Kaune veikiančiuose vaikų dienos centruose noriai lankosi 7–14 m. moksleiviai. Vis dėlto, sulaukus paauglystės jaunuoliams tokioje erdvėje nebelieka ką veikti. Kur kreiptis į suaugusiųjų pasaulį bežengiančiam jaunuoliui? ,,Paauglystė – iššūkių ir klausimų pilnas laikotarpis. Tuomet jaunas žmogus pamažu tampa suaugusiu, bet jam vis dar reikia paramos ir palaikymo, taip pat pokalbių bei erdvės, kur galima atsipalaiduoti ir nebijoti klysti. Todėl atsiranda poreikis vietos, kurioje būtų galima išsikalbėti ir gauti reikiamą pagalbą, tačiau jaunuolis nesijaustų per daug įpareigotas – pastebi ,,A. C. Patria“ atviro jaunimo centro ,,Vartai“ psichologė Justina Kiudytė.

Vienas iš nedaugelio

Visoje Lietuvoje išsidėstę per 30 jaunimo centrų ir pusantro šimto atvirų erdvių. Kaune tokią paslaugą siūlo jaunimo centras ir dvi atviros erdvės. ,,Vartų“ socialinės pedagogės Rūtos Padriezės teigimu, kartais nepatikliai žvelgiama į jaunimui skirtas erdves, įsivaizduojant, kad jose paaugliai daro, ką nori. ,,Centras tikrai nėra skirtas aklam jaunuolių poreikių tenkinimui. Čia visada laukia profesionalūs darbuotojai, kurie nukreipia link saugių laisvalaikio leidimo būdų pasirinkimo – muzikavimo, žaidimų, pokalbių su bendraamžiais ir darbuotojais. Čia visiems galioja susitarimai: vienas svarbiausių – centre laiką leidžiame be alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų, taip pat galioja erdvės be psichologinio ir fizinio smurto principai.“ – tikino ji. ,,Vartuose“ 14–29 m. jaunuoliai saugiai leidžia laisvalaikį: muzikuoja, žaidžia žaidimus, gamina maistą. Jiems taip pat suteikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, prireikus nukreipiama ir tolimesnei pagalbai. Neretai organizuojamos įvairios išvykos ir patyriminiai žygiai, leidžiantys jaunuoliams išbandyti bei geriau pažinti save. ,,Iškilus įvairioms problemoms jauni žmonės neretai yra linkę sunkumus spręsti patys ar draugų rate. Kreiptis į tėvus jiems dažnai būna nedrąsu, o užsiregistruoti pas specialistus painu – juk pas daugelį jų reikalinga išankstinė registracija – pasakoja J. Kiudytė. – Centro darbuotojus jaunuoliai pažįsta ir jais pasitiki, tad kalbėtis tampa daug lengviau. Vedame diskusijas apie lytiškumą, narkotinių medžiagų vartojimo pasekmes, skatiname išsipasakoti, pažinti savo emocijas ir neneigti, kad kartais būname pikti ar liūdni. Pratiname jaunuolius šias neigiamas emocijas geriau suprasti bei konstruktyviau jas išreikšti.“

Nors centre netoleruojamas alkoholio vartojimas ir rūkymas, jo darbuotojos supranta, kad paaugliai linkę eksperimentuoti. ,,Nesame naivūs – jaunuoliai per dieną pas mus praleidžia kelias valandas, tad jų gyvenimas klostosi už centro sienų. Siekiame ne aklai drausti, bet paaiškinti savo poziciją, pasiūlyti ir kartu sugalvoti alternatyvių socializacijos ar atsipalaidavimo būdų. Diskutuojame ir orientuojamės į konkretaus jaunuolio situaciją bei patirtis, padedame jaunuoliams kelti tikslus ir formuluoti konkrečius uždavinius. Su kasdien apsilankančiais ,,vartininkais“ susikuria ryšys, tad pokalbiais ir diskusijomis galime įnešti ir savo indėlį.“ – sako R. Padriezė. Jos teigimu, į centrą kreipiasi ne tik Kauno miesto jaunimas – skambinama ir rašoma ir iš kitų šalies regionų. ,,Su jaunuoliais daug bendraujame socialiniais tinklais. Stengiamės neužsidaryti vien jaukiame ,,Vartų“ rūsyje, bet pasiūlyti ir platesnę pagalbą.“ – tikino specialistė.

Trūksta savanorių

Daugiau nei dešimtmetį veikiančio centro darbuotojas džiugina, kad paaugę ,,Vartų“ lankytojai sugrįžta ir prisideda prie veiklų organizavimo. ,,Pastebime, kad dalis užaugusių jaunuolių užsuka ne tik pasisveikinti, bet ir, vedami noro atiduoti duoklę jaunajai kartai, prisidėti prie centro organizuojamų veiklų. Pavyzdžiui, išvykų metu vesti žaidimus ar koordinuoti maisto gaminimo procesą – pasakoja J. Kiudytė – Tokiu būdu paaugę jaunuoliai tampa pagalba mums, gauna progą išbandyti save naujame vaidmenyje ir pasirodo gražiu modeliu bei siekiamybe jaunesniems lankytojams.“ Pasak J. Kiudytės ir R. Padriezės, norinčių prisidėti prie ,,Vartų” veiklos ir prasmingai leisti laiką pasidalinant savo gebėjimais ir pomėgiais su centro jaunuoliais, žmonių pagalba centrui tikrai naudinga. ,, Susiduriame su sunkumais ieškant savanorių – neslepia J. Kiudytė – Dažniausiai savanorystės vietų ieško jauni žmonės, tačiau mūsų atveju jie suabejoja – ar tikrai turės pakankamai kompetencijų dirbti su kitais jaunuoliais? Galbūt jiems pritrūks žinių ir įgūdžių?“

