Atnaujinta: 2020-08-24 (Pirmadienis)

www.esinvesticijos.lt

Projektas „Buvusios Aviacijos gamyklos teritorijos konversija“

Projekto tikslas – prisidėti prie Kauno m. gyvenamosios aplinkos patrauklumo, socialinės ir ekonominės plėtros bei sąlygų gyventojų užimtumo didinimui. Projekto tikslui pasiekti suformuluotas uždavinys sutvarkyti Kauno m. Aleksoto seniūnijoje esančią teritoriją, pritaikant ją visuomenės ir verslo sektoriaus poreikiams.

Projekto lėšomis planuojama įgyvendinti veikla – Kauno m. Aleksoto seniūnijos teritorijoje esančios buvusios Aviacijos gamyklos teritorijos konversija. Įgyvendinant projekto veiklas bus nutiestas vietinių gatvių tinklas (8 gatvės) su šaligatviais ir dviračių takais bei įrengti lietaus nuotekų, gatvių apšvietimo inžineriniai tinklai.

Projekto vertė – 6,86 mln. Eur. 4,63 mln. Eur finansuoja Europos Sąjungos lėšomis, likusią sumą skiria Kauno miesto savivaldybė.

Projekto įgyvendinimo laikotarpi – 2018-2021

Projektas finansuojamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-R-904 priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“.

www.esinvesticijos.lt

Projektas „Nemuno salos išvystymas į multifunkcinį sveikatinimo ir kultūros kompleksą pritaikant jį visuomenės poreikiams“

Projekto tikslas – skatinti Kauno miesto socialinę ir ekonominę plėtrą plėtojant Aleksoto tikslinės teritorijos viešosios infrastruktūros būklę bei kuriant palankias sąlygas paslaugų sektoriui plėtoti. Projekto įgyvendinimui suformuluotas šis uždavinys – modernizuoti Nemuno salos viešąją infrastruktūrą stiprinant salą kaip esamą traukos centrą. Projekto uždaviniui pasiekti numatyta veikla – viešosios infrastruktūros įrengimas Nemuno saloje.

Projekto metu bus sukurta sporto, sveikatinimo ir laisvalaikio infrastruktūra – sporto aikštelės, laisvalaikio įrenginiai, vaikų žaidimo aikštelės, automatinis viešasis tualetas ir atviras amfiteatras. Taip pat bus įrengti infrastruktūros aptarnavimui reikalingi inžineriniai tinklai, privažiavimo jungtys, pėsčiųjų ir dviračių takai, sutvarkyti želdiniai, įrengti suoleliai ir kiti mažosios architektūros elementai.

Projekto vertė – 5,89 mln. Eur. 2,75 mln. Eur finansuoja Europos Sąjungos lėšomis, likusią sumą skiria Kauno miesto savivaldybė.

Projekto įgyvendinimo laikotarpi – 2019-2022 m.

www.esinvesticijos.lt

Integruotų priklausomybės ligų gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas

Kauno miesto savivaldybės administracija kartu su 14 kitų Lietuvos savivaldybių administracijų pradėjo partnerio teisėmis dalyvauti Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovaujamame projekte „Integruotų priklausomybės ligų gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas“.

Projekto tikslai:

Sukurti integruotą ankstyvosios diagnostikos, priklausomybės gydymo ir socialinės pagalbos sistemą, kuri padidins asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų prieinamumą ir kokybę asmenims, piktnaudžiaujantiems alkoholiu ir kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, socialinės rizikos šeimoms ir jose gyvenantiems vaikams. Siekiant efektyvaus veiklos organizavimo ir paslaugų prieinamumo gerinimo numatoma parengti integruotos sistemos diegimo savivaldybėse tvarkos aprašus, aiškiai nustatant įstaigų, teikiančių priklausomybės ligų diagnostikos, gydymo ir socialinės integracijos paslaugas tarpinstitucinio bendradarbiavimo principus.
Kelti priklausomybės ligų srityje dirbančių specialistų kvalifikaciją ir profesinius sugebėjimus. Specialistų mokymas didins specialistų darbo našumą ir kels bendrą teikiamų paslaugų kokybę. Specialistai galės plačiau taikyti atvejo vadybos, motyvacinio interviu, ankstyvosios diganostikos ir kitus, mokslu pagrįstus, pagalbos metodus.

