Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginiai – 2018 m. vasario 15-16 d.

Šimtmečio šviesų festivalis – 2018 m. vasario 15-18 d.

Paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ – 2018-02-15/16–2018-10-31

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos renginiai – 2018 m. kovo 11 d.

„Kauno Hanzos dienos“ – 2018 m. gegužės 18–20 d.

Dainų šventės „Vardan tos“ atidarymo renginys – 2018 m. birželio 30 d.

Tautiška giesmė / Operetė Kauno pilyje – 2018 m. liepos 5-6 d.

Aviacijos šventė, skirta S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 85-osioms metinėms – 2018 m. liepos 14–15 d.

„Šimtmečio šeimų šventė“ – 2018 m. rugpjūčio pab.– rugsėjo pr.

Kiti renginiai:

Kilnojamoji plakatų paroda „Lietuvos istorijos taku 10×10“ – 2017-02/2018-02, Kauno istorijos muziejus.

Paroda „Labdariai.LT. Tarpukario dailės ir kultūros istorijos bei mecenatystės skerspjūviai“ – 2017-11-23 – 2018-05-17, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Spektaklio „Natanas Išmintingasis” premjera. Pagal G. E. Lessingo pjesę, apie trijų pasaulio religijų susitaikymą – 2017 m. gruodžio mėn., Nacionalinis Kauno dramos teatras.

„Tarpukario šventės ir iškilmės“ 2017-2018, Kauno apskrities viešoji biblioteka.

Projektas-kūrybinės dirbtuvės „Lietuva – mano veidas“ – 2017-2018 m. Kauno kultūros centras „Tautos namai“, Lietuvos regionai.

Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ Kauno turas – 2018-01/05, Kauno tautinės kultūros centras.

Lietuvos tautodailininkų parodų ciklas – 2018-01/12, Kauno tautinės kultūros centras.

„100 ATGIMIMO dailininkų“ – 2017–2018 m., Kauno apskrities viešoji biblioteka.

Plakečių paroda „Lietuvos kūrėjai“ – 2018 02 01–28, Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune.

Tarptautinė tarpdisciplininio meno paroda „Šimtai jausmų Lietuvai“ – 2018-02/03 mėn. Kauno kultūros centras „Tautos namai“, Lietuvos regionai.

Ekspozicija „Valstybės teatras. Tautą burianti muzika“ – 2018-02-15, M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyrius.

Jurgio Karnavičiaus operos „Radvila Perkūnas“ premjera – 2018-02-15/16, Kauno valstybinis muzikinis teatras.

Mokinių chorų festivalis „Vilties daina“ – 2018-02-16, Kauno valstybinė filharmonija.

Kauno kariliono varpų muzikos koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – 2018-02-16, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis.

Vasario 16–osios minėjimo koncertas – 2018-02-18, Kauno Juozo Gruodžio konservatorija.

Miesto ugdymo įstaigų projektas „Aš – lietuvis“ – 2018-02/03 mėn.

Konferencija „Skaitau ir kuriu Lietuvą“ – 2018-02-21, Kauno Martyno Mažvydo progimnazija.

Dailės paroda „Nepriklausomybės priešaušris“ – 2018 m. vasaris,  Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

„Nedaloma istorija-1“ – 2018 m. vasaris, Galerija „Meno parkas“.

Šventinis teatralizuotas koncertas „Lietuva – mūsų žemė“ – 2018-02-08, 18:00 val. , VšĮ „Girstučio“ kultūros ir sporto centras.

Patriotinė programa „Kilkim broliai, sakalais“ – 2018-02-28, 18:00 val., VšĮ „Girstučio“ kultūros ir sporto centras.

Dailės paroda „Atgimimas“ – 2018 m. vasaris–kovas, VšĮ „Girstučio“ kultūros ir sporto centras.

Paroda iš A. Račkaus kolekcijos „Amerikos lietuviai atgimstančiai Lietuvai“ – 2018 m. kovas, Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra Kaune.

„100 metų kartu“ – Kovo–balandžio mėn., Romuvos kino teatras, Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka ir kt.

Chorinės muzikos koncertas „Laisvės varpas“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai ir valstybės atkūrimo 100-mečiui –2018-03-11, 15 val. Kauno kultūros centre „Tautos namai“.