Pasak centro darbuotojų, galimus savanorius stabdo ir nežinojimas, ką jiems reikės daryti jaunimo centre. Tačiau, anot R. Padriezės, bijoti nėra ko. ,,Kiekvienas gali suteikti paramos jos ieškančiam jaunuoliui. Savanorį mes matome kaip žmogų, kuris į centrą atkeliauja su savo hobiais ir patirtimi. Pasidalina jais su visais, organizuoja įvairius užsiėmimus ir tiesiog būna pačiu savimi. Norint savanoriauti tikrai nereikės išmokti žongliruoti ar atlikti akrobatinių triukų“ – juokėsi ji. Kolegei pritarė ir J. Kiudytė: ,,Taip pat pastebime, kad kvietimas savanoriauti dažniausiai pasiekia tik žmones iš socialinių mokslų sferos. Norėtume, kad užsukti išdrįstų ir kitokių sričių profesionalai – informatikai, inžinieriai ar muzikantai. Iš patirties žinome, kad kitokių pomėgių ir idėjų turintys savanoriai įneša naujo vėjo, kuris būna labai patrauklus jaunuoliams ir darbuotojams.“ Anot J. Kiudytės ir R. Padriezės, svarbi tik viena sąlyga – savanoriui turi būti įdomu dirbti su jaunuoliais, jis taip pat turėtų būti pasirengęs priimti ir suprasti jų poreikius ir skirtumus. ,,Nors priimame bet kokią pagalbą, rekomenduojame, kad savanoris būtų sulaukęs bent 20-ies metų. Svarbi ir savanorystės trukmė – mes savanorystę suprantame ne trumpesnę nei 2 mėnesiai, atliekamą bent kartą per savaitę.“ – paaiškino specialistės.

Svečias iš Ispanijos

Išsakytoms mintims pritarė ir Aukštadvaryje įsikūrusio maltiečių Jaunimo centro vadovė Gerda Revenkienė. Jos teigimu, centro savanoriai jaunimui daro itin didelę įtaką. Kadangi Aukštadvaris yra mažas miestelis, iš kitur atvykstantys savanoriai atneša šviežumos, kitokios kultūros, naujų požiūrių. ,,Jaunuoliai lygiuojasi į savanoriškai centre dirbančius asmenis, noriai mezga naujas pažintis, semiasi patirties. Tuo pačiu ir patiems savanoriams auga pasitikėjimas savimi, matant, kaip jaunuoliai juos vertina“ – sako G. Revenkienė.  Prieš kelerius metus atsidariusiam centrui Aukštadvario jaunimas brendo jau ilgai – vakarais jaunuoliai ne visada atrasdavo ką įdomaus nuveikti. Tad vos tik sužinoję, kad bus kuriama atvira jaunimo erdvė, puolė planuoti, organizuoti, burti bendraminčių grupes. Paskatinimui išbandyti naujas veiklas ypatingai pasitarnauja įvairaus amžiaus savanoriai. Pasak G. Revenkienės, jaunesnieji padeda organizuoti įvairius žygius, žaidimus lauke bei projektines veiklas. Suaugusieji daugiau prisideda prie sveikos gyvensenos propagavimo ir jaunuolių įtraukimo, pavyzdžiui, veda paskaitėles apie tinkamą mitybą, organizuoja įvairias išvykas. ,,Turime ir lietuvę savanorę, kuri dirba Norvegijos Montesori mokykloje, taip pat savanoriauja Mėlynajame kryžiuje. Ji mus skatina įtraukdama į norvegų projektus ir taip pasirūpindama, kad apie mus sužinotų užsienyje. Tokiu būdu atsiranda galimybės bendriems mainams ar kitokioms veikloms.“, – pasidžiaugė centro vadovė.

Didelį įspūdį jaunuoliams palieka ir savanoriai iš užsienio. Vienas iš jų – prieš porą metų su ,,vartininkais“ savanoriškai dirbęs ispanas Miguelis. Metus Kaune gyvenęs vaikinas tiki – savanorio indėlis dirbant su jaunuoliais gali būti labai pozityvus ir didesnis negu būtų galima numanyti. ,,Pažintys su naujais žmonėmis bet kuriuo atveju yra labai praturtinanti patirtis – teigia jis – Bendraudamas su asmenimis iš kito socialinio konteksto jaunuolis gali plėsti savo akiratį ir išmokti naujų dalykų.“ Anot Miguelio, savanorystės metu svarbiausios yra mažos akimirkos, kuriomis dalinamasi drauge – puodelis arbatos, maisto gaminimas, žaidimai ir pokalbiai. ,,Niekada nesužinosi, kokia didelė šių mažų dalykėlių įtaka, kol pats savęs nepagausi besiklausant žmogaus, su kuriuo prieš dvi dienas net nebuvai pažįstamas, istorijos. Bandydamas jį paguosti ar jam patarti, o gal tiesiog drauge besijuokdamas, supranti, kad gali duoti labai daug.“