Gegužės 6 dieną dalyvavome tarptautinėje akcijoje River Cleanup (Išvalykime upes). Aleksoto bendruomenės centro nariai valė Marvelės upelį nuo Marvelės upelio kaskadų link Nemuno. Šią vietą  Aleksoto tuometinei seniūnei, 2003 metais parodė Kauno savivaldybės paveldo skyriuje dirbęs Jonas Lukšė. Kartu su Aleksoto bendruomenės centro aktyvu imta tvarkyti apleistą, bet nuostabiai gražų slėnį. Per pirmąją talką iš upelio vagos buvo ištraukta visas sunkvežimis padangų. Kadangi slėnis jungia dvi seniūnijas – Kauno miesto Aleksoto ir Kauno rajono Ringaudų, nemažai talkų organizuota kartu. 2012 metais Aleksoto bendruomenės centro ir seniūnijos iniciatyva, remiant LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, slėnyje buvo pastatytas lieptelis ir įrengti laiptai, o darbų pabaigos iškilmėse dalyvavo tuometiniai LR socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas ir Kauno rajono vicemeras Petras Mikelionis. Slėnis tarsi atgijo, tapo kauniečių ir jų svečių apsilankymo vieta, todėl, pasiūlius Aleksoto bendruomenės centrui, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų buvo skirta lėšų esminei slėnio rekonstrukcijai: 2019 metais buvo įrengti suolai, apšvietimas, atnaujinti laiptai.

Šiais metais dėl karantino slėnio populiarumas kiek sumažėjo, tačiau į kvietimą dalyvauti tarptautinėje akcijoje-talkoje atsiliepė nemažas būrys Aleksoto bendruomenės centro narių. Nuoširdus ačiū Bajorams, Jonaičiams, Barzdžiams, Kiziams, Kabliams, Jankauskams, Borodinskams, Navickams, Jūratei Petrikaitei, Rimantui Žiemiui, Janinai Stasiukynienei, Nidai Ambrasei, Silvijai Andrėnienei, Henrikui Bareišiui, Vytautui Valentai. Gausus talkininkų būrys – gražūs ir darbo rezultatai: surinkta 10 maišų šiukšlių, sutvarkytos išvartos. Ačiū „Kauno švarai“, operatyviai išvežusiai šiukšles. Džiugina, kad šiemet nebuvo į upelį sumestų padangų. Nerasta ir jokių lobių, bet iš įdomesnių radinių – elektros skrynia ir butelis su jame parašytu merginos, gal būt, jaunosios, pasižadėjimu.

Džiugu, kad pavyko išvalyti Marvelės upelio nemažą dalį, per Jonines bus galima plukdyti vainikus. Aišku, dar nepavyks pasivaikščioti Marvelės upelio krantais iki Nemuno, dar reikės ne vienos talkos, kad atsirastų toks pažintinis takas, bet tokį tikslą turime.

Malonu, kad mūsų slėnį „atranda“ ne tik aleksotiškiai, bet ir kiti Kauno, o net ir Lietuvos gyventojai. Talkos metu sutikome slėnio lankytojus iš Dainavos, Eigulių, Kauno rajono, Jonavos, Šakių ir Vilniaus. Smagu, kad Marvelės slėnis ir jo kaskados džiugina aleksotiškius ir jų svečius.