Projekto biudžetas: 974 120,04 Eur. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2019–2022 m.

Laukiami rezultatai:

Kokybinis dabartinės situacijos tyrimas, integruotos pagalbos sistemos tvarkos aprašų parengimas, diegimas ir vertinimas 15-oje Lietuvos savivaldybių, 2 tarptautinės konferencijos, 30 apskritojo stalo diskusijų, 30 visuomenės informavimo renginių, savivaldybių-projekto partnerių specialistų mokymai atvejo vadybos, motyvacinio interviu, intervizijų vedimo, žemo slenksčio, užkrečiamųjų ligų prevencijos temomis, priklausomybės nuo alkoholio ankstyvos diagnostikos ir gydymo, ankstyvojo alkoholio vartojimo rizikos įvertinimo (AUDIT) temomis, priklausomybės konsultantų rengimas.

www.esinvesticijos.lt

Pradėtas Aleksoto gatvių rekonstravimas Kaune

Kaune Aleksoto mikrorajone įgyvendinami gatvių rekonstravimo darbai. Iki 2020 metų pabaigos bus rekonstruotos ir saugiam eismui pritaikytos 7 gatvės.

Planuojamos rekonstruoti Aleksoto gatvės yra svarbus miesto elementas, leidžiantis gyventojams pagerinti darbo vietų pasiekiamumą taip sudarant sąlygas sėkmingai miesto plėtrai. Įvertinus esamą situaciją Aleksoto gatvėse nustatytas gerų susisiekimo sąlygų trūkumas tarp miesto objektų ir išorinių kelių, nepatogus gyvenamosios aplinkos pasiekiamumas ir nepakankamas saugumo lygis gatvėse.

Kalvarijos gatvė jungia vieną iš pagrindinių miesto gatvių Europos prospektą su magistrale Via Baltica, tačiau dalis gatvės neasfaltuota, esamas asfaltas nusidėvėjęs, nėra šaligatvių, nesutvarkytas apšvietimas. Panaši situacija iki rekonstravimo buvo ir J. Pabrėžos gatvėje, kurioje vyksta intensyvus eismas, bei Vilties gatvėje, vedančioje į vieną iš lankomiausių Kauno objektų – Botanikos sodą. Likusios Vyčio Kryžiaus, J. Čapliko, J. Petruičio ir K. Sprangausko gavės niekada nebuvo asfaltuotos, nesutvarkytos jų vandens nuvedimo, gatvių apšvietimo sistemos. Įgyvendinus projektą bus rekonstruota 9,6805 km kelių, įdiegtos saugų eismą gerinančios priemonės taip panaikinant saugiam eismui pavojingas vietas.

Pagal projektą rekonstravimo darbai atliekami šiose gatvėse: Kalvarijos, Vyčio Kryžiaus, K. Sprangausko, J. Čapliko, J. Petruičio, J. Pabrėžos ir Vilties. Pabrėžos ir Vilties gatvių rekonstravimas jau baigtas.

Įgyvendinus projektą bus pagerintas susisiekimas tarp miesto objektų ir išorinių kelių, gyvenamosios aplinkos pasiekiamumas, padidės saugumo lygis gatvėse.

Rekonstravimo darbai iš viso kainuos 12 mln. eurų, iš kurių iki 2 873 977 eurų finansuoja Europos Sąjungos struktūriniai fondai (Europos regioninės plėtros fondas). Likusią dalį biudžeto skirs Kauno miesto savivaldybė.

Projektas „Aleksoto gatvių rekonstravimas (Kalvarijos g., Vyčio Kryžiaus g., K. Sprangausko g., J. Čapliko g., J. Petruičio g., J. Pabrėžos g., Vilties g.)“ finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 6 prioriteto „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra“ 06.5.1-TID-R-511 priemonę „Vietinių kelių vystymas“.

www.esinvesticijos.lt

Projektas „Priemonių, gerinančių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą tuberkulioze sergantiems asmenims, įgyvendinimas Kauno mieste“

Projekto tikslas – pagerinti tuberkuliozės (TB) profilaktiką ir gydymo organizavimą Kaune.

