Didelis antibiotikų suvartojimas skatina antimikrobinio atsparumo vystymąsi ir antibiotikai tampa neveiksmingi sunkioms infekcijoms gydyti. Europos šalių patirtis parodė, kad sumažinus antibiotikų suvartojimą, sumažėja antimikrobinis atsparumas, tačiau pacientų būklė nepablogėja.

Kauno teritorinės ligonių kasos specialistai pirmą kartą atliko duomenų analizę apie 2015 m. Kauno apskrities savivaldybių teritorijos pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose (toliau – ASPĮ) išrašytus antibiotikus vaikams (0-18 m.). Kauno apskrities antimikrobinio atsparumo valdymo grupės iniciatyva šie duomenys pateikti ASPĮ, nurodant jų rodiklio reikšmę tarp Kauno miesto arba kitų Kauno apskrities ASPĮ.

Pernai Kauno apskrityje vidutiniškai 100-ui prisirašiusių vaikų teko 26,4 recepto antibiotikams įsigyti, Kauno teritorinės ligonių kasos aptarnaujamoje teritorijoje (Kauno ir Marijampolės apskrityse) vidutiniškai 100-ui vaikų tenka 28,5 recepto.

Ko gero racionaliausiu antibiotikų skyrimu pasižymi Kauno rajono ASPĮ – vidutiniškai 20,9 recepto 100 vaikų ir Kauno miesto ASPĮ – 22,7 recepto. Kitose Kauno apskrities teritorijose rodiklis svyruoja nuo 24,5 iki 43 receptų 100-ui vaikų.

Kaip parodė antibiotikų paskyrimo sezoniškumo analizė, daugiau antibiotikų išrašoma šaltuoju metų laiku, kai padidėja sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, nors žinoma, kad šias ligas dažniau sukelia virusai, kurių antibiotikai tiesiog neveikia.

Vertinant nebuvo atsižvelgta į galimus pacientų sveikatos būklės, amžiaus skirtumus, tačiau skirtumai tarp atskirų teritorijų ir ASPĮ rodo, kad galimybės racionaliau naudoti antibiotikus dar neišsemtos.

Europos tarybos rekomendacijose dėl racionalaus antibiotikų vartojimo žmonių medicinoje (2002/77/EC) numatančiose specifinės strategijos uždavinius, nurodoma, kad siekiant racionalaus antibiotikų vartojimo būtini visiems gydytojams prieinami reikalingi mikrobiologiniai ir kiti infekcinių ligų diagnostikai reikalingi tyrimai, sudaromos palankios sąlygos greitų diagnostinių testų naudojimui (pvz. streptokokų nustatymui).

Atkreipiame dėmesį, kad LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1487 „Dėl LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. V-943 „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ Skatinamųjų pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašas papildytas Greitojo A grupės beta hemolizinio streptokoko antigeno nustatymo testo atlikimu 2-7 metų vaikams, susirgusiems viršutinėmis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Tikimasi kad šis testas padės gydytojams tiksliau nustatyti situacijas, kada antibiotikai nereikalingi, ir jų neskirti, taip prisidedant prie antimikrobinio atsparumo mažinimo.

Kristina Rudžinskaitė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja, tel. (8 37) 33 12 31; el. paštas: [email protected]

Kristina Motiejūnaitė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Vidaus administravimo skyriaus vyriausioji specialistė, tel. 8 37 331692, mob. tel. +370 676 53401, el. paštas: [email protected]