XXV Juozo Pakalnio respublikinis jaunųjų atlikėjų konkursas – 2018-03-23/25, Kauno Juozo Gruodžio konservatorija.

Režisieriaus Gintaro Varno spektaklio pagal Joshua Sobol pjesę „Getas“ sukūrimas („tauta“ ir „pilietis“ sąvokų samprata) – 2018 m. Nacionalinis Kauno dramos teatras.

Koncertų triptikas „įsiKURK“ – 2018 m. balandžio–rugsėjo mėn., Laisvės alėja, Prezidentūros kiemelis, Kauno pilies amfiteatras.

„Po malūno sparnais“ – 2018-04-16, VDU.

Tarptautinis tautinės instrumentinės muzikos ansamblių ir orkestrų festivalis „Klonių aidai“ – 2018-04-14, Kauno Juozo Gruodžio konservatorija.

Konferencija „Kultūrinės-pilietinės tapatybės ir nuolatinio mokymosi poreikio ugdymo sąsajos“ – 2018-04-26, Kauno Martyno Mažvydo progimnazija.

Respublikinis talentų konkursas „Garsiname Lietuvą“ – 2018-04, VDU „Atžalyno“ progimnazija.

„Nedaloma istorija-2“ – 2018 m. balandis, Galerija „Meno parkas“.

Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ Kauno turas – 2018 m. 04 mėn., Kauno tautinės kultūros centras.

Respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Kauno rampa“, skirtas Lietuvos valstybės 100-mečiui – 2018-04-08/12, Kauno kultūros centre „Tautos namai“.

Respublikinis liaudiškų šokių festivalis „Šoki trypki“, skirtas Lietuvos valstybės 100-mečiui –  2018-04-21, 15 val. Kauno kultūros centre „Tautos namai“.

Lėlių spektaklis šeimai „Kudlius ir miško broliai“ (pagal Juozo Lukšo Daumanto knygą „Partizanai“) –  2018 m. II ketvirtis, Kauno valstybinis lėlių teatras, Didžioji salė.

Edukacinė Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblių, tautinių šokių kolektyvo „Kalvelis“ ir tautodailės studijų programa „Baltų raštai“ – 2018 m. 04/12 mėn., Kauno įstaigos, atviros ir uždaros erdvės.

Lauko paroda „Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.): didieji pasiekimai“ – 2018-05-18–2018-10-31, Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune.

XIX–asis respublikinis kamerinio muzikavimo festivalis „Garsų išdaigos“ – 2018-05-19, Kauno Juozo Gruodžio konservatorija.

Tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai“ – 2018-05 mėn., Kaunas (atviros ir uždaros erdvės).

Valstybės šimtmečiui skirta lauko paroda viešojoje miesto erdvėje (baigiamasis tęstinės parodos „100“ etapas) – 2018 m. gegužė, Miesto sodas prie Muzikinio teatro.

Respublikinis pagyvenusių žmonių chorų festivalis „Broliai, sesės uždainuokim“, skirtas Lietuvos valstybės 100-mečiui –  2018-06-02, 13 val. Kauno kultūros centre „Tautos namai“.

Koncertų ciklas mokyklos vidiniame kiemelyje, skirtas Valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti – 2018-06-11-15, Kauno Juozo Gruodžio konservatorija.

Mažvydiečių suvažiavimas „Kaunas – Lietuvos širdis!“ – 2018-06-20, Kauno Martyno Mažvydo progimnazija.

Dokumentinė–muzikinė drama „Lietuva – Valstybė“ – 2018 m. birželis- liepa, Kauno fortai.

Kauno kariliono varpų muzikos koncertas, skirtas Valstybės dienai – 2018-07-06, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis.

„Lietuvos valstybės 100-metį pasitinkant“ – 2017-2018 m.,  Kaunas, Lietuvos regionai.

„Šimtas mylių muzikos“ – 2018 sausis–lapkritis, Kaunas, Lietuvos regionai.

„Grojame ir piešiame Lietuvą“ – 2018 sausis–gegužė Kaunas, Lietuvos regionai.

Miesto bendrojo ugdymo įstaigų Kauno istorijos žinių konkursas „Protų mūšis“, skirtas Lietuvos valstybės 100-čiui – kartą per mėnesį, Jaunųjų turistų centre.