TB daugeliu atvejų yra išgydoma, tačiau būtina griežtai laikytis gydymo režimo, laiku išgerti vaistus. Gydantis netinkamai liga plinta, gali atsirasti ir plisti atsparios vaistams TB bakterijos. TB plitimą lemia socialinės (nedarbas, skurdas, alkoholio, narkotikų vartojimas), psichologinės (nesuvokimas, nenoras gydytis ir baigti gydymo kursą, gydymo režimo pažeidimai), organizacinės (lėšų neturėjimas pasiekti gydymo įstaigą) priežastys. Siekiant pagerinti tuberkuliozės profilaktiką ir gydymo organizavimą Kauno mieste projekto metu įgyvendinamos konkrečios priemonės, gerinančios ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo prieinamumą tuberkulioze sergantiems pacientams, t. y., maisto talonų dalijimas ir kelionės išlaidų kompensavimas ambulatorinio gydymo metu. Projekto metu planuojama suteikti socialinės paramos priemones 177 TB sergantiems asmenims, kuriems skirtas DOTS gydymas Romainių tuberkuliozės ligoninėje.

Romainių tuberkuliozės ligoninė yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų filialas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos yra sudariusios Bendradarbiavimo dėl tiesiogiai stebimo trumpo kurso paslaugų teikimo Kauno miesto savivaldybės gyventojams sutartį su Kauno miesto savivaldybės administracija.

Projekto tikslinė grupė – tuberkulioze sergantys asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. V-237 „Dėl Tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka skirtas ambulatorinis tiesiogiai stebimas trumpo gydymo kursas (DOTS gydymas) Romainių tuberkuliozės ligoninėje.

Projekto įgyvendinamo laikotarpis – 2018–2022 m.

Partneris – Romainių tuberkuliozės ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų filialas.

Projekto vertė – 69 302,36 Eur. ES fondų finansuojamoji dalis sudaro 92,5 proc. visų tinkamų finansuoti Projekto išlaidų, t.y. 64 104,67 Eur.

Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-R-615 „Priemonių, gerinančių ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą tuberkulioze sergantiems asmenims, įgyvendinimas“.

www.esinvesticijos.lt

J. Lukšos-Daumanto g. ir Sukilėlių pr. sankryžą netrukus reguliuos šviesoforai

Kaune J. Lukšos-Daumanto gatvės ir Sukilėlių prospekto sankryžoje intensyviai vykdomi šviesoforinės įrangos įrengimo darbai. Darbus, kaip ir netoliese esančioje Eivenių g. ir Sukilėlių prospekto sankryžoje, planuojama baigti dar šiais metais.

Kauno medicinos universitetinėms klinikoms atidarius naują skubios pagalbos centrą J. Lukšos-Daumanto gatvėje, J. Lukšos-Daumanto g. ir Sukilėlių pr. sankryžoje padidėjo tiek kairiojo posūkio iš Sukilėlių pr. į J. Lukšos-Daumanto g., tiek iš J. Lukšos-Daumanto g. į Sukilėlių pr. eismo srautai. Sankryžoje stebimas padidėjęs ir pėsčiųjų, einančių iš Skubios pagalbos centro į Sukilėlių prospekte esančias viešojo transporto stoteles, srautas. Dėl susidariusio nesaugaus kairiojo posūkio šviesoforu nereguliuojamoje sankryžoje padidėjo avarinių situacijų tikimybė.

Tikimasi, kad sankryžos rekonstravimas į šviesoforu reguliuojamą sankryžą padės išvengti transporto spūsčių, avarinių situacijų ir naujos „juodos dėmės“ atsiradimo, o šiuo sprendimu galės džiaugtis tiek kauniečiai, tiek miesto svečiai.

Šviesoforinės įrangos įrengimo darbai kainuos virš 70 tūkst. eurų, iš kurių iki 35698 eurus finansuoja Europos Sąjungos struktūriniai fondai (Europos regioninės plėtros fondas). Likusią dalį biudžeto skirs Kauno miesto savivaldybė.

