Apie mus

Atnaujinta: 2023-01-19 (Ketvirtadienis)

Apie seniūniją

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS FILIALAS

ALEKSOTO SENIŪNIJA

Veiverių g. 132, Kaunas, LT-46337

Tel. (8 37) 39 14 18, (8 37) 29 70 84

El. paštas: [email protected]

Bendra informacija apie Aleksoto seniūniją:

Seniūnijos plotas – 24 kv. km

Rajono istorija ir dabartis

Aleksoto seniūnija – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, su kitomis Kauno seniūnijomis besijungiąs Aleksoto, M. K. Čiurlionio, J. Radzinausko tiltais bei tiltu per Jiesią. Aukštutinė dalis pasiekiama ir funikulieriumi. Rašytiniai istoriniai šaltiniai mini, kad priemiestis buvo pastatytas paupy ir šlaite, jau Sūduvos pusėje.Taigi ne tik carinės Rusijos , bet ir Nepriklausomos Lietuvos laikais čia buvo kiek skirtingi įstatymai: Napoleono kodeksas ir skirtingi kalendoriai. Mat Kaunas tada buvo Rusijos „Šiaurės vakarų krašto” dalis, o Aleksotas su Sūduva – „Lenkijos karalystėje”. Juokaujant Aleksoto tiltas buvo laikomas ilgiausiu pasaulyje: per jį keliauti tekdavo net 13 dienų, nes senojo stiliaus kalendorius buvo tiek dienų atsilikęs nuo naujojo. Aleksotas su apylinkėmis gyvenamas nuo senų laikų. Rasta Romos imperijos monetų, pirmųjų amžių po Kristaus dirbinių, žirgų kapų. Kai XVI a. Kaunas tapo prekybos centru, vokiečiai Nemuno pakrantėje (kairėje pusėje) įruošę laivų statyklas, kurias pavadinę Aleksotais.

Aleksotas 1791 m. buvo Kauno priemiestis. 1795 m. jis atiteko Prūsijai, 1807 m. – Varšuvos kunigaikštystei, 1815 m. įėjo į Lenkijos karalystės sudėtį. 1837 – 1867 m. priklausė Augustavo, vėliau Suvalkų gubernijai. 1838 m. Aleksotas pavadintas miesteliu. 1860 – 1914 m. jis buvo valsčiaus centras, 1931 m. prijungtas prie Kauno. 1827 m. čia buvo 178, 1855 m. – 1200, 1877 m. – 1173, 1923 m. – 4154 gyventojai. Dabar gyventojų skaičius Aleksote – apie 23000 .

Aleksoto seniūnijos plotas apie 24 kv km. Aleksoto seniūniją sudaro 14 segmentų: Aleksotas; Žemoji Freda; Aukštoji Freda; Julijanava; I Birutė; II Birutė; Jiesia; Narsiečiai; Naugardiškė; Tirkiliškės; Kazliškės; Yliškės; Linksmadvaris; Marvelė.

Aleksote įsikūrusi Divizijos generolo S. Raštikio puskarininkių mokykla, Kauno filialą įsteigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Lankytojus kviečia ir jų laukia VDU Kauno botanikos sodas bei Lietuvos aviacijos muziejus, įsikūręs senajame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome.

Šv. Kazimiero parapijos bažnyčia – Aleksoto religinis centras. Kauno botanikos sodo teritorijoje anksčiau veikė Fredos cerkvė (bažnyčia), kuri šiuo metu laukia savo renesanso. Yra du vienuolynai: Šv. Elžbietos seserų kongregacijos vienuolynas (įsikūręs Vaškų g. 2), seserys čia rūpinasi vienišais seneliais, Linksmadvaryje įsikūręs Šv. Jėzaus širdies tarnaičių kongregacijos vienuolynas. Socialiai remtinais gyventojais rūpinasi Aleksoto „Caritas”, Aleksoto seniūnijos ir bendruomenės centro savanoriai.

Seniūnijoje yra dvi mokyklos (Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija ir Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija), viena pradinė mokykla – Tirkiliškių, Aleksoto darželis- mokykla, 36- asis vaikų darželis, Tirkiliškių ir „Boružėlė” lopšeliai darželiai. Po pamokų moksleiviai lankosi moksleivių aplinkotyros centre.

Aleksotiškių sveikata rūpinasi trys gydymo įstaigos: Šilainių Aleksoto poliklinika, šeimos klinikos „Sveikatos ratas” ir „Sveiga”.

Skaitytojus kviečia V. Kudirkos viešosios bibliotekos filialai Aleksote, Julijanavoje ir Tirkiliškėse. Kauno tvirtovės II fortas, baterijos, artilerijos sandėliai ir kiti įtvirtinimai laukia investicijų. Garsėja Aleksotas nepoleonmečio epochos objektais: Napoleono kalnu, nuo kurio, kaip teigia šaltiniai, Napoleonas Bonapartas stebėjo savo kariuomenės kėlimąsį per Nemuną: Napoleono armijos stovyklavietėmis.

Seniūnija palaiko glaudžius ryšius su rajono mokyklomis, vaikų darželiais. Rengiant įvairias šventes mums padeda Aleksote veikiančios organizacijos, įstaigos bei įmonės. Aleksoto bendruomenės centras – didžiausias seniūnijos pagalbininkas ir daugelio idėjų iniciatorius.