Bendrojo ugdymo įstaigų pilietinio ugdymo projektas „Geros idėjos veža“ – visus metus KPKC, Savivaldybė, Viešoji biblioteka, ugdymo įstaigos.

Bendrojo ugdymo įstaigų pilietinio ugdymo projektas „Kaunas – LAISVE patikrinti. 1918-2018“ – visus metus, KPKC, Savivaldybė, Viešoji biblioteka, ugdymo įstaigos.

Skautų iniciatyvinis projektas „Gimę LAISVEI“ – visus metus KPKC, Savivaldybė, Viešoji biblioteka, ugdymo įstaigos.

Kauno šv. ap. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje 2017 m. gruodžio 29 d., 20.00 val.  skambės Kamilio Sen-Sanso (C. Saint–Saëns) „Kalėdinė oratorija“ (trukmė 40 min.)

Atlikėjai: Marija Arutiunova, sopranas; Iveta Kalkauskaitė, mecosopranas; Jurgita Šalčiūtė, altas; Mykolas Stanevičius tenoras; Giedrius Prunskus, baritonas; Kauno vokalinis ansamblis „Acusto“, meno vadovas Kęstutis Jakeliūnas; ansamblis „Collegium“, vadovė Ilona Klusaitė; Viktorija Smailytė  (arfa); Dalia Jatautaitė (vargonai). Dirigentas Kęstutis Jakeliūnas.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) lapkričio 9 d., ketvirtadienį, 18:30 val. įvyks tarptautinės parodos „Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik“, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, atidarymas.

Parodoje lankytojams pristatoma aktuali ekspresyvios kūrybos situacija. Čia atsispindi ekspresionistinės raiškos dailėje įvairovė, kuri konceptualiai ir istoriškai yra artima Lietuvos dailės raidai. Mokymasis, stažuotės Paryžiaus meno mokyklose, stipendijos buvo kertiniai faktoriai, kurie formavo lietuviškojo modernizmo kūrybos principus. Justino Vienožinskio, kuris gilino žinias Paryžiaus meno centruose, dėka XX a. pradžioje Lietuvos dailėje palaipsniui įsivyravo prancūzų dailės tradicija. Naujų modernėjančių tendencijų įtvirtinimui svarus vaidmuo teko Paryžiuje gyvenusiam ir studijavusiam Adomui Galdikui. Paryžiuje studijavę arsininkai Antanas Gudaitis, Viktoras Vizgirda, Antanas Samuolis buvo meno reformatoriai Lietuvoje, rėmęsi moderniomis prancūziškojo meno atšakomis. Būtent prancūziškoji modernioji mokykla tapo lietuvių koloristinės tapybos mokyklos pagrindu, o surengtos lietuvių menininkų parodos Paryžiuje atvėrė plačius pripažinimo kelius. Paroda veiks iki 2017-12-31 d.

2017-uosius UNESCO paskelbė Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai. Lenkijos institutas Vilniuje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu  Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, taip pat ir jo ryšius su Lietuva, Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis.

Liudvikui L. Zamenhofui skirta paroda nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki gruodžio 31 d. bus eksponuojama Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15). Parodos iškilmingas atidarymas vyks lapkričio 15 d. 17 val.

Galerijai “Meno parkas” – 20!

Parodoje menininkų Aušros Andziulytės, Roberto Antinio, Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės, Mildos Gailiūtės, Jono Gasiūno, Patricijos Gilytės, Gretos Grendaitės, Marijos Griniuk, Židrijos Janušaitės, Jūratės Jarulytės, Agnės Jonkutės, Česlovo Lukensko, Eimučio Markūno, Julijos Pociūtės, Povilo Ramanausko, Rosandos Sorakaitės, Vaidos Tamoševičiūtės, Eglės Ulčickaitės, Arūno Vaitkūno (1956-2005), Aušros Vaitkūnienės, Alfonso Vilpišausko (1945-2015), Tomo Vosyliaus kūriniai.

Paroda yra galerijos “Meno parkas” projekto “Meno parkas. Dvidešimt” dalis.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos ministerija bei Kauno miesto savivaldybės programa “Iniciatyvos Kaunui”.

Paroda “Ne muziejus…” galerijoje “Meno parkas” (Rotušės a. 27, Kaunas) veiks iki gruodžio 8 d.