Projektas „Šviesoforinės įrangos J. Lukšos-Daumanto g. ir Sukilėlių pr. sankryžoje įrengimas“ finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 6 prioriteto „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra“ 06.5.1-TID-R-511 priemonę „Vietinių kelių vystymas“.

www.esinvesticijos.lt

Pradėti šviesoforinės įrangos įrengimo darbai Eivenių g. ir Sukilėlių pr. sankryžoje

Kaune Eivenių gatvės ir Sukilėlių prospekto sankryžoje pradėti šviesoforinės įrangos įrengimo darbai. Darbus planuojama baigti dar šiais metais.

Siekiant gerinti susisiekimą Kauno miesto gatvėmis, didinti eismo saugą ir sumažinti eismo įvykių tikimybę bus įdiegta 1 eismo saugos priemonė – įrengta šviesoforais reguliuojama Eivenių gatvės ir Sukilėlių prospekto sankryža. Sankryža yra svarbi tiek Kauno miesto gyventojams, tiek svečiams, vykstantiems į šalia esančias Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Dėl sankryžoje vykstančio intensyvaus eismo visuomeniniam transportui sudėtinga išvažiuoti iš šalutinės Eivenių gatvės. Sankryža yra sudėtingos konfigūracijos, reguliuojama kelio ženklais, joje įrengtas troleibusų kontaktinis tinklas, pėsčiųjų perėja, Eivenių gatvės važiuojamoji dalis ties sankryža išplatinta, čia statomos transporto priemonės. Šalia sankryžos įsikūrusi LSMUL Kauno klinikų Akių ligų klinika, todėl per sankryžoje esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją eina daug regėjimo negalią turinčių pėsčiųjų.

Sankryžos rekonstravimas į šviesoforu reguliuojamą sankryžą padės išvengti transporto spūsčių, avarinių situacijų ir „juodos dėmės“ atsiradimo.

Šviesoforinės įrangos įrengimo darbai kainuos 78,6 tūkst. eurų, iš kurių iki 35698 eurus finansuoja Europos Sąjungos struktūriniai fondai (Europos regioninės plėtros fondas). Likusią dalį biudžeto skirs Kauno miesto savivaldybė.

Projektas „Šviesoforinės įrangos įrengimas Eivenių g. ir Sukilėlių pr. sankryžoje“ finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 6 prioriteto „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra“ 06.5.1-TID-R-511 priemonę „Vietinių kelių vystymas“.

www.esinvesticijos.lt

Pradėta eismo saugos įrenginių rekonstrukcija Kaune

Kaune Savanorių prospekte ir jo prieigose pradėti šviesoforais reguliuojamų sankryžų rekonstravimo darbai. Iki 2018 metų pabaigos bus modernizuotos 8 šviesoforais valdomos sankryžos ir įdiegta koordinuota šviesoforų valdymo sistema.

Savanorių prospektas yra nepakankamų eismo saugos sąlygų Kaune pavyzdys. Analogiškas problemas turi daugybė kitų gatvių, tačiau čia jos yra išreikštos bene labiausiai. VšĮ Kelių transporto tyrimo instituto 2015 metais sudarytame Kauno miesto juodųjų dėmių žemėlapyje Savanorių prospekte ir jo prieigose nustatytos 4 juodosios dėmės ir 4 saugiam eismui pavojingos vietos.

Kauno miesto savivaldybės inicijuotas projektas „Eismo saugos įrenginių rekonstrukcija Savanorių prospekte“ skirtas mažinti eismo įvykių skaičių, kelionės gaišatį, gerinti eismo sąlygas.

Pagal projektą darbai atliekami šiose sankryžose: Savanorių pr., Pramonės pr. ir Šiaurės pr.; Birželio 23-iosios g. ir Partizanų g.; Savanorių pr. ir Taikos g.; Savanorių pr., Kovo 11-osios g. ir P. Lukšio g.; Savanorių pr. ir Mituvos g.; Kovo 11-osios g. ir Partizanų g.; Pramonės pr. ir Partizanų g. ir pėsčiųjų perėjoje prie Savanorių pr. 298.

Įgyvendinus projektą Savanorių prospekte ir jo prieigose bus užtikrintos patogios susisiekimo sąlygos, panaikintos juodosios dėmės ir saugiam eismui pavojingos vietos.

Rekonstravimo darbai iš viso kainuos 799,6 tūkst. Eurų, iš kurių iki 293760 eurų finansuoja Europos Sąjungos struktūriniai fondai (Europos regioninės plėtros fondas). Likusią dalį biudžeto skirs Kauno miesto savivaldybė.