Šventės. Kartu su Aleksoto bendruomenės centru, Aleksoto seniūnija rengia įvairias tradicija tapusias šventes, renginius. Viena pirmųjų – tai Aleksoto šventė, vykstanti nuo 2001 metų. Nuo tada, kiekvieną rugsėjį aleksotiškiai yra kviečiami susiburti drauge, pasiklausyti koncerto, sudalyvauti įvairiose varžybose, ypač populiaru tapo krepšinio varžybos 3×3. Dvi pastarųjų metų Aleksoto šventes puošia aleksotiškių, mokyklų atstovų, įmonių bei meno kolektyvų eisenos Veiverių gatve. Tai tampa Aleksoto šventės pradžios simbolis. Kiekvienais metais Aleksoto šventė turi pagrindinę mintį, viena iš švenčių buvo pavadinta „Kaimynų šventė”. Į šią šventę buvo pakviesti rajonų seniūnijų atstovai iš visos Lietuvos, kurių pavadinimais yra pavadintos gatvės Aleksote (Pilviškių, Plokščių, Vaškų, Alovės ir kt.), iš viso iš 24 seniūnijų. Kitos Aleksoto šventės pavadinimas „Tiltai”, į kurią buvo pakviesti svečiai, ansambliai, iš seniūnijų, su kuriomis Aleksoto seniūnija jungiasi tiltais. Kad šventė atspindėtų savo pavadinimą, Aleksoto mokyklų ir vaikų darželių auklėtiniai kūrė erdvines figūras „Gėlių tiltą”, „Oro tiltą”, „Vaivorykštės tiltą”, „Beždžionių” ir kt., kurie spalvingai papuošė tradicinę eiseną. Aleksoto šventes, vykusias S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome paįvairino renginiais ne tik ant žemės, bet ir danguje. Šventės svečiai turėjo galimybę pasidžiaugti Kauno simbolio”Kaunučio” šventiniu nusileidimu ir pasveikinimu, padangėje skraidančiomis spalvingomis skraidyklėmis bei oro balionais. Praėjusį rudenį vykusioje šventėje domėjomės Aleksoto istorija- „Aleksotas istorijos kryžkelėse”. Šventė vyko VDU Botanikos sode ir sukvietė didelį būrį aleksotiškių.

Tradiciniais tampa ir sporto renginiai Aleksote. Vienas iš jų – dviračių žygis, vykstantis liepos mėnesį ir simboliškai minintis S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą. Šiais metais jis buvo jau 14 – asis, ir dar gausesnis nei kiekvienais metais. Kaip ir Aleksoto šventė, taip ir dviračių žygis kiekvienais metais vis kitoks. Idėja – geriau pažinti gimtąjį Aleksotą, tačiau kiekvienais metais parenkamas vis kitas maršrutas. Dviratininkai dėl to tikrai nepriekaištauja, ir džiaugiasi galimybe saugiai (policijos ir greitosios lydimiems) pakeliauti dviračiais.

Aleksoto gyventojai varžosi Aleksoto sporto žaidynėse. Šiais metais Aleksotas vėl rungėsi įvairiose sporto šakose, išmėgino komandos jėgas krepšinio ir futbolo varžybose, žaidė stalo tenisą, smiginį, tinklinį, šachmatų ir šaškių rungtyse.

Žiemą mažieji aleksotiškiai iš materialiai sunkiai besiverčiančių ir daugiavaikių šeimų prieš Šv. Kalėdas Aleksoto vaikai kviečiami į Kalėdų eglutės užžiebimo šventę prie Aleksoto seniūnijos. Kad žiema ilgai neužsibūtų, kviečiami Aleksoto gyventojai pasirungti įvairiose žiemos rungtyse, iš kiemo visuomet veja žiemužę Užgavėnių šventėje.

Aktyviai dalyvaujame vykstančioje akcijoje „Maisto bankas”, kurio metu surinkti produktai paskirstomi daugiavaikėms ir mažas pajamas turinčioms šeimoms. Bendruomenės centro ir seniūnijos iniciatyva 2003 ir 2005 m. atlikta Aleksoto gyventojų sociologinė apklausa. Pristatytos Aleksoto plėtros vizijos ir kt.

Aleksote veikiančios įmonės yra gerai žinomos Lietuvos bei Europos mastu. Žymiausios: UAB „Helisota”, UAB „Autosabina”, UAB „Lanlita”, AB”Požeminiais darbai”, „Arx Baltica” spaudos namai, UAB „Samsonas” ir kt.

Svarbiausios problemos: gatvės 50 proc. neasfaltuotos, daug kur nėra nuotekų tinklų, slenkantys šlaitai.

Žymiausi Aleksoto žmonės

Grafas Juozapas Godlevskis (Aleksoto ir Garliavos apylinkių), žemių valdytojas, Fredos dvaro savininkas.

Botanikos sodo įkūrėjas ir pirmasis direktorius (1923-1940) prof. K. Regelis.

Lakūnai: Steponas Darius, A. Gustaitis, J. Dobkevičius, T. Koronkevičius, F. Vaitkus.

Rašytojai: P. Cvirka, A. Venslova.

Kompozitorius S. Šimkus.

Artistė Ona Rymaitė.

Fizikas – matematikas H. Minkovskis.

Medikas O. Minkovskis.

Iš dabartinių žymių žmonių Aleksote gyveno arba gyvena:

Aktoriai: Antanas Šurna, Regina Kazlauskaitė.

Poetas Gintaras Patackas.

Kompozitorius Vidmantas Bartulis.

