Artėjant vasaros atostogoms, 16-metė Miglė planuoja vėl skirti savo laiką savanorystei. Praėjusią vasarą paauglė savanoriavo VDU botanikos sode, kur išmoko pagal kvapą atskirti žoleles, įgijo daug gyvenimiškos patirties, susipažino su naujais žmonėmis. Kol jos bendraamžiai žaidė kompiuterinius žaidimus, Miglė leisdama dienas gamtos apsuptyje ne tik turiningai praleido laiką, bet ir atliko visuomenei naudingą darbą. ,,Norėčiau, kad apie savanorystę būtų kalbama daugiau. Jauniems žmonėms nelengva įgyti patirties, juk vasaromis ne visiems pavyksta susirasti darbą. O savanoriška veikla neapsiriboja pagalba kitiems, tai ir – gyvenimo mokykla.“, – sako ji.

Išugdė atsakomybę

Savanoriauti Miglė nusprendė prieš metus. Prasidėjus vasaros atostogoms dauguma merginos klasės draugų įsidarbino pas tėvus ar pažįstamus. Tačiau Miglei įsidarbinti nebuvo paprasta, kadangi įstatymai smarkiai riboja 15-mečių darbą. ,,Tuomet pagalvojau, kad verčiau jau įdomiai leisiu laiką savanoriaudama. Nors ir nedirbu, tai nereiškia, kad privalau sėdėti namie ir nieko neveikti. O ir būsimame CV įrašas apie savanorystę atrodys puikiai.“,– prisiminė ji. Mergina tiksliai nežinojo, kur norėtų savanoriauti, tad kreipėsi į VšĮ ,,A. C. Patria“ Savanorių centrą. Sužinojusi apie galimybę atlikti savanorišką veiklą Botanikos sode, gamtą mylinti Miglė be galo apsidžiaugė. ,,Dievinu šio sodo aplinką. Nors jis nėra toli nuo miesto centro, čia nesigirdi jokio automobilių ūžesio, tik medžių šlamėjimas.“, – šypsojosi ji. Savanorystę pradėjusios Miglės žinion buvo paskirti sodo edukaciniai daržai. ,,Tai – daržai, kuriuos gausiai lanko darželio ar mokyklos grupės. Susirinkusiems vaikams mokytojai ir edukatoriai pasakoja, kaip atrodo kopūstai ar morkos, mažieji turi galimybę juos išvysti natūralioje augimo aplinkoje. – pasakojo Miglė – Kadangi namuose ir patys turime daržą, puikiai susidorojau su užduotimi – laisčiau, sodinau, ravėjau, rinkau derlių.“ Miglė taip pat dalyvavo ir Botanikos sode vykusiame renginyje ,,Kvapų naktis“. Darbuotojams ji padėjo dalinti skrajutes, laminuoti augalų korteles.

Vis dėlto, didžiausią įspūdį merginai paliko vaistinių augalų priežiūra. ,,Botanikos sode kartais vyksta arbatų degustacijos, tad mes pasirūpindavome žolelėmis. Mielai prižiūrėdavau šiuos augalus, skindavau juos ir džiovindavau. Netgi išmokau atskirtį žoleles pagal kvapą.“, – pasakojo savanorė. Įgytas žinias ji vėliau pritaikė ir namie su mama augindama mėtas bei levandas. Botanikos sode Miglė savanoriavo visas atostogas ir didžiąją dalį rudens. Kadangi pasitaikė itin karšta vasara, mergina čia atvykdavo kelis kartus per savaitę. Miglė tikina, kad savanorystė ją išmokė planuoti laiką, taip pat įdiegė pareigos jausmą. ,,Visą vasarą sėjau, laisčiau ir ravėjau edukacinius Botanikos sodo daržus. Tad vėliau negalėjau tiesiog palikti jų likimo valiai – privalėjau nuimti derlių.“ – šypsojosi ji. Miglei būdavo smagiausia, kai jos prižiūrimus daržus lankydavo vaikai. ,,Malonu žinoti, kad tavo augintos daržovės pasitarnavo kaip pamokos medžiaga – šypsojosi savanorė – Juk maži vaikai nežino, kaip atrodo iš žemės styranti morka – galvoja, kad tai krapai ar šiaip žolelės. Tad viskas jiems nauja.“, –  atkreipė dėmesį ji. Miglė su pasididžiavimu stebėdavo ir jos prižiūrimais daržais besigrožinčias šeimas.

Ne vien papildomas balas

Baigusi savanorystę Botanikos sode Miglė kurį laiką savanoriavo ir Kauno filharmonijoje. Vis dėlto, laiko leidimas gamtoje jai labiau prie širdies. Tad jei neįsidarbins, šią vasarą paauglė vėl keliaus į sodą. Mergina tikina, kad svarbią įtaką jai padarė ir Savanorių centro organizuojami kas savaitiniai savanorių susitikimai. Juose lankydamasi ji išmoko pasitikėti savimi, ištobulino gebėjimus garsiai reikšti savo mintis. Kadangi paaugliai retai užsiima ilgalaike savanoryste, Miglė savo patirtimis daugiausia dalindavosi su kur kas vyresniais savanoriais. Mergina džiaugiasi, kad jai pavyko surasti bendraminčių bendruomenę, įgyti naujų draugų.

Savanorė kol kas mokosi 9 klasėje, tad kol kas nežino, ką norės veikti ateityje. Miglę kurį laiką domino fizika, o dabar jos širdis linksta link žurnalistikos. Vis dėlto, moksleivė tikina, kad tai – ne galutinis sprendimas. ,,Vis pagalvoju, kaip būtų smagu gyventi kur nors ūkyje ir auginti augalus – pasakojo ji – Mane įkvėpė augalų gyvybės langelio Kaune įkūrėja Aistė. Čia žmonės gali atnešti mirštančius arba sergančius augalus, o ji jais pasirūpina. Ką nors panašaus ateityje norėčiau veikti ir aš.“, – svarstė mergina.

Moksleivė siekia paskatinti savanoriauti ir savo bendraamžius. Pasak jos, savanorystė – ne tik puiki proga surinkti privalomas socialines-pilietines valandas, bet ir smagi, auginanti asmenybę patirtis. ,,Prisimenu, kai po atostogų grįžę į mokyklą su mokytojais dalinomės vasaros įspūdžiais. Klasės draugai pasakojo, kaip jie žaidė video žaidimus, daug miegojo. Tuomet supratau, kad labai turiningai praleidau savo atostogas – susiradau draugų, patyriau daugybę įspūdžių ir tuo pačiu padėjau visuomenei. – džiaugėsi Miglė – Manau, kad reikėtų apie savanorystę pasakoti kuo daugiau, nes ne visi jaunuoliai žino apie tokią galimybę.“ Skelbdama žinią apie savanorišką veiklą, Miglė ir pati, kartu su savanorystės mentore, važinėjo po mokyklas, pasakodama apie savo patirtis.

Vis dėlto, merginai liūdna, kad dauguma savanoriaujančių jaunuolių tai daro tik dėl privalomų socialinių-pilietinių valandų. Savanoriauti ypač skuba abiturientai – jiems už savanorystę stojant į aukštąsias mokyklas pridedamas ketvirtis balo. Tačiau, pasak Miglės, noras savanoriauti turėtų kilti iš motyvacijos nuveikti ką nors naudingo, taip pat įgyti patirties. ,,Sukauptos žinios vėliau gali netgi padėti profesiniame gyvenime. – tvirtina ji – Nuo kažko reikia pradėti visiems, tačiau paaugliams ne visada lengva rasti tinkamų darbo pasiūlymų.“, – pastebėjo ji.