Projektas „Eismo saugos įrenginių rekonstrukcija Savanorių prospekte“ finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 6 prioriteto „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra“ 06.5.1-TID-R-511 priemonę „Vietinių kelių vystymas“.

www.esinvesticijos.lt

Projektas „Kauno marių ir Nemuno kilpų turizmo e-rinkodara“

Projekto tikslas – diegiant e-rinkodaros priemones didinti kultūros ir gamtos paveldo objektų lankomumą ir žinomumą projekto įgyvendinimo savivaldybėse (Kaišiadorių, Birštono, Prienų, Kauno miesto bei Kauno rajono savivaldybėse).

Projekto įgyvendinimo metu bus įgyvendinamos šios e-rinkodaros priemonės: 1. Komunikacija socialiniuose tinkluose (SMM), 2. Optimizavimas paieškos sistemoms (SEO), 3. Reklama Google paieškos sistemoje, 4. Reklama Google vaizdinės reklamos tinkle, 5. Reklama video tinkluose, 6. El. pašto rinkodara, 7. Mobilioji rinkodara, 8. Projekto interneto svetainė ir administravimas, 9. E-rinkodaros turinio kūrimas.

Projekto metu diegiamomis e-rinkodaros priemonėmis bus siekiama didinti atvykstančių turistų skaičių, mažinti turizmo sezoniškumą, didinti kultūros ir gamtos objektų žinomumą.

Projekto įgyvendinamo laikotarpis – 2016–2018 m.

Pareiškėjas – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija.

Partneriai: Kauno miesto savivaldybės administracija, VšĮ Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, Birštono turizmo informacijos centras, VšĮ Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras, Prienų rajono savivaldybės administracija.

Projekto vertė – 244 265,60 Eur. Projektas iš dalies finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. ES fondų finansuojamoji dalis sudaro 85 proc. visų tinkamų finansuoti Projekto išlaidų, t.y. 207 625,76 Eur.

Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę Nr. 05.4.1-LVPA-K-808 „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“.

Dėmesys savivaldos institucijų administracinių ir viešųjų paslaugų procesų valdymo kokybės gerinimui

Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. VšĮ Lietuvos regioninių tyrimų institutas kartu su partneriais – šėšių Lietuvos savivaldybių (Kauno, Ukmergės, Jonavos, Tauragės ir Šilalės rajonų bei Kauno miesto) administracijomis ir partneriais iš Norvegijos Karalystės (Hordalando apskrities tarybos administracija ir Vakarų Norvegijos tyrimų institutu) įgyvendina projektą Nr. NOR-LT10-VRM-01-K-02-010 „Savivaldos institucijų darbuotojų gebėjimų ugdymas viešųjų paslaugų procesų valdymo ir efektyvumo didinimo srityje“, finansuojamą 2009-2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo ,,Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas‘‘ programos.

Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti Lietuvos ir Norvegijos partnerių bendradarbiavimą viešųjų paslaugų teikimo procesų valdymo ir efektyvumo didinimo klausimais ir skatinti savivaldos institucijų veiklos valdymo skaidrumą bei efektyvumą. Viena pagrindinių problemų, kuri paskatino projekto rengimą ir įgyvendinimą, yra susijusi su savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų kompleksiškumu ir poreikiu tobulinti viešojo valdymo procesus. Kitas svarbus aspektas yra Norvegijos viešojo valdymo institucijų inovatyvių vadybinių sprendimų ir organizacinių praktikų perėmimas ir taikymas Lietuvos savivaldos institucijose, įvertinant skirtingų tikslinių grupių poreikius, atsižvelgiant į plačias savivaldybių veiklos sferas, funkcijas bei atsakomybės sritis. Poreikis skirti daugiau dėmesio viešųjų paslaugų procesų efektyvumui savivaldos institucijose yra grindžiamas įrodymais grįsto valdymo teoriniais principais, kurių esmė yra vadybinių sprendimų ir organizacinių praktikų taikymas organizacijose, remiantis surinktais veiklos vertinimo įrodymais ir rodikliais. Ši koncepcija taikoma skirtinguose organizacinių procesų vertinimo ir sprendimų priėmimo lygmenyse: valdymo, strateginio planavimo, įvairių veiklų ir projektų įgyvendinimo, įvertinimo ir koregavimo lygiuose, derinant organizacinės kultūros, etikos, skaidrumo ir veiklos valdymo principus. Taip pat siekiama įtvirtinti poreikį plėtoti tarp-institucines partnerystes savivaldybių lygyje ir platesnį visuomenės įsitraukimą į sprendimų priėmimo ir pasiekimų vertinimo procedūras.