Fotomenininkas Aleksandras Macijauskas.

Aktorė – režisierė Neris Karpuškaitė.

VDU profesoriai: Vytautas Kaminskas, Algirdas Avižienis, Egidijus Aleksandravičius.

Kardiochirurgas Rimantas Benetis ir daugelis kitų garsių žmonių.

Poetas G. Patackas viename susitikime su Aleksoto mokytojais senjorais yra padovanojęs eilėraštį „Odė Aleksotui”:

Aleksotas – oazė žalia,

Prie Botanikos sodo nurimus

Mokykla, fabrikai, šventykla,-

Tai daugiau nei dalia ar likimas.

Aleksotas – draugai ir namai,

Brolis, tėvas, mama, sodas baltas,

Gimtas kaimas, kai užsimanai

Čia nužengti nuo miesto asfalto.

Brolis vienas ir seserys trys –

Julijanava, Freda, Birutė,-

Aleksotas su fortais – karys,

Nebaisi jam jokia suirutė.

Nors nematoma vyksta kova,

Besikaunančių brolių sindromas,

Greit nurims, suklestės Lietuva

Ir atgims vėlei aerodromas.

Aleksote – maršrutai visi:

Kaunas – Viena, Paryžius, Keiptaunas,

Skardžiai žviegs ir taksi, ir šasi,

Kai pavirs vėlei sostine Kaunas.

Lietuvos ir pasaulio širdis

Kaũnas kãunas, kai Vilnius vilnija.

Jeigu Centras, Žaliakalnis kris,

Aleksotas ištrauks kalaviją.

Lankytinos vietos Aleksote

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas (Ž. E. Žilibero g. 6, 46324 Kaunas) http://botanika.vdu.lt

Botanikos sodas Kaune įkurtas 1923 m. Aukštojoje Fredoje, buvusiame Juozapo Godlevskio dvare. Šiuo metu VDU Kauno botanikos sodas užima 62,5 ka plotą. Augalų ekspozicijos ir kolekcijos, egzotinių augalų pilna oranžerija, savito grožio didelis parkas su įdomia tvenkinių sistema, galimybė praleisti laisvalaikį su šeima ar draugais gamtos prieglobstyje. VDU Kauno botanikos sode yra šios kolekcijos: Dendrologijos, Gėlininkystės, Pomologijos, Vaistinių ir prieskoninių augalų.Čia dirbantys mokslininkai ir botanikos specialistai kolekcijose ir ekspozicijose augina per 7000 taksonų augalų. VDU Kauno botanikos sode vyksta įvairūs edukaciniai ir kultūriniai projektai, apie kuriuos galite sužinoti apsilankę svetainėje: http://botanika.vdu.lt/ . VDU Kauno botanikos sodo veikia draugų klubas, įgyvendinamos individualios, projektinės ir tarptautinės savanorystės programos, įvairūs ekologinės edukacijos projektai, vyksta labai daug visuomenei skirtų renginių. Aleksoto seniūnija, Aleksoto bendruomenės centras kartu su VDU Kauno botanikos sodo administracija sode kasmet Aleksoto bendruomenei organizuoja Užgavėnių šventę, trečią rugsėjo sekmadienį – tradicinę Aleksoto šventę.

S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas (Veiverių g. 132, 46337 Kaunas) http://www.aleksotasair.lt

Kauno aerodromas, Aerodromas Linksmakalnyje, Žagariškių aerodromas, Aleksoto aerodromas, S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas, tai įvairių laikotarpių vieno seniausių Europoje aerodromo pavadinimai. Čia 1919 m. kūrėsi atgimusios Nepriklausomos Lietuvos aviacija. Nepriklausomybės kovose dalyvavo Kauno aerodrome įsikūrusi Aviacijos dalis, kuri pirmuosius skrydžius į frontą atliko 1919 m. kovo 3 d.. Vėliau koviniai skrydžiai į Ukmergę, Panevėžį triuškinant Raudonąją Armiją, kovos ties Daugpiliu, galutinai išvejant bolševikus iš Lietuvos. Pertraukose tarp skrydžių į frontą, aerodrome vyko jaunų lakūnų mokymas. Jų gretose A.Gustaitis, J.Dobkevičius, J.Kumpis, A.Stašaitis, V.Jablonskis, J.Šabanavičius, V.Šenbergas, J.Pranckevičius, A.Vasnevskis. Kitais metais jau jiems teko ginti Tėvynę nuo besiveržiančios Lietuvon Lenkijos kariuomenės.

Po Nepriklausomybės karų aerodrome nenutrūkstamai vyko skraidymai: tobulinosi karo lakūnai, mokomi jauni lakūnai. 1922 m. aerodrome atliko pirmuosius skrydžius karo lakūno J.Dobkevičiaus sukonstruotas lėktuvas Dobi-I. 1922 m. Kauno aerodromu naudojosi tarptautinių skrydžių oro linija ,,Deruluft”. Aerodrome suformuota 2-ji karo aviacijos eskadrilė, kuri apginkluota naujais itališkais lėktuvais SVA-10. Sukurti ir išbandyti J.Dobkevičiaus lėktuvai Dobi-II ir Dobi-III. Karo aviacijos naikintuvų eskadrilė 1925 m. apginkluota naujais čekiškais naikintuvais Letov Š-20L. Tais pačiais metais aerodrome išbandytas karo lakūno A.Gustaičio sukurtas lėktuvas ANBO-I. Tai tik pirmasis A.Gustaičio kūrinys, bet ateityje šiame aerodrome bus lemta skraidyti visiems ANBO lėktuvams, kurių pastatyta 66 vnt.

