Romainiai šiais metais tapo Tarptautinės laimės dienos programos dalimi.

„Metas pakilti ir su bičiuliais pasivaikščioti po Romainių mišką“

Kvietėme gyventojus pasivaikščioti šalia Romainių mikrorajono esančiame miške ir susipažinti su istorinėmis vietomis bei objektais jame:

* A. Kaniūkų kapinaitės. Apie senąsias Romainių kapinaites nedaug teišliko žinių. Romainių senbuvių atsiminimuose, pradžioje tai buvo senos bajorų Nartauskų, buvusio dvaro Liucijanavoje savininkų (Vijūkai) šeimos kapinės. Ir šiandien čia tebėra ir senųjų, ir neseniai atgulusių (duktė, vaikaitė, provaikaičiai) šios giminės narių kapai.

Vėliau šios kapinaitės tapo atviros ir kitiems Romainių gyventojams.

Beveik pačiame centre stovi kukli koplytėlė. Senieji romainiškiai atmena iš savo tėvų girdėtą jaudinančią šios koplytėlės istoriją, beveik lygiavertę Tadž Mahalos istorijai. Ją, esą, po vieną plytą sumūrijęs dvaro kumetis, sielvartaudamas dėl savo jaunos žmonos mirties. Ar tai buvo iš tiesų – vargu ar šiandien kas bežino, tačiau galime tai priimti kaip paminklą meilei ir ištikimybei.

* Pasisveikinimų takas. Miško takas, besidriekiantis nuo A. Kaniūkų kapinaičių link X forto, pamėgtas Romainių gyventojų.

Eidami šiuo taku, daugelis pasisveikina, nusišypso, pakalbina vienas kitą.

Taip gimė mintis pavadinti šį taką Pasisveikinimų taku.

Tebūnie 2021 m. kovo 20 d. – Laimės diena būna šio miško tako krikštynos.

Nusiteikime žaismingai!

Kiekvieną sutiktą take palabinkim, palinkėkim gražios dienos, sėkmės, laimės…

Tai gali tapti ilgalaike, gražia Romainių žmonių tradicija.

* X fortas. Fortas pradėtas statyti tvirtovės IV gynybiniame skyriuje prie Romainių palivarko. Buvo naudotasi 1909 m. tipiniu prof. Konstantino Veličkos projektu, patvirtintu 1913 m. balandžio 10 d. tvirtovės plėtros plane. Planuota panaudoti masyvias monolitinio betono ir gelžbetonio konstrukcijas, atsisakant puošybos elementų, įprastų mūriniuose fortuose. Fortas turėjo atlaikyti naujos kartos galingų artilerijos sviedinių atakas.

IV skyriaus gynybinėje sistemoje šiam fortui teko vienas iš pagrindinių vaidmenų. Jis aktyviai dalyvavo kare, vokiečiams pridarydamas tam tikrų nuostolių. Vykstant mūšiams dėl Kauno tvirtovės, forto komendanto įsakymu jį 1915 m. rugpjūčio mėn. susprogdino atsitraukiantys gynėjai.

Šiek tiek apie statinį:

Fortas keturkampės formos plano, per sprogdinimą suardyto. Suformuotą kalvą juosia gynybinis griovys., kuris r. pusėje neužbaigtas kasti, v. pusėje apsemtas ir užpelkėjęs. Betoninis forto statinys stačiakampio plano, 1 aukšto, sprogdintas per Pirmąjį pasaulinį karą. Šiuo metu galima atsekti 5 patalpas.

Priekinėje dalyje keletas patalpų su 1-2 įėjimais, už jų skliautinė ilga patalpa, primenanti tunelį. Viršutinė forto dalis turi pakopinę aikštelę su skirta šaudymui betonine priedanga.

* Mūsų ąžuolai. * Vakselio dvarvietė. Romainių ąžuolyne, tiesiai prieš Krivių gatvės 20 namą, matyti šimtamečių ąžuolų apsuptas kauburys. Baltauogių meškyčių brūzgynai (kitados gyvatvorė) rodo šią vietą buvus dvarviete. Senieji Romainių gyventojai prisiminė, kad dar praėjusio amžiaus penktame dešimtmetyje čia tebebuvo išlikę griuvėsiai. Šis, nūnai nebeišlikęs, Romainių dvaras minimas jau 1673 m. (Jolanta Kriūnienė. Romainių dvareliai – išlikęs ir išnykęs. Kaunas, 2016, p. 60). Dvaras stovėjo prie pat skardžio, kuris tuomet nebuvo apžėlęs, todėl atsiverdavo Nemuno slėnio panorama, Raudondvario pilis ir bažnyčios bokštai.

Amžių bėgyje dvaro savininkai ne kartą keitėsi. Jį valdė Medekšų giminė, kurio atstovai ėjo atsakingas pareigas Kauno miesto valdžios aparate, Lvovai (paskutinius savo gyvenimo metus Romainių dvare praleido žymus rusų kompozitorius Aleksejus Fiodorovičius Lvovas), Vakseliai. Paskutiniuoju šio dvaro savininku tapo grafas Benediktas Jonas Tiškevičius.

Atlaikęs visus karus, Romainių dvaro pastatas buvo sunaikintas 1925 m. Žemės reformos komisijos sprendimu parduotas iš varžytinių, nugriautas, medinės dalys išvežtos, likę mūrinės sugriuvo ir dabar, beveik po šimto metų, liko užklotos dirvožemio sluoksniu. Šiek tiek nužėrus žemių sluoksnį pasirodo aptrupėjusios seno degimo plytos, baltų koklių ir stiklo šukės. Nuokalnėn vingiuoja akmenimis grįstas kelias.

2019 m. bendruomenė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą su prašymu išsaugoti šį unikalų istorijos bei kultūros paminklą, įtraukti į saugotinų kultūros paveldo objektų sąrašą bei išsaugoti jį ateities kartoms.

Tai prisidėtų ne tik prie istorinės atminties išsaugojimo – dvarvietė galėtų tapti patraukliu lankymo objektu Kauno mieste. Tai sąlygoja ir išskirtinė dvarvietės vieta – senas ąžuolynas bei nuostabus vaizdas, kuris atsivertų tinkamai sutvarkius aplinką.

* Aktyvi pertraukėlė. * Mūsų mažiesiems. * Atokvėpis prie eglutės. Miško aikštelė prie Romainių gatvės, nuo seno buvo pamėgta gyventojų susibūrimo vieta. Vietos bendruomenių iniciatyva ši vieta įveiklinta. Už projektų, vietos bendruomenių tarybos bei vietos bendruomenių lėšas:

1. 2014 m. įrengti treniruokliai;
2. 2015 m. pradėtos rengti tinklinio aikštelės;
3. 2015 m. įrengti vaikų žaidimo įrenginiai;
4. 2017 m. pasodinta eglutė;
5. 2020 m. atokvėpio aikštelėje pastatyti suolai.

Bendruomenė „Naujieji Romainiai“