Gruodžio 5–16 dienomis galerijoje POST (Laisvės al. 51A, Kaunas) įvyks garso meno renginių ciklas „Inversija“. Ciklas sudarytas iš parodos, performansų programos ir edukacinio pobūdžio susitikimų. Atsinaujinusioje galerijos erdvėje menininkai gvildens garso ir architektūros santykio problemas, apmąstys laiko patirtį garso meno kūrinių suvokime, domėsis konceptualaus ir juslinio prado reikšme šiuolaikinio meno praktikose, pristatys skaitmeninėmis medijomis sukurtas audiovizualines kompozicijas. Projekto raktažodžiu pasirinktas daugiaprasmis inversijos terminas, kreipiantis suvokėjo mintis besišakojančių vidinių monologų ir besiveriančių dialogų link.Parodoje pateikiamos unikalios, konceptualia įžvalga pagrįstos rašytinių šaltinių interpretacijos. Išskirtiniu stiliumi pasižymintis Kauno architektas, garso menininkas Darius Čiuta savąja garso instaliacija A,i parodos lankytoją kvies įsiklausyti į šlamančius leidinių serijos Lietuvos architektūros istorija I-ojo tomo (Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1987) puslapius. Kūrinys primins garso meno mėgėjams gerai pažįstamas menininko kūrybines strategijas, sietinas su laike besiskleidžiančiomis garso ir erdvės struktūromis. Už galerijos lango atsiveriantis iškalbingas Kauno urbanistinės panoramos rakursas neabejotinai prabils šią patirtį praturtinančiais kontrapunktais. Projekto kuratorius Tautvydas Bajarkevičius pasiūlys dėmesingai susitelkti į triptiką balsui ausinėse. Nuomonė yra realizuotas meno kūrinio eskizas, kurio rašytinę versiją galite rasti autoriaus išleistoje meninio rašymo žanro tekstų rinktinėje mažoji a (Nerutina, 2016).

Parodos atidarymas – gruodžio 5 d., antradienį, 19 val.

Pirmasis performansų vakaras – gruodžio 8 d., penktadienį, 19 val.

Gidas po parodą su kuratoriumi – gruodžio 12 d., antradienį, 14 val.Pokalbis su architektu, garso menininku Tomu Grunskiu – gruodžio 14 d., ketvirtadienį, 14 val.

Antrasis performansų vakaras – gruodžio 15 d., penktadienį, 19 val.

Projektą finansuoja Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Daugiau informacijos: www.postgalerija.lt

Kauno armėnų bendrija įkurta 1994 m. Vaikai ir jaunimas, besimokantys sekmadieninėje armėnų mokykloje, yra susibūrę į jaunimo ansamblį HAYRENIK (Tėvynė). Grupės nariai mokosi savo tėvų kalbos, muzikuoja, šoka, dainuoja. Vaikai ir jaunuoliai propaguoja savo kultūrą, liaudies meną dalyvaudami įvairiuose projektuose, renginiuose. Jau 10 metų tautinių mažumų festivaliuose ir kituose renginiuose skamba armėnų kalba dainuojamos dainos, šokami armėnų liaudies šokiai. Ansamblio programos džiugina ne tik Lietuvos žmones, bet atstovauja ir Armėnijai, ir Lietuvai įvairiose užsienio šalyse.

Kauno armėnų bendrijos ansamblio HAYRENIK 10 metų jubiliejinis koncertas vyks 2017 m. lapkričio mėn. 25 d. 16 val. „Girstučio“ kultūros ir sporto centre, Kovos 11-osios g. 26, Kaune. Įėjimas nemokamas.

Tradicinis festivalis „Nerk į teatrą“ sugrįžta į Nacionalinį Kauno dramos teatrą! Šį kartą dirbtuvės vyks ne vieną savaitę, o pasklis po visą lapkričio kalendorių. Aštuntojo kūrybinio festivalio dirbtuvės skirtos šeimoms, mokinių grupėms ir… teatro gurmanams.

