Panemunės senjorų kelionė į Palūšę

Saulėtą spalio 6-osios rytą Panemunės seniūnijos senjorai vyko į kelionę po Lietuvą. Kelionės metu aplankė Palūšę, apžiūrėjo 1747-1757 m. Palūšėje pastatytos medinės Šv. Juozapo bažnyčios, seniausios medinės bažnyčios Lietuvoje prieigas. Bažnyčia, stovinti Lūšių  ežero rytiniame krante, kartu su aštuonkampe varpine (vienintelė tokia Lietuvoje, pavaizduota ant buvusio 1 lito banknoto) ir šventoriaus koplytėlė yra architektūros paminklas. Bažnyčia pastatyta be geležinių vinių. Užrašai virš bažnyčios durų byloja: „Įženk geras“, „Išeik geresnis“. Senjorai pamatė šalia bažnyčios archeologų pastangomis atkurtą akmens amžiaus gyvenamojo būsto ir pilkapio ekspoziciją.
Keliautojai užlipo ant Ladakalnio (arba Ledakalnio) esančio Ignalinos rajone, tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų, Papiliakalnės kaime, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Tai 175 m aukščio kalnas, geomorfologinis gamtos paminklas. Nuo kalno matosi net 6 legendomis ir padavimais apipinti ežerai: Ūkojas, Linkmenas, Pakasas, Asėkas, Alksnaitis, ir Alksnas.
Užlipo keliauninkai ir ant šalia Ladakalnio prie Linkmeno ežero stūksančio dar vieno didžiūno – Ginučių piliakalnio. Spėjama, kad ant pailgos, 20-30 m aukščio stačiašlaitės kalvos stovėjusi Linkmenų pilis, kuri XIII-XV a. įėjo į bendrą Lietuvos gynybinę sistemą. Pilį 1433 m. sudegino kalavijuočiai. Greta stūksantis Papiliakalnės piliakalnis ir gausybė archeologinių radinių rodo, kad čia žmonių čia gyventa jau II-I a. pr. m. e.
Puikiai nusiteikę keliauninkai vyko prie 60 m. aukščio telekomunikacijų  apžvalgos bokšto, pastatyto 2004 metais ant Šiliniškių gūbrio. Bokšte 30 m. aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios grožėjosi puikiais atsiveriančiais Šiliniškių gūbrio ir aplinkinių ežerų vaizdais.
Kelionės pabaigoje aplankė Trainiškio ąžuolą – nors sunykusį, bet išskirtinį. Ąžuolas buvo valstybės saugomas botaninis gamtos paminklas. 2016 metų spalio mėnesį įsismarkavęs stiprus vėjas nepasigailėjo senutėlio, jau 800 metų sulaukusio Trainiškio ąžuolo. Medis buvo pasiekęs 23 metrų aukštį, o jo kamieno apimtis – 6,1 metro. Ignalinos rajone esančiame etnografiniame Trainiškio kaime šimtmečius augęs ąžuolas iki krikščionybės buvo šventas pagonių medis. Net ir išgriuvęs ąžuolas išlieka svarbus gamtinei įvairovei – ant jo pastebėtas retas grybas kurapkinis storplutis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijos darbuotojams kilo mintis atsodinti nulaužtą ąžuolą. 2017 m. gegužės mėn. šalia vėtros nulaužto ąžuolo įvyko jauno ąžuoliuko sodinimo šventė. Naujasis Trainiškio ąžuolas yra pasodintas šio nuvirtusio senolio klonas, išaugintas iš senojo galiūno augliuko, įskiepyto į kitą ąžuolą. Sodinukas su pasu ir etikete, kurioje įrašyti visi medelio duomenys. Ąžuoliukas atvežtas iš Kėdainių  medelyno, kuriame auginami Lietuvos garsiausių ąžuolų ir kitų medžių – gamtos paminklų – palikuonys, išauginti iš senųjų medžių augliukų.
Saulei leidžiantis pasivaikščioję po Labanoro girią, puikiai nusiteikę, maloniai pabendravę, daug pamatę senjorai grįžo į Kauną.

Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas. Juos galite pakeisti skiltyje „Parinktys“ arba sutikti su visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Sutikti su visais“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos rasite: „Slapukų politika“.

Kauno bangelė
Skip to content