1927 m. įkurtas Lietuvos Aeroklubas, kuris pradėjo ruošti civilinius lakūnus ir 1929 m. išleido pirmąją civilinių lakūnų laidą. Lietuvos aeroklubas suvaidino didžiulį vaidmenį propaguojant aviaciją visuomenėje, aiškinant priešlėktuvinės ir priešcheminės apsaugos reikšmę, ruošiant sportinės aviacijos lakūnus, formuojant Lietuvos civilinę aviaciją.

1933 m. transatlantinis lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno skrydis sujaudino visą Lietuvą. Minios žmonių plūdo į aerodromą sutikti tautos didvyrių, deja juos gedinti tauta sutiko uždaruose karstuose, perjuostuose valstybinėmis vėliavomis.

1934 m. A.Gustaičio vadovaujama lietuviškos konstrukcijos trijų lėktuvų ANBO IV grandis, atliko skrydį aplink Europą, įveikdama 10 000 km atstumą, aplankydama daugelį Europos sostinių, pademonstruodama, kad Lietuva pati gamina patikimus savos konstrukcijos lėktuvus. 1935 m. žmonių minios aerodrome sutiko transatlantinį lakūną F.Vaitkų, kuris sėkmingai įveikęs Atlantą, dėl gedimų buvo priverstas tūpti Airijoje. Nors F.Vaitkus iš Klaipėdos buvo atskraidintas Lietuvos karo aviacijos lėktuvu ANBO-IV, žmonių minios sutiko ovacijomis ir didžiule pagarba.

1938 m. Lietuvos Tautinės Olimpiados metu vyko ir pirmosios aviacinio sporto varžybos. Šios varžybos buvo gera repeticija prieš 1939 m. vyksiančias Baltijos šalių aviacinio sporto varžybas. Tokio lygio varžybos, dalyvaujant sportininkams iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, turėjo didžiulį dėmesį. Į baigiamąją aviacijos šventę atvyko svečiai iš Vokietijos, Lenkijos, aerodrome buvo demonstruojami naujausi sportiniai lėktuvai ir sklandytuvai. Gaila, kad Baltijos šalių aviacijos sporto varžybos, atgaivintos po 50 metų (1989m.), vėl tyliai nugrimzdo užmarštin.

Sovietinė okupacija 50-čiai metų sustabdė sportinio aerodromo veiklą. Atkūrus Nepriklausomybę aerodrome įsikūrė sportinės aviacijos organizacijos. 1993 m. aerodromui suteiktas S.Dariaus ir S.Girėno vardas. Kasmet aerodrome vyksta renginiai, demonstruojami aviaciniai pasirodymai. 2004 m. aerodrome vykęs Europos akrobatinio skraidymo čempionatas, parodė kokias unikalias sąlygas turi Kaunas, galėdamas puikiai organizuoti aukščiausio lygio čempionatą.

Aerodromas kasmet tobulėja ir gražėja. 2008 m., esant atvirai Šengeno šalių oro erdvei, atsirado galimybė laisvai keliauti aviacijos turistams. Jau ir anksčiau sulaukdavome turistų iš Danijos, Italijos, Švedijos, Lenkijos, bet dabar tai galima atlikti laisviau ir greičiau.

Lietuvos aviacijos muziejus (Veiverių g. 132, 46337 Kaunas) http://www.lam.lt

Kultūros ministerijos Lietuvos aviacijos muziejus įsteigtas 1990-02-19 (iki 1995-02-01 vadinosi Lietuvos technikos muziejumi), Kaune, veikiančio S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje.

LAM kolekcijoje beveik 20 tūkstančių eksponatų (tarp jų per 40 skraidymo aparatų), o ekspozicijos plotas siekia 4700 kvadratinių metrų. Didelių gabaritų orlaiviai bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technika eksponuojama 2 ha ploto atviroje lauko aikštelėje.

Specializuotoje muziejaus bibliotekoje yra apie 19 tūkstančių leidinių.

Populiariausias eksponatas – skraidymams tinkanti natūralaus dydžio legendinės „Lituanicos” kopija sukonstruota ir pagaminta žinomo aviatoriaus V. Kensgailos 1982 m., kuriant filmą „Skrydis per Atlantą”. Muziejaus pasididžiavimas – lietuviški ir Lietuvoje naudoti sklandytuvai, tarp kurių išsiskiria B.Oškinio sklandytuvų kolekcija. Du eksponatai turi tinkamumo skristi sertifikatus ir gali būti demonstruojami ore. Eksponojuomi Lietuvoje naudoti sportiniai lėktuvai, salėse ir lauko aikštelėje – Lietuvos ir Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvai, Karinių oro pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai. Aikštelėje galima pamatyti „Baltijos kelio” dalyvį – lėktuvą An-2. Lankytojai gali susipažinti su aviacinių variklių kolekcija, lėktuvų modeliais, istorinėmis nuotraukomis ir kitais eksponatais, pasėdėti lėktuvo An-2 ir sraigtasparnio Mi-8 treniruoklių kabinose. Muziejaus ekspozicijoje įrengta simbolinė S.Dariaus ir S.Girėno kripta, A.Gustaičio atminimo kambarys. Muziejaus konferencijų salėje vyksta paskaitos, minėjimai, susitikimai, demonstruojami videofilmai aviacine tematika.