Šiems klausimams spręsti projekto metu įgyvendinamos kelios veiklos. Viena iš jų skirta savivaldybių veiklos procesų valdymo analizei, naujų vadybos koncepcijų, metodų ir planavimo įrankių taikymui. Lygiagrečiai siekiama stiprinti savivaldybių darbuotojų žinias ir įgūdžius procesų valdymo, viešųjų paslaugų teikimo ir veiklos kokybės užtikrinimo srityse vykdant šios tematikos mokymus. Šios veiklų grupės rezultatai atsispindės rengiamoje studijoje su konkrečiomis rekomendacijomis projekte dalyvaujančioms savivaldybėms viešųjų paslaugų teikimo efektyvinimo ir kokybės užtikrinimo srityse.

Kita svarbi projekto veiklų grupė yra susijusi su socialinės atsakomybės ir veiklos skaidrumo gerinimo klausimais. Jos metu pravedamų mokymų eigoje bus siekiama ugdyti kompetencijas socialinės atsakomybės ir antikorupcinės veiklos principų taikymui viešajame sektoriuje, bei bus parengtos rekomendacijos ir veiksmų planas galimų korupcijos apraiškų mažinimui.

Dar viena stambi projekto veiklų grupė yra susijusi su sveikatos paslaugų sektoriumi, siekiant gerinti administracinius ir viešuosius gebėjimus savivaldybėms pavaldžiose asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos įstaigose. Numatoma pravesti kelių temų mokymai šių įstaigų vadovaujančiam personalui, kitiems atsakingiems darbuotojams. Taip pat bus parengtos rekomendacijos gydymo paslaugų prieinamumo ir kokybės bei medicininės slaugos ir socialinių paslaugų namuose organizavimui (studija), remiantis Norvegijos Karalystės patirtimi ir mūsų šalies poreikiais.

Didelis dėmesys skiriamas partnerystės su Norvegijos partneriais plėtojimui. Šios veiklos metu siekiama numatyti potencialias abiejų valstybių bendradarbiavimo strategijas, gerinant viešųjų paslaugų teikimo procesų valdymą ir jų kokybę. Įgyvendinant šią veiklą itin prasmingas buvo Lietuvos projekto partnerių 40 specialistų darbinis vizitas pas Norvegijos partnerius, kurio metu buvo pasidalinta konkrečia patirtimi, užmegzti nauji ryšiai su Sogn&Fjordane ir Hordalando apskričių vadovais ir šių apskričių vietos savivaldos institucijomis, dalyvauta visoje eilėje praktinių užsiėmimų, aptarta abiems šalims aktuali regioninio vystymosi skatinimo ir valdymo tobulinimo politika su Norvegijos Vietinės valdžios ir modernizavimo ministerijos specialistais.

Tikimasi, kad projektas turės teigiamą poveikį savivaldybių darbuotojams, taip pat gyventojams bei tarnaus kaip teigiamas pavyzdys kitoms savivaldybėms ir kitoms viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms. Galimybė prisidėti prie Lietuvos ir Norvegijos partnerių bendradarbiavimo stiprinimo ir naujų partnerysčių užmezgimo leis sustiprinti savivaldos institucijų vykdomą veiklą įvairiose administracinėse ir viešųjų paslaugų teikimo srityse. Visuomenės ir suinteresuotųjų institucijų specialistų bei šalies politikų supažindinimui su projekto rezultatais ir gerąja patirtimi 2017 m. kovo mėn. numatoma organizuoti mokslinę-praktinę konferenciją „Regionų plėtra 2017“, kurioje skaityti pranešimus bus kviečiami svečiai iš Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės nacionalinės ir vietinės valdžios institucijų bei mokslininkai iš Lietuvos regioninių tyrimų ir Vakarų Norvegijos tyrimo institutų bei abiejų šalių universitetų.