Kūrybinės dirbtuvės šeimoms ir grupėms vyks iki lapkričio 30 d. Bilietų kainos į visas dirbtuves 1 Eur / asmeniui. Tvarkaraštis ir išsami informacija – Nacionalinio Kauno dramos teatro interneto puslapyje 

Lapkričio 9-ąją paskaitą apie Valstybės teatrą skaitys teatro profesoriumi tituluojamas režisierius Gytis Padegimas. Aistringai tarpukario Lietuvos kultūriniais tyrinėjimais užsiimantis režisierius neakademiška maniera pristatys ženkliausius ir įdomiausius to meto teatro įvykius ir vardus. Lapkričio 14 d. apie stiprią nacionalinio teatro varomąją jėgą – Kaune tarpukariu (1919–1940 m.) veikusį žydų teatrą – kalbės VDU Teatrologijos katedros docentė Ina Pukelytė, lapkričio 23 d. profesorius, filosofijos mokslų daktaras Gintautas Mažeikis pristatys sovietinį Gulago teatrą, o lapkričio 30 d. ciklą užbaigs VDU Teatrologijos katedros vedėjo docento Edgaro Klivio paskaita apie Lietuvos sovietinį teatrą. Šios paskaitos kartu ir Kauno miesto renginių, skirtų valstybės 100-mečio paminėjimui, dalis.

Kaip ir kasmet, vieną lapkričio savaitę Kauno koncertines erdves užlies šiuolaikinės muzikos bangos. Ištikimiems orkestrinės, kamerinės muzikos ir lietuviško roko gerbėjams – siūlome apsilankyti Kauno valstybinėje filharmonijoje, sekančius muzikos ir vizualiųjų jungčių įvykius – užsukti į Kauno paveikslų galeriją, o norinčius ne tik klausytis, bet ir aktyviai įsilieti į siautulingus ritmus, pajudėti – kviečiame į Žalgirio arenos kamerinę salę „Bosca“.

Lapkričio 10–18 dienomis vykstančiame festivalyje – lietuvių autorių premjeros, žinomi ir nauji kolektyvų, kompozitorių bei atlikėjų vardai, intriguojantys akademinės – pramoginės muzikos perpynimai. Visa festivalio programa yra čia.

Lapkričio 9 d. 18 val. Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje, A. Mapu g. 18, vyks Donaldo Kajoko kūrybos vakaras ir naujausios knygos „Poezija. O gal ne ji“ skaitymai. Autorių kalbins muziejininkas Edmundas Kazlauskas.

Donaldas Kajokas – vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių poetų, Nacionalinės kultūros ir meno bei daugelio kitų literatūrinių premijų laureatas, beveik dvidešimties poezijos ir prozos knygų autorius. 2017 metais pasirodė naujausia, paties poeto sudaryta, eilėraščių rinktinė „Poezija, o gal ne ji“.

Kviečiame į poezijos vakarą sužinoti, kiek poezijos yra gyvenime ir kiek gyvenimo poezijoje.

Renginyje dalyvaus knygos sudarytoja dailėtyrininkė dr. (hp) Gražina Marija Martinaitienė, dailėtyrininkė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė, Juozo Mikėno sūnėnas smuikininkas profesorius Jurgis Dvarionas, knygos redaktorė literatūrologė Deimantė Kukulienė, kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius. Muzikuos Justina Auškelytė (smuikas), Ilona Beržanskytė, Justina Dvarionaitė.

Šiemet dienos šviesą išvydo ilgai gulėję stalčiuje amžininkų prisiminimai apie vieną žymiausių XX a. skulptorių Juozą Mikėną (1901–1964). Prieš keletą dešimtmečių dailės istorikė dr. Gražina Marija Martinaitienė užrašė, o šį pavasarį Lietuvos dailės muziejus išleido knygą „Atsiminimai apie skulptorių Juozą Mikėną“, kurioje atskleidžia kūrėjo asmenybę, jam nepalankų tuometį laikotarpį, kelią nuo gimtojo Skardupio, pažinties su Europos kultūra Paryžiuje iki paliktų pėdsakų Lietuvos skulptūros istorijoje.

Prof. J. Mikėnas buvo ne tik moderniosios Lietuvos skulptūros, profesionaliosios mozaikos, freskos pradininkas, bet ir puikus pedagogas, palikęs visą būrį gabių skulptorių. Jo mokiniai – Juozas Kėdainis, Gediminas Jokūbonis, Konstantinas Bogdanas, Vladas Vildžiūnas, Alfonsas Ambraziūnas. Reikia paminėti ir Juozą Kalinauską, kuris baigė J. Mikėno skulptūrą „Pirmosios kregždės“, stovinčią sostinėje prie Nacionalinės dailės galerijos.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55, Kaune. Įėjimas nemokamas.