Muziejus veikia kasdien 9-17 val. išskyrus sekmadienius ir valstybinių švenčių dienas.

Istorinės, karinės technikos muziejus (S.Dariaus ir S.Girėno g. 29A, 46270 Kaunas) www.transportomuziejus.lt

Istorinės, karinės technikos muziejus – tai Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile” vykdomas projektas. „Retromobile” sukurtas transporto muziejus – tai „gyva”, mobili istorinės ir karinės technikos ekspozicija, kuri bet kuriuo momentu gali pajudėti iš vietos. Jos unikalumas ne sustingusiuose eksponatuose, o gyvybingume ir nuolatiniame judėjime. Muziejuje nuolat vykdomi edukaciniai projektai, visuomenei pristatomos istorinės transporto priemonės. Muziejus 2 kartus į metus organizuoja Retro muges.

Muziejus adresu S. Dariaus ir S. Girėno g. 29A, Kaune, buvo atidarytas 2014-05-22 ir veikė iki 2019 metų.

Jiesios piliakalnis

Jiesios (Pajiesio) piliakalnis, dar vadinamas Napoleono kalnu yra Kaune, prie Piliakalnio gatvės, kairiajame Nemuno krante, tarp Panemunės ir geležinkelio tiltų. Aukštis 63,6 m. Šlaitai statūs, apaugę lapuočiais. Į pietryčius nuo piliakalnio į Nemuną įteka Jiesia.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. Tai natūrali kalva, pritaikyta gynybai. Pietinėje ir šiaurinėje papėdėse buvo senovės gyvenvietė, joje rasta grublėtosios ir žiestos keramikos, XIV–XVII a. kultūrinis sluoksnis.

Nuo XIX a. dar vadinamas Napoleono kalnu – spėjama, kad nuo šios kalvos Napoleonas 1812 m. birželio 24 d. stebėjo Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną.

1913 m. Napoleono žygio 100 metų sukakties proga čia lankėsi Rusijos caras Nikolajus II.

Piliakalnis priklauso 1960 m. įsteigtam Jiesios kraštovaizdžio draustiniui. Ant kalno švenčiamos senovinės baltų šventės. 1997 m. gruodžio 31 d. Jiesios piliakalnis įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą.

ES paramos 2014-2020 m. Aleksoto viešosios infrastruktūros plėtrai projekte numatytas ir Jiesios piliakalnio bei jo aplinkos tvarkymas.

[ Informacija paimta iš Vikipedijos]

II Kauno fortas

II Kauno fortas – Kauno tvirtovės dalis Julijanavoje (patenkama iš Pilviškių g.). Pastatytas 1887–1888 m., rekonstruotas 1893–1898 m. ir 1908 m. Kultūros vertybių registre – nuo 2002 m., unikalus kodas – 26351.

Fortas griežtos simetrinės struktūros, orientuotas į pietvakarius. Intensyviai urbanizuotas, nuo gamtinio karkaso atskirtas tankiai apstatytais gyvenviečių sodybinio tipo pastatais. Neblogai išlikęs forto perimetras, pavienių topolių eilės, gerai matosi forto simetriška penkiakampės formos konfigūracija, turėjusi labai didelę įtaką gyvenamųjų rajonų planinės struktūros susidarymui. Matomi modernizavimo pėdsakai (betoniniai bokšteliai). Susideda iš kazematinės dalies, centrinės ir šoninių poternų, turi kampinius ir užnugario kaponierius, kontreskarpinę sieną, glasį, apjuostas gynybiniu grioviu.

Per Pirmąjį pasaulinį karą, kaip ir I bei III fortai, Antrasis fortas buvo intensyviai apšaudomas. Antrojo forto prieigos ir visa teritorija iki šių dienų gali būti užteršta artilerijos šaudmenimis, likusiais po tvirtovės šturmo.

Reljefas nėra išraiškingas, iš dalies pažeistas, ant forto pylimų želdinių beveik nėra. Urbanizuotoje aplinkoje II forto teritorija turi miesto parko ar sodo funkciją.

Marvelės upės slėnis

Marvelė – upelis Lietuvoje, Kauno rajone ir Kauno miesto pietinėje dalyje; Nemuno kairysis intakas. Prasideda laukuose ties Alšėnų kaimu. Teka į šiaurės rytus, prateka Vakarinį lankstą. Toliau teka Kauno pakraščiais per Armaniškes,Julijanavą. Žemupyje prateka Marvelę. Įteka į Nemuną 207,4 km nuo jo žiočių, tuoj už jo santakos su Nerimi. Turi bevardį dešinįjį intaką. Marvelės žemupio pakrantėje stūkso Marvelės piliakalnis.

2012 m. rudenį buvo baigtas tvarkyti ir atidarytas lankymui Marvelės upės slėnis, skiriantis Kauno miesto Aleksoto ir rajono Ringaudų seniūnijas, esantis Julijanavos gatvės ir kelio Akademija – I fortas sandūroje. Aleksoto vietos bendruomenės rūpesčiu sutvarkius upės slėnį, atsirado galimybė patekti prie įspūdingų kaskadų. Tam tikslui buvo įrengta minimali rekreacinė įranga lankytojams: betoniniai laiptai, tiltelis per Marvelės upelį, informacinis stendas. Atsiradusi erdvė tinkama organizuoti masiniams renginiams. Vaizdingas slėnis anksčiau buvo paverstas šiukšlynu. Slėnio tvarkymo talkos pradėtos 2004 m., išvežant sunkvežimius padangų ir kitų šiukšlių.

