Gegužės 25 d. įvyko trečiasis Kauno miesto savivaldybės ir Kauno švietimo inovacijų centro organizuotas tarptautinis forumas „Švietimas Skandinavijos šalyse – dalijimasis vertingąja patirtimi“.

Kauno miestas glaudžiai bendradarbiauja su miestais partneriais Švedijoje, Danijoje, Suomijoje ir Norvegijoje. Tarptautinio bendradarbiavimo dėka Kauno švietimo bendruomenė turi galimybę spręsti švietimo problemas, kasdienius iššūkius, tobulėti ir augti remdamasi tarptautine patirtimi. Verta pastebėti, kad Kauno miesto mokinių pasiekimai lenkia Lietuvos vidurkį. Į forumą susirinkusius beveik du šimtus pedagogų iš visos Lietuvos sveikino Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ir dėkojo kolegoms skandinavams už dosnų dalijimąsi gerąja patirtimi.

Tarptautinio švietimo forumo metu Skandinavijos šalių pranešėjai, dirbantys švietimo srityje, pristatė įžvalgas Lietuvos švietimiečiams aktualiomis temomis: tinkama ir saugi mokymo(si) aplinka ir jos kūrimas, įtraukusis ugdymas ir specialieji poreikiai.

Bibliotekininkas Ringsbergskolan mokykloje Vekšės mieste, Švedijoje Eric Haraldsson savo pranešime iškėlė klausimą – kas yra geras vaikas? Ar tai vaikas, kuris elgiasi gerai, ar tai rimtas vaikas, o gal žaismingas? Eric pristatė savo įžvalgas, remdamasis švedų literatūra nuo 1845 m. iki šių laikų. Pastebėta, kad požiūris į „gerą vaiką“ kito ir atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis klausė.

Vestfold-Telemark apskrities švietimo skyriaus patarėja Norvegijoje Lillian Kaupang pranešime pristatė Vestfold-Telemark apskrities vidurinėms mokykloms keliamus tikslus: gerinti mokymo(si) rezultatus, gerinti bendrąsias mokinių kompetencijas ir didinti ugdymo, įgyjant planines kompetencijas, įgyvendinimą. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus – labai svarbi mokymo(si) aplinka. Švietimo skyrius glaudžiai bendradarbiauja su mokyklomis ir nuolat ieško būdų kaip pagerinti mokinių mokymo(si) pasiekimus bei mokymo(si) aplinką – šie du aspektai itin susiję. Kiekvieną rudenį mokyklos privalo surengti savanorišką mokinių apklausą. Anoniminėje apklausoje pateikiami klausimai, susiję su patyčiomis, mokytojų, mokyklos administracijos ir mokinių bendradarbiavimu, mokytojų pagalba mokiniams, mokymo(si) aplinka ir t.t. Vestfold-Telemark apskritis gali pasidžiaugti puikiais rezultatais – 2021 metais 83 % visų mokinių dalyvavo apklausoje.

Edukologijos (švietimo vadybos) magistrė, Stokholmo universiteto specialiosios pedagogikos magistrantė, suaugusiųjų švietimo centro CentrumVux dalykų mokytoja, Švietimo tarybos Švedijos karalystėje narė Inga Grinytė-Fedčuk pranešimo metu aptarė faktorius, lemiančius efektyvų mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimų, įtraukimą į ugdymo procesą. Pasak lektorės temos aktualumą rodo didelis skaičius atliktų tyrimų visame pasaulyje. Lektorė teigė, kad svarbu atrasti individualų metodą kaip įtraukti mokinį į ugdymo procesą, gauti grįžtamąjį ryšį ir t.t. Ne mažiau svarbu ir mokytojo lyderystė. Autizmo spektro sutrikimo vaikams labai svarbu aiškumas ir konkretumas, todėl mokytojas turi apgalvoti visą pamokos planą, struktūrą. Pranešimo metu nuskambėjo mintis apie gerą mokyklą: „Turėtume vertinti mokyklas pagal tai, kaip sekasi mokiniams, turintiems problemų, sutrikimų, o ne pagal geriausius mokinius. Gera mokykla ta, kuri padeda visiems integruotis į visuomenę. Visi gali, tik reikia resursų, laiko ir kantrybės.“.

Suomijos Turku universiteto švietimo magistrė, neuropsichiatrė, Turku miesto mokyklų ir mokytojų konsultantė darbui su specialiųjų poreikių mokiniais Kristiina Kivikari pranešime pasidalino profesine patirtimi Hepokulta mokykloje – sėkmės ir nesėkmės ugdant specialiųjų poreikių turinčius mokinius ir juos įtraukiant į kasdienį mokyklos gyvenimą, iššūkiai, geroji patirtis ir t.t. Suomijos švietime yra priimta, kad vaikas turi mokytis vietinėje mokykloje, šalia namų. Mokiniai, turintys specialiųjų poreikių, mokosi toje pačioje klasėje kaip ir kiti vaikai – itin svarbu juos įtraukti į kasdienį mokyklos gyvenimą, neatskirti, o taip pat kitus vaikus mokyti supratingumo, suvokimo, kad mes visi esame skirtingi, bet tai netrukdo mums bendrauti ir mokytis kartu. Kiekvienas mokinys mokosi pagal savo sugebėjimus – skirtingi mokymosi lygiai.

Švietimo forumo metu įgytas žinias ir perimtą vertingą patirtį Lietuvos pedagogai galės integruoti į savo profesinę veiklą ir tokiu būdu prisidėti prie sėkmingo įtraukiojo ugdymo Lietuvos mokyklose.

Dėkojame tarptautiniams partneriams, kad prisidedate prie Kauno miesto mokinių aukštų pasiekimų. Dėkojame Kauno miesto švietimo bendruomenei už norą perimti pažangią kitų šalių patirtį ir jos diegimą praktikoje.

Forumo vaizdo įrašą ir pranešimus galite rasti čia: https://www.kpkc.lt/tarptautinis-svietimo-forumas-svietimas-skandinavijos-salyse-dalijimasis-vertingaja-patirtimi/

Eglė Ragauskaitė, Kauno švietimo inovacijų centro metodininkė