Nemokamas renginys – perklausa ir ekskursija “Molinės gerklės” yra tarptautinio muzikos festivalio „Iš arti“ programos dalis, kurią bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“ rengia Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune 2017 m. lapkričio 11 d., šeštadienį, 13 val.

Garso instaliaciją „Molinės gerklės“ parodai „Didžioji pramonė“ sukūrė kompozitorius Artūras Bumšteinas. Kūrinys įkvėptas „Didžiosios medicinos enciklopedijos“ – 1960 m. Maskvoje išleisto plokštelių rinkinio. Įrašuose užfiksuoti aritmiški širdies tonai, kvėpavimo sutrikimai, kalbos defektai ir psichiatro pokalbiai su ligoniais. Kaip tik šiuos oficialiam to meto naratyvui nepriklausančius „pasisakymus“ transliuoja garsiakalbiai, įtaisyti dekoratyvinėse vazose. Lietuvos keramikų ankstyvuoju sovietmečiu sukurtos vazos iškalbingais pavadinimais – „Bulviakasis“, „Pionieriai iškylauja“, „Gyvulininkystės ūkis“, „Kauno HE statyba“, „Penkiolika respublikų“ – parodoje tampa iškalbingos tiesiogine prasme. Neartikuliuotos verbalinio srauto improvizacijos ir kalbos defektų girliandos pakimba virš „Molinių gerklių“ ir apraizgo parodos erdvę.

Šis susitikimas bus panašus į sambūrį prie laužo – tik spragsės ne žarijos, bet 1960-ųjų plokštelės, o asmenines istorijas pasakos anuomet neišgirsti ir visuomenės atstumti balsai.

Instaliaciją ir parodą pristatys bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ kuratorė Auksė Petrulienė.

Ar esate girdėję apie žymiuosius arklio Dominyko nuotykius? O galbūt skaitėte pasakas apie Rudnosiuką ar girdėjote apie naująjį kuriamą filmą „Bunkeris“? Visi šie apibūdinimai sutelpa į vieną kūrybišką asmenybę – poetą, prozininką, teatro ir kino režisierių Vytautą V. Landsbergį. Unikalūs pasakojimai, eilės, partizaniškos dainos ir vaikų kurti trumpametražiai filmai jau lapkričio 5 d., sekmadienį, 14 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje, kur vyks pokalbis su V. V. Landsbergiu „Pokaris vaikų akimis“.

Susitikimo metu bus galima ne tik pabendrauti su V. V. Landsbergiu, tačiau taip pat išgirsti partizaniškas dainas, eiles, sužinoti įdomiausias detales apie pradedamą kurti V.V. Landsbergio filmą „Bunkeris“, išvysti poeto organizuojamose kūrybinėse moksleivių stovyklose sukurtus vaikų trumpametražius dokumentinius filmus apie partizanus.

Vytautas V. Landsbergis (g. 1962) – poetas, prozininkas, dramaturgas, kino ir teatro režisierius. 1985 m. baigė VU filologijos fakultetą, studijavo kino režisūrą Tbilisio (Gruzija) Š. Rustavelio teatro institute, vėliau gilino kino žinias pas J. Meką „Anthology Film Archives“ Niujorke, dar vėliau Lenkijoje – pas K. Kiesliovskį ir K. Zannussį. 1993 m. V. V. Landsbergio pasakų knyga „Rudnosiuko istorijos“ išrinkta geriausia metų knyga vaikams, o 2004 m. knyga „Arklio Dominyko meilė“ paskelbta geriausia metų knyga vaikams ir paaugliams. 1993 m. V. V. Landsbergis įkūrė kino studiją „A PROPOS“, kurioje kuriami dokumentiniai bei vaidybiniai filmai. Per penkiolika kinematografinės veiklos metų V. V. Landsbergis yra sukūręs aštuoniolika dokumentinių filmų ir du vaidybinius. Naujausias vaidybinis filmas vaikams, kuriam scenarijų parašė pats autorius, sukurtas 2002 m. pagal brolių Grimų pasaką „Jonukas ir Grytutė“.

Spalio 6, 7 ir 8 dienomis, Kauno Nemuno saloje vyks burbulinio futbolo turnyras. Reginio organizatoriai kviečia visus norinčius registruotis: Registracija

Daugiau informacijos apie renginį: ČIA