Kaskados akmeninio tilto per upę prieigose pastatytos 1881 m. Istorinės slėnio nuotraukos byloja, kad slėnio krantus vokiečių okupacijos metais jungė lyninis tiltas. Juo iš Ringaudų merginos eidavo į pasimatymus su vokiečių lakūnais, įsikūrusiais Kauno miesto teritorijoje.

[Informacija paimta iš Vikipedijos]

Aleksoto funikulierius

Aleksoto funikulierius – vienas iš dviejų Kauno keltuvų, antrasis mieste ir Lietuvoje, vienas iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje, veikia nuo 1935 m. Viršutinė stotelė įsikūrusi Amerikos lietuvių g. 6, apatinė – Veiverių g. 30.

Aleksoto funikulierius: kontaktai- Amerikos Lietuvių g. 6, 46251 Kaunas, tel.: (8 37) 391086.

Statinys įrengtas ties Aleksoto tiltu, jungia Aleksoto kalno papėdę su Linksmadvariu. Keltuvas vienkelis su 2 vagonais, prasilenkiančiais kelio viduryje. Bėgiai plieniniai, kelio ilgis ,9 m, pasvirimo kampas 18°. Vagonai mediniai, talpina 25 keleivius, keliamoji galia 2000 kg. Keltuvo vagonėliuose įrengti specialūs automatiniai stabdžiai, kurie, trūkus lynui, neleidžia vagonams nuriedėti žemyn. Viršutinė stotelė įrengta su rūsiu. Jame sumontuoti keltuvo mechanizmai, saugomi įvairūs reikmenys. X a. 4-ajame dešimtmetyje Linksmadvaryje veikė Aleksoto oro uostas, įsikūrė VDU Fizikos-chemijos institutas, J. Damijonaičio pradinė mokykla, Lituanistikos institutas, Krašto apsaugos ministerijos astronomijos observatorija, kitos įstaigos. Siekiant palengvinti susiekimą su miesto centru, buvo nuspręsta įrengti keltuvą. 1934 m. kovo 1 d. pradėti žemės darbai. Statybos darbus atliko bendrovė „Mūras“, vagonus gamino bendrovė „Amlit“, elektros įrengimus sumontavo Berlyno firma AEG, o įranga pagaminta ir sumontuota Šveicarijos bendrovės „Theodor Bell & Cie. AG Kriens“. Pastaroji firma pasaulyje garsėjo kaip keltuvų įrengimo specialistė. Funikulieriaus įrenginiams įvertinti paskirta komisija, kurią sudarė architektas Karolis Reisonas, inžinieriai Napoleonas Dobkevičius, Jonas Andriūnas, Aleksandras Ganfmanas, Aleksandras Mačiūnas ir kiti. Šiuo klausimu taip pat konsultavo garsus inžinierius Jurgis Čiurlys.

Aleksoto funikulierius atidarytas 1935 m. gruodžio 5 d. Į iškilmingą atidarymą atvyko Vidaus reikalų ministras Julius Čaplikas, tapęs pirmuoju funikulieriaus keleiviu. Taip pat dalyvavo Kauno miesto burmistras Antanas Merkys, viceburmistras pulkininkas Steponas Rusteika, Valstybės tarybos narys Jonas Pikčilingis ir kiti pareigūnai. Atidarymas ir pirmieji keltuvo važiavimai buvo nufilmuoti.

Keltuvo statyba kainavo apie 200 000 litų: pusė sumokėta už žemės darbus, kita pusė – užsienio firmoms už sumontuotą įrangą. Viršutinėje keltuvo stotelėje, be mašinų skyriaus, buvo įrengti butai mechanikui ir sargui. Tarpukariu keltuvas per dieną atlikdavo 226 reisus. Viena kelionė trukdavo ilgiau nei 1 minutę.

Sovietmečiu Aleksoto funikulierius, kaip ir Žaliakalnio, priklausė Troleibusų parkui. Kėlimasis ir leidimasis kainavo 1 kapeiką. Šiuo metu pastatus ir įrenginius eksploatuoja AB „Autrolis“. Keltuvas dirba tik darbo dienomis nuo 6 iki 10 valandos ir nuo 13 iki 18 valandos.

Aleksoto funikulierius yra autentiškos informacijos apie to meto inžinerijos bei architektūros lygį šaltinis. 1997 m. spalio 24 d. įrašytas į kultūros paminklų registrą. 2003 m. spalio 9 d. LR Vyriausybės nutarimu paskelbtas kultūros paminklu.

[Informacija paimta iš Vikipedijos]

…..Ruošiama informaciją apie seniūnijos demografinę ir socialinę būklę…..

Teritorija

Aleksoto seniūnija apima pietvakarinę Kauno miesto dalį kairiajame Nemuno krante. Ją sudaro Aleksoto, Fredos (Žemosios ir Aukštosios), I ir II Julijanavos, Naugardiškių, Jiesios, Tirkiliškių, Kazliškių, Yliškių, Linksmadvario, Marvelės bei I ir II Birutės dalys. Seniūnija išsidėsčiusi Nemuno slėnio aukštutinėje ir žemutinėje terasose. Nuo kitų miesto dalių seniūnija atskirta Nemuno upe ir Jiesios bei Marvelės upeliais su giliais slėniais. Į seniūnija iš kitų miesto dalių galima patekti Vytauto Didžiojo, M. K. Čiurlionio, J. Radzinausko tiltais per Nemuną bei tiltu per Jiesią. Aleksoto pakraščiu eina Kauno-Šeštokų geležinkelis bei Kauno tvirtovės geležinkelis iš Ž.Fredos į aukštutinę terasą.

