Uždegdamas žvakutę ant žmonių kapų, kurie sukūrė ir saugojo Lietuvą, degi ugnį savo širdyje!

Uždegdamas žvakutę ant žmonių kapų, kurie sukūrė ir saugojo Lietuvą, degi ugnį savo širdyje

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-tį, vasario 3 d. bendruomenė „Naujieji Romainiai“ nariai aplankė kaimynystėje esančiame Kauno rajone Paštuvos kapines, kuriose palaidoti broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai, vieni iškiliausių tarpukario Lietuvos žmonių.

Jonas – Nepriklausomybės akto signataras, pramonininkas, finansininkas, ir Juozas – kunigas, politikas, žurnalistas. Jiedu buvo bendraminčiai, siekę to paties tikslo – gimtosios šalies gerovės. Sėkmingas jų verslas turėjo didžiulės įtakos visos valstybės ekonominei padėčiai. Dirbant broliams Vailokaičiams kilo mūrinė Lietuva, šuoliais vystėsi pramonė.

Vailokaičiams itin rūpėjo šalies mokslas ir švietimas: padovanojo žemės sklypą VDU -Kaune, Aleksote. Jų lėšomis buvo remiamas Kauno aeroklubas, fizinio lavinimo sąjunga, teikiama parama visur, kur tik jos reikėjo. Savo lėšomis jie mokėjo stipendijas dviems šimtams studentų, tačiau stipendija būdavo duodama tik su viena sąlyga – ir toliau likti geram lietuviui.

Okupavus Lietuvą kunigas Juozas buvo ištremtas į Sibirą, grįžęs kunigavo Paštuvoje iki pat mirties 1953 m. Signataras Jonas su šeima priverstinai emigravo į Vokietiją, ten 1944 m. mirė. 2007 m. greta brolio Paštuvoje perlaidoti ir Jono Vailokaičio palaikai. Jų amžino poilsio vietoje liko mūsų uždegtos žvakės, malda bei pagarba.

Paštuvoje apsilankėme ir Basųjų karmeličių ordino Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vienuolyne. Sesuo Jėzaus Laima supažindino su Karmeličių seserų įsipareigojimais bei darbais, aprodė vienuolyno pastatą. Maloniai nuteikė nors ir kukli, bet jauki ir šviesi aplinka. Įdomi ir neįprasta vienuolyno pastato architektūra (architektas kaunietis R. Andriuškevičius).

Grįždami užsukome į Raudondvario kapines ir pagerbėme už Lietuvos nepriklausomybę kovojusio generolo Jono Galvydžio-Bykausko, paskutiniojo Romainių dvaro savininko, atminimą. Jis buvo vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės savanorių, parengė Lietuvos kariuomenės formavimo projektą. 1921-1926 m. vadovavo Karo mokyklos ir Kauno įgulai. Steigiamojo Seimo atstovas, aktyvus krikščionių demokratų partijos narys.

1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo areštuotas ir tardomas, tačiau prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui generolas buvo išlaisvintas. Mirė 1943 m.

https://business.facebook.com/Romainiai-Naujieji-Romainiai-497845850308018/

 

Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas. Juos galite pakeisti skiltyje „Parinktys“ arba sutikti su visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Sutikti su visais“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos rasite: „Slapukų politika“.

Kauno bangelė
Skip to content