Mikrorajoną kerta pietinis Kauno aplinkelis, jungiantis Petrašiūnus su Garliava. Taip pat nutiesta vienguba geležinkelio linija, leidžianti tranzitiniams ir krovininiams traukiniams važiuoti iš Palemono į Kazlų Rūdą neužsukant į Kauno keleivinę stotį.
1991-1992 metais buvo nuspręsta Rokuose įkurti Nepriklausomybės parką.
1960 m įkurtas- Jiesios kraštovaizdžio draustinissaugoma teritorija Kauno rajone ir Kauno miesto pietinėje dalyje. Jis apima     Jiesios  upės žemupio slėnį, plotas 410 ha (iš jų 176 ha priklauso Kauno miestui).
Draustinyje saugomos vaizdžios Jiesios pakrančių atodangos, atveriančios kreidos ir kvartero  periodo uolienas, taip pat eroziniai  šlaitai ir krantai. Draustinio teritorijoje auga reti, saugomi augalai, slėnyje gyvena reta vabzdžių rūšis – kalninė apsiuva, gyvena apie 50 paukščių rūšių, yra šikšnosparnių, žalčių, kiaunių, lazdyninių miegapelių, stirnų, šernų.


Vaišvydava – tai gražus Kauno m. rajonas, buvusi gyvenvietė, išsidėsčiusi vakarinėje Kauno marių pakrantėje, artima Aukštosios Panemunės kaimynė. Jos žemė šiaurinėje pusėje prasideda už V-o forto, o toliau, Vaišvydavos plento dešinėje įsikūrusi ir pati gyvenvietė. Pietrytinė gyvenvietės dalis, neprijungta prie Kauno, priklauso Samylų seniūnijai, o pietvakarinė – Rokų seniūnijai.
Jos pavadinimas susijęs su legendomis apipinto šio krašto valdovo Vaišvydo ar Vaišio vardu. Legendos byloja, kad kadaise Nemuno slėnio žemės priklausiusios garsiam valdovui Vaišvydui, kuris čia turėjęs medinę pilį. Dabartinis gyvenvietės vardas ir galėjęs kilti prie valdovo vardo pridedant vietovardinę priesagą – ava.
Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą Vaišvydavos vardas paminėtas 1384 m. kryžiuočių žygių į Lietuvą aprašymuose.
Iki 1960 m. statant Kauno HE prie Vaišvydavos prijungta dalis Pakalniškių kaimo.
Šiandien Vaišvydava – Panemunės seniūnijos dalis, kurioje gyvena apie 4 tūkstančius gyventojų.
Vaišvydava – išskirtinis Kauno miesto mikrorajonas, išsidėstęs vakarinėje Kauno marių pakrantėje, artimas Aukštosios Panemunės kaimynas, išskirtinis ne tik savo turtinga istorija ir nuostabia gamta, saugomais objektais, bet ir aktyviais, puikiais, pilietiškai nusiteikusiais žmonėmis. Vaišvydavoje aktyvi bendruomenė, yra įkurtas bendruomenės centras.
Vaišvydavos pradžios mokykla įkurta 1922 metais. Nors kai kurie apylinkių gyventojai teigia mokyklą dirbus jau apie 1920 metus. Ji veikė barako patalpoje, esančioje prie buvusios Vaišvydavos lentpjūvės.
1927 m. kitapus dabartinės Kauno gatvės, buvusiame fortų sargų pastate buvo numatyta įkurti Vaišvydavos pradinę mokyklą. Tačiau pastate apsigyvenę žmonės neskubėjo išsikelti. Todėl pradinė mokykla buvo įkurta Armališkių kaime. 1931 m. pradžioje mokykla buvo perkelta į Vaišvydavą. Vaišvydavos pradinė mokykla, vadovaujama J.Gerulio, išaugo į trijų skyrių mokyklą: Nuo 1938 m. Vaišvydavos pradinė mokykla tapo šešių skyrių (klasių). Po Antrojo pasaulinio karo, 1955 m. mokykla tapo septynmete, o 1962 m.- aštuonmete, 1990 m. mokykla tapo vidurine, o 2008 m. sumažėjus mokinių skaičiui, pagrindine.
Pusantro hektaro ploto teritorijoje yra įsikūręs UAB ,,Autoservisas Vaišvydava”. UAB ,,Autoservisas Vaišvydava” savo paslaugas teikia ne tik kauniečiams. Trys padaliniai įsikūrę Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.
Jau daugiau kaip 20 metų spaudžia sultis Piliuonos g. 2, įsikūrusi sulčių spaudykla. Tai viena seniausių sulčių spaudimo įmonių šiame regione.
Senų lietuviškų tradicijų ir modernių technologijų apjungimas padėjo (Didžioji g. 79) atsirasti „Obuolių namams”. „Obuolių namai” visada pasiruošę patarti, kaip išsirinkti jūsų poreikius atitinkančią sulčių spaudimo įrangą, kaip pasigaminti natūralių, naminių, ilgai išsilaikančių obuolių ir kitų vaisių sulčių. Jie savo veikla siekia paskatinti lietuvius kuo racionaliau sunaudoti vaisius ir uogas. Kas žino, gal kaip prancūzai didžiuojasi „Beaujolais Nouveau” tradicija visame pasaulyje, taip lietuviai lauks vaisių ar uogų sulčių sezono pradžios ir skirs ne vieną vakarą skonio bei aromato degustacijai…


 Vičiūnai – kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, užima 4,66 km² plotą. Nemuno kilpoje įsikūrusiems Vičiūnams priklauso Panemunės šilas ir teritorija tarp Panemunės, Baterijos bei Vaišvydavos plentų, geležinkelio linijos ir Kauno HE užtvankos. Į Vičiūnus per Nemuną nutiestas Trijų mergelių tiltas.
Dėl patikimų žinių stokos sunku atsekti Vičiūnų istorijos pradžią. Kraštotyrininkas Pranas Juozapavičius rašė, jog pirmąją, vadinamąją „privačią” gyvenvietę bus įkūrę iš aplinkinių dvarų pabėgę baudžiauninkai  valstiečiai, tapę žvejais ir sielininkais.
Anot kraštotyrininko, šalia pirmosios gyvenvietės valstybiniai valstiečiai įkūrę antrąją gyvenvietę. Joje Panemunės savininkai Simonas Sirutis, vėliau Karolis Prozoras įrengę vasaros stovyklą, kurioje jauni kariai, vadinami vyčiais, buvo mokomi kariauti. Matyt, nuo vytinių prieplaukos ar vyčių stovyklos ir kilo Vičūnų gyvenvietės pavadinimas.
Istoriniuose dokumentuose Vičiūnai pirmą kartą paminėti 1787 m. Panemunės dvaro ir miestelio savininko Juozapo Prozoro dovanojimo akte. 1827 m. visuotinio Lenkijos karalystės gyventojų bei gyvenviečių surašymo duomenimis, gyvenvietę išties sudarė du kaimai – privatus ir valstybinis.
Vičiūnuose išlikusi paskutiniojo Kauno tvirtovės komendanto generolo Vladimiro Grigorjevo medinė vila (Stirnų g. 6).
Tai yra sanatorijų ir profilaktoriumų vieta. Aukštojoje Panemunėje (Vičiūnuose) šimtamečių pušų apsuptyje stovi K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė. 1930 m. prezidento K. Griniaus rūpesčiu atidaryta sanatorija ligoniams sergantiems plaučių ligoms gydyti.
Atgavus nepriklausomybę, trūkstant Lietuvoje slaugos lovų, čia įkurta slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė. Nemokamas gydymas ir slauga teikiama kiekvienam ligoniui 120 dienų per metus.
Čia slaugomi ir gydomi sergantys sunkiomis lėtinėmis, onkologinėmis, sąnarių, širdies ir kraujagyslių ligomis, po insultų, negalintys savęs aptarnauti, judėti ir neįgalūs žmonės. 40 lovų skirta sergantiems Alzheimerio liga bei įvairiais kitais galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimais – tai neurologinis poskyris.
Nuostabiame gamtos kampelyje, tarp skarotų pušų, įsikūrusi viena didžiausių šalyje slaugos įstaigų – Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė, kuri yra ramus užutekis sunkiai sergantiems žmonėms. Ligoninė įsikūrusi įspūdingos architektūros pastate, pastatytame 1932 metais už Raudonojo Kryžiaus organizacijos surinktas lėšas. Ilgą laiką čia buvo Tuberkuliozės sanatorija, o prieš dešimtį metų sanatorija pritaikyta slaugai.
Nedaug Lietuvoje ugdymo įstaigų sergantiems vaikams ir paaugliams. Kauno V. Tumėnienės vaikų reabilitacijos centro mokykla, įsikūrusi po vienu stogu kartu su VĮ Kauno V. Tumėnienės vaikų reabilitacijos centru – viena iš jų. Ilgą laiką mokykla egzistavo kaip gydymo įstaigos padalinys ir tik nuo 1997 metų Kauno V. Tumėnienės vaikų sanatorijos mokykla – savarankiška ugdymo įstaiga sanatorijoje besigydantiems vaikams, 2004 metais, sanatoriją perorganizavus į reabilitacijos centrą, tapo reabilitacijos centro mokykla.
1963 m. buvo įjungta Vičiūnų vandentiekio stotis. Vičiūnuose vanduo tiekiamas iš artezinių gręžinių. Šiuo metu Vičiūnų vandenvietėje veikia 16 gręžinių, vandenvietės pajėgumas 20.0 t.m3/p.


Švietimo įstaigos

Ikimokyklinio ugdymo

Kauno Panemunės lopšelis-darželis
Kauno sanatorinis lopšelis-darželis ,,Pienė”
Kauno sanatorinis lopšelis-darželis ,,Pušynėlis”
Kauno lopšelis – darželis ,,Rokutis”
Kauno Šančių mokyklos – daugiafunkcinio centro ikimokyklinio ugdymo skyrius
Kauno lopšelis – darželis ,,Šnekutis”
Montessori akademija („Privatus darželis ir mokykla  taikanti Montessori ugdymo sistemą”)
Pradinio ugdymo Kauno Panemunės pradinė mokykla
Kauno ,,Šilo” pradinė mokykla
Pagrindinio ugdymo Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla
Prezidento Antano Smetonos gimnazija
KTU inžinerijos licėjus
Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Panemunės padalinys Vaidoto g. 115, Kaunas
Tel. +370 37 34 62 98
Socialines paslaugas teikiančios įstaigos VšĮ Kauno Panemunės socialinės globos namai Kurtinių g. 1 D, Kaunas
Tel. +370 37 40 75 14
https://www.kaunoseneliai.lt/
VŠĮ „Edjuva“, UAB „Artjusta“ Mergasalio g., Kaunas
[email protected]
VšĮ ,,Perlojos namai“ Perlojos g. 36, Kaunas
www.perlojosnamai.lt
Kauno Panemunės socialinės globos namų dienos socialinės globos centras Kurtinių g. 1 D, Kaunas
Tel. +370 37 40 75 14
VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė Kruonio g. 21, Kaunas
https://www.kgriniausligonine.lt/
Sveikatos priežiūros įstaigos VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų filialas Onkologijos ligoninė Volungių g. 16, Kaunas
Tel. +370 37 34 61 45
K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė Kruonio g. 21, Kaunas
https://www.kgriniausligonine.lt/
UAB Panemunės šeimos sveikatos centras A. Smetonos al. 55A, Kaunas
Tel. +370 37 34 65 26
Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio šeimos sveikatos priežiūros skyriaus Panemunės poskyris Kampiškių g. 3, Kaunas
Tel. +370  37 39 93 55
Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinio šeimos sveikatos priežiūros skyriaus Rokų poskyris Borutos g. 16, Kaunas
Tel. +370 37 54 52 10
Parkai Nepriklausomybės parkas 3,2 ha
Jiesios kraštovaizdžio draustinio parkas 12,5 ha
Panemunės miško parkas 298,4 ha
Kauno marių regioninis parkas 22,8 ha.
Paplūdimiai Panemunės paplūdimys
Vaišvydavos karjeras
Seniūnijos teritorijoje yra Jiesios kraštovaizdžio draustinis, ornitologinis draustinis, teriologinis Rokų draustinis (jame žiemoja šikšnosparniai).
Dviračių takai Dviračių takas A. Smetonos al. (trasos ilgis 1,6 km)
Žemutinis dviračių takas Panemunės pliaže (trasos ilgis 2,4 km)
Dviračių takas Panemunės šilo parke (trasos ilgis 3,6 km)
Įmonės, istaigos AB ,,Rokų keramika” J. Borutos g. 23, Kaunas
UAB ,,Autoservisas Vaišvydava” Garšvės g. 9, Kaunas
UAB ,,7R7″ Perlojos g. 44, Kaunas
UAB ,,Dargita” Samylų g. 17, Kaunas
Sulčių spaudykla Piliuonos g. 2, Kaunas
Sulčių spaudykla „Obuolių namai” Didžioji g. 79, Kaunas
AB ,,Kauno vandenys” Vičiūnų vandenvietė Kruonio g. 11, Kaunas
Lietuvos Kariuomenės Kauno Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas Vaidoto g. 209, Kaunas
Lietuvos Kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas Kareivinių g. 9, Kaunas
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba Kampiškių g. 19, Kaunas
Dezinfa A. Smetonos al. 67B, Kaunas
+370 700 44000
http://www.dezinfa.lt
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Vaidoto g. 115, Kaunas
Tel. +370 37 45 47 17
8 677 86682
Maldos namai Aukštosios Panemunės švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia Vaidoto g. 7, Kaunas
Rokų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia J. Borutos g. 23A, Kaunas
Šv. Kazimiero prioratas;
Aušros vartų švč. Mergelės Marijos, gailestingumo motinos, koplyčia
Birutės g. 1, Kaunas

Mylinčius gamtą kauniečius ir miesto svečius kviečiame apsilankyti gražiame gamtos kampelyje – Panemunės šile.
Norintys daugiau sužinoti apie Panemunės J. Basanavičiaus šilo augalijos, gyvūnijos įvairovę būtinai pasivaikščiokite Panemunės šilo pažintiniu taku.
Linkime visiems gero ir turiningo poilsio…

Kauno miesto Panemunės seniūnijai priskirtų gatvių ir pastatų sąrašas

 

Panemunės seniūnijoje esančios ugdymo įstaigos:

Ikimokyklinės įstaigos


Kauno Panemunės lopšelis-darželis

Vaidoto g. 26A
45318 Kaunas
Tel. +370 37 34 58 77
https://panemunesld.kaunas.lm.lt/

Kauno sanatorinis lopšelis-darželis „Pienė

Birutės g. 9
45319 Kaunas
Tel.  +370 37 34 54 54
El. p. [email protected]
https://www.piene.lt

Kauno sanatorinis lopšelis-darželisPušynėlis

Vaidoto g. 7
45388 Kaunas
Tel.: +370 687 90985
El. p. [email protected]
http://ldpusynelis.lt/

Kauno lopšelis-darželisRokutis

Baltaragio g. 2
46119 Kaunas
Tel. +370 37 43 60 49
El. p. [email protected]
https://www.ldrokutis.lt/

Kauno lopšelis- darželisŠnekutis

Kariūnų pl. 7
45432 Kaunas
Tel. +370 37 34 58 84
El. p.  [email protected]
https://www.snekutis.kaunas.lm.lt/

Kauno Šančių mokykla – daugiafunkcis centras, ikimokyklinio ugdymo skyrius

Vaidoto g. 115
Kaunas
Tel. +370 37 34 58 68
El. p. [email protected]
www.vaidotas.kaunas.lm.lt

UAB ,,Montesori akademija” –  privatus darželis ir mokykla Panemunėje taikanti Montessori ugdymo sistemą

Vičiūnų g. 13
LT-45325 Kaunas
Tel. +370 613 10333
El. p. [email protected]
http://montessoriakademija.lt


Mokyklos:

Kauno ,,Šilo” pradinė mokykla

Kariūnų pl. 3
45432 Kaunas
Tel. +370 677 64 379
El.p. [email protected]
https://silas.kaunas.lm.lt/

Kauno Panemunės pradinė mokykla

Kariūnų pl. 5
45432 Kaunas
Tel. +370 37 34 58 81
El.p. [email protected]
https://panemuniukai.lt/

Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla

Vaišvydo g. 28
45486 Kaunas
Tel. +370 37 38 38 54
El.p. [email protected]
https://www.vaisvydava.kaunas.lm.lt/

Prezidento Antano Smetonos gimnazija

Vijūnų g. 2
46117 Kaunas
Tel. +370 37 43 60 36
El.p. [email protected]
https://pasmetonosgimnazija.lt/

Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus

Vaidoto g. 11
45388 Kaunas
Tel. +370 37 34 58 75
El.p. [email protected]
https://www.inzinerijoslicejus.ktu.edu/

…………………………………………………………..

Panemunės seniūnijos nuostatai

 

(Ištrauka iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo)

Seniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Kiekvienais metais, tvirtindama savivaldybės biudžetą, savivaldybės taryba tvirtina seniūnijų veiklos programas ir skiria joms įgyvendinti reikalingas lėšas. Savivaldybės taryba nustato seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarką ir asignavimų paskirstymo kriterijus. Seniūnijos ir seniūno funkcijoms įgyvendinti reikalingos lėšos gali būti skiriamos ir iš kitų savivaldybės biudžeto asignavimų.

Seniūnijos funkcijos:

Seniūnija ir seniūnas

  1. Seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnijų skaičių, kiekvienos seniūnijos pavadinimą, aptarnaujamos teritorijos ribas ir seniūnijai perduodamas juridinio asmens (savivaldybės administracijos) funkcijas sprendimu nustato savivaldybės taryba. Jeigu savivaldybės taryba seniūnijų nesteigia, įstatymuose nustatytas seniūnijos ir seniūno funkcijas įgyvendina kiti savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai. 2. Prireikus savivaldybės taryba seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje steigia viešąsias įstaigas ir savivaldybės įmones. Seniūnas gali būti paskirtas šių įstaigų ir įmonių valdymo organų nariu.
  2. Seniūnija turi sąskaitą banke. Seniūnas turi herbinius antspaudus su Vyčiu ir su gyvenamosios vietovės, kurioje yra seniūnijos buveinė, ar savivaldybės herbu.
  3. Seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Jis yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai.
  4. Seniūnų interesams atstovauti valstybės institucijose ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje gali būti steigiama Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.

Seniūnijos ir seniūno funkcijos

Seniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Seniūnijos veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Seniūnijos ir seniūno funkcijoms įgyvendinti reikalingos lėšos gali būti skiriamos ir iš kitų finansavimo šaltinių.

Seniūnija:

1) neviršydama savo įgaliojimų, seniūnijos teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;

2) prireikus įvertina atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir pateikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;

3) pagal kompetenciją organizuoja vaiko teisių apsaugą ir darbą su probleminėmis šeimomis, kuriose auga vaikai arba kurioms apribotos tėvų teisės į vaikus;

4) kaimo vietovėse tvarko namų ūkio knygas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;

5) renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus mokyklinio amžiaus vaikų apskaitai;

6) kaimo vietovėse registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;

7) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros programas;

8) dalyvauja organizuojant civilinę saugą;

9) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje;
10) nustatyta tvarka dalyvauja rengiant gyventojų apklausas, atliekant gyventojų ir būstų, kitus visuotinius surašymus;

11) padeda organizuoti Respublikos Prezidento, Seimo rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, savivaldybės tarybos rinkimus ir referendumus;

12) dalyvauja kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;

13) dalyvauja organizuojant arba organizuoja gyventojų poilsį;

14) organizuoja viešuosius darbus ir visuomenei naudingą veiklą;

15) organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą;

16) nustatyta tvarka gali organizuoti socialinės paramos teikimą ir pašalpų mokėjimą;

17) organizuoja ir įgyvendina valstybės perduotas funkcijas žemės ūkio srityje;

18) tvarko priskirtus registrus ir nustatyta tvarka teikia duomenis;

19) tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą;

20) savivaldybės tarybos sprendimu tik tuo atveju, kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, gali laikinai teikti viešąsias paslaugas, kurias administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys.

Seniūnas:

1) atlieka seniūnijos vidaus administravimą;

2) administruoja seniūnijai skirtus asignavimus;

3) savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje. Supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo rezultatus.

4) seniūnijos veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu;

5) išduoda seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai tai pagal teisės aktus turi būti patvirtinta kitais dokumentais;

6) seniūnijoje, kurios aptarnaujamoje teritorijoje nėra civilinės metrikacijos įstaigų, registruoja mirtis;
7) išduoda leidimus laidoti, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių priežiūrą;

8) Notariato įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose. Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į savo gyvenamąją vietą;

9) pagal kompetenciją surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas;

10) kontroliuoja, ar teikiant viešąsias paslaugas laikomasi teisės aktuose ir sutartyse nustatytų reikalavimų dėl jų teikimo, nagrinėja gyventojų prašymus, skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir šiais klausimais pagal kompetenciją priima sprendimus. Savivaldybės administracijai, kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams teikia pasiūlymus dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo;

11) nustatyta tvarka prižiūri prekybą viešose vietose;

12) teikia savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl kitų savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės įstaigų vadovų veiklos seniūnijai priskirtoje teritorijoje tobulinimo, savivaldybei priklausančių kelių, gyvenviečių gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo, savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remonto, paminklų, kapinių priežiūros, viešųjų paslaugų teikimo gyventojams organizavimo;

13) prireikus rengia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus, rengia savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių projektus seniūnijos veiklos klausimais, organizuoja ir kontroliuoja priimtų sprendimų vykdymą;

14) šaukia seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų sueigas ir organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ir valstybės institucijų pareigūnais;

15) dalyvauja savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijai priskirtos teritorijos bendruomenės gyvenimu susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją;
16) apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui. Konsultuoja seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojus ir teikia jiems informaciją apie savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą savivaldybės teritorijoje;

17) ne rečiau kaip kartą per metus teikia seniūnijos veiklos ataskaitą seniūnaičių sueigai ir savivaldybės administracijos direktoriui.

……………………………………………………

 

 

Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas. Juos galite pakeisti skiltyje „Parinktys“ arba sutikti su visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Sutikti su visais“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos rasite: „Slapukų politika“.

Kauno bangelė
Skip to content