Aleksoto seniūnijos teritorija – 24 kv. km, tai sudaro 15,3% Kauno miesto teritorijos. Gyventojų skaičius – 20000, tai sudaro 6,4% Kauno miesto gyventojų. Aleksotas – verslo, kultūros ir rekreacijos centras, patogus gyvenamasis rajonas, komercinių objektų vieta. Aleksoto struktūra monofunkcinė: didžiausia dalis užstatyta mažaaukščiais namais. Aleksote yra kultūrinės – rekreacinės teritorijos: VDU Kauno botanikos sodas, Naugardiškių, Antakalnio parkai, Marvelės upės slėnis, Linksmadvario skveras su tvenkiniu ir liaudies menininko A. Kuliešos skulptūromis. Aleksoto teritorijoje yra žydų kapinės H. ir O. Minkovskių g., Seniavos kapinės, rusų karo belaisvių bei senosios Aleksoto ir Fredos kapinaitės.

Aleksoto seniūnija gali džiaugtis aktyvia bendruomenine veikla. Čia veikia penki bendruomenių centrai: Aleksoto, Naugardiškių, Marvelės, Santarvės ir T. Ivanausko g.

Aleksoto seniūnija yra suskirstyta į penkias seniūnaitijas: Aleksoto, Birutės, Kazliškių, Fredos ir Marvelės.

Kauno miesto Aleksoto seniūnijai priskirtų gatvių ir pastatų sąrašas: Aleksoto seniūnijos gatvės ir pastatai

Ugdymo įstaigos

Lopšeliai-darželiai

Lopšelis-darželis „Boružėlė”, Bitininkų g. 21, tel. (8 37) 42 01 65, direktorė – Loreta Levanauskienė
Tirkiliškių lopšelis-darželis, Tirkiliškių g. 47, tel. (8 37) 39 26 00, direktorė – Neringa Šeštokienė

Vaikų darželiai

Kauno vaikų darželis „DVARELIS” , Amerikos lietuvių g. 9, tel. (8 37) 39 14 04, direktorė – Irena Gabševičienė
Darželis „Po saule” (Valdorfo darželis), Žvejų g. 16, Administracija tel. +370 600 24 049
Privatus darželis „Vila vilaitė”, Lapų g. 17, tel. 864511111

Darželiai-mokyklos

Aleksoto darželis-mokykla, Antanavos g. 17, tel. (8 37) 39 15 93, direktorė – Loreta Biskienė

Pradinės mokyklos

Kauno Tirkiliškių mokykla – darželis, M. Yčo g. 2, tel. (8 37) 39 26 11, direktorė Gailutė Jonienė

Vidurinės mokyklos

Kauno J. Dobkevičiaus progimnazija, V. Čepinskio g. 7, tel. (8 37) 39 14 21, direktorius – Lina Viršilienė
Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija, Bitininkų g. 31, tel. (8 37) 42 04 28, direktorius – Rita Mikalauskienė

Papildomo ugdymo įstaigos

Kauno moksleivių aplinkotyros centras, Šeštokų g. 30, tel. (8 37) 39 00 64, direktorė – M. Matelienė.

Aukštesniosios, profesinės mokyklos

Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla, S. Dariaus ir S. Girėno g. 100, tel. (8 37) 39 09 80, viršininkas – plk. ltn. Stasys Paldūnas.
VDU Kauno Muzikos akademija, V. Čepinskio g. 5, tel. (8 37) 29 54 11, Dekanas – doc. Saulius Gerulis.

Socialinio ugdymo įstaigos

Vaikų dienos centras „Tavo galimybė”, Seniavos pl. 8A, tel. 8 600 25188, direktorius – Haris Urvinis.
Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijoje veikiantis vaikų dienos centras „Vesta”, Bitininkų g. 31, tel. 868395780, vadovė – Ingrida Skrodenienė.
Fondo „Parama vaikui” nevalstybiniai vaikų globos namai „Namų židinys”, K. Grybausko g. 24, (8 37) 291 982, vadovė – Vida Grinienė.

Funkcijos

(Ištrauka iš LR Vietos savivaldos įstatymo)

Seniūnijos veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto. Kiekvienais metais, tvirtindama savivaldybės biudžetą, savivaldybės taryba tvirtina seniūnijų veiklos programas ir skiria joms įgyvendinti reikalingas lėšas. Savivaldybės taryba nustato seniūnijų veiklos programų sudarymo tvarką ir asignavimų paskirstymo kriterijus. Seniūnijos ir seniūno funkcijoms įgyvendinti reikalingos lėšos gali būti skiriamos ir iš kitų savivaldybės biudžeto asignavimų.

Seniūnija:

neviršydama savo įgaliojimų, seniūnijos teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja Savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;
dalyvauja vertinant atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas ir socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) poreikius;
dalyvauja organizuojant ir įgyvendinant civilinę saugą;
dalyvauja rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo, vietos veiklos grupių programas ir vietos plėtros strategijas;
dalyvauja kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;
dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas, atliekant gyventojų ir būstų, kitus visuotinius surašymus;
dalyvauja organizuojant Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, Savivaldybės tarybos, mero rinkimus ir referendumus;
dalyvauja organizuojant gyventojų sporto ir kultūros renginius;
dalyvauja organizuojant socialinės rizikos šeimų, senyvo amžiaus ir neįgalių asmenų socialinę priežiūrą;
dalyvauja organizuojant visuomenei naudingą veiklą ir viešuosius darbus;
teikia pasiūlymus Savivaldybės administracijai dėl gatvių, šaligatvių ir aikščių tvarkymo, vietinio susisiekimo transporto organizavimo ir viešųjų vietų apšvietimo, Savivaldybei priklausančių pastatų ir statinių remonto;
dalyvauja organizuojant ir (arba) kontroliuojant bendrojo naudojimo teritorijų, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą;
tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, išduoda seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat įstatymuose numatytus kitus faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus;
prižiūri, ar teikiant viešąsias paslaugas laikomasi teisės aktuose ir sutartyse nustatytų reikalavimų, nagrinėja gyventojų prašymus, skundus dėl viešųjų paslaugų teikimo ir priima pagal kompetenciją sprendimus šiais klausimais, teikia pasiūlymus Savivaldybės administracijai, kitiems viešųjų paslaugų teikimą administruojantiems subjektams dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo;
statinių naudojimo priežiūros srityje:
atlieka statinių (išskyrus susisiekimo komunikacijas ir su jomis susijusius kitus inžinerinius statinius, taip pat hidrotechnikos statinius Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose) naudojimo priežiūrą;
įgyvendina teisės aktuose nustatytas statinių naudotojų (techninių prižiūrėtojų) atliekamos statinių techninės priežiūros kontrolės priemones;
sudaro patikrintų statinių, kurių naudojimo priežiūrą pagal teisės aktus atlieka Savivaldybės administracija, naudotojų sąrašą ir jį nuolat papildo, rengia ir teikia Savivaldybės administracijos direktoriui ir kitoms institucijoms statinių naudojimo priežiūros ataskaitas;
kaupia informaciją apie statinių naudojimo priežiūrą, nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl netinkamos statinių priežiūros, konsultuoja statinių techninės priežiūros ir naudojimo klausimais;
konsultuoja seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijas kitos paskirties pastatų (pvz., garažų) priežiūros klausimais;
išduoda pažymas, patvirtinančias nekilnojamojo daikto žuvimo (sugriovimo, sunykimo, sudegimo) faktą;
atlieka kitas teisės aktuose nustatytas statinių naudojimo priežiūros funkcijas, priskirtas Savivaldybės administracijai;
dalyvauja vykdant vaiko teisių apsaugą ir darbą su socialinės rizikos šeimomis;
dalyvauja organizuojant seniūnaičių rinkimus ir sueigas;
teikia informaciją, reikalingą Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir programų bei kitų šaltinių lėšomis finansuojamų investicijų projektų, susijusių su seniūnijos veiklos sritimis, paraiškoms rengti, dalyvauja planuojant investicijų projektams įgyvendinti reikalingas Savivaldybės biudžeto ir kitų šaltinių lėšas, dalyvauja įgyvendinant finansavimą gavusius investicijų projektus;
inicijuoja viešuosius pirkimus pagal kompetenciją, rengia technines specifikacijas bei reikalavimus tiekėjams, sutarčių projektus ir kontroliuoja sutarčių vykdymą;
bendradarbiauja ir keičiasi informacija su Savivaldybės administracijos padaliniais ir kitomis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis, skatina tarpusavio ryšius ir sąveiką su viešojo administravimo institucijomis;
registruoja, tvarko seniūnijos veiklos dokumentus, užtikrina tinkamą dokumentų saugojimą, naikinimą ir perdavimą į archyvą;
saugo kompiuterinėse duomenų bazėse duomenis, susijusius su seniūnijos uždavinių ir funkcijų vykdymu;
pagal suteiktus įgaliojimus surašo administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;
renka ir Savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitai.

Seniūnas:

seniūnijos nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja seniūnijos veiklą;
administruoja seniūnijai skirtus asignavimus;
Savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir Savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, ne rečiau kaip kartą per metus teikia seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą seniūnaičių sueigai ir Savivaldybės administracijos direktoriui, supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus;
nustatyta tvarka prižiūri prekybą viešose vietose;
teikia pasiūlymus Savivaldybės administracijai dėl kultūros renginių ir švenčių, moksleivių ir jaunimo laisvalaikio organizavimo, viešųjų sporto ir vaikų žaidimo aikštelių įrengimo bei priežiūros;
prireikus rengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, Savivaldybės tarybos sprendimų ir mero potvarkių seniūnijos veiklos klausimais projektus, organizuoja ir kontroliuoja priimtų sprendimų vykdymą;
šaukia seniūnaičių ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas, rengia šių sueigų darbotvarkes, apibendrina šiose sueigose priimtus sprendimus ir perduoda juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoja šias sueigas apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus, susijusius su šiose sueigose priimtais sprendimais, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su Savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos Savivaldybės administracijos direktoriui;
prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su Savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos Savivaldybės administracijos direktoriui;
teikia seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams informaciją apie Savivaldybės institucijų, Savivaldybės administracijos ir valstybės institucijų veiklą Savivaldybės teritorijoje;
nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, Savivaldybės tarybos narių, Savivaldybės administracijos padalinių paklausimus ir rengia jiems atsakymus seniūnijos veiklos klausimais;
dalyvauja Savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų viešaisiais reikalais susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją ar darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį.