Dainava – Kauno mikrorajonas, esantis šiaurinėje miesto dalyje ir turintis seniūnijos statusą, viena iš mažiausių Kauno seniūnijų pagal plotą. Ribojasi su Žaliakalnio ir Eigulių seniūnijomis vakaruose, Gričiupio seniūnija pietuose ir Petrašiūnų seniūnija rytuose. Dainavos seniūnija – Kauno miesto savivaldybės struktūrinis – administracinis padalinys, jos filialas. Seniūnijos plotas – 5,28 kv km. Seniūnijos teritorijoje gyvena apie 52 000 gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų.

Kviečiame susipažinti su Dainavos kaimo istorija

Dainava – dabar viena tankiausiai ir gausiausiai gyvenamų Kauno miesto dalių – buvo sukurta sovietmečiu. Tačiau pavadinimą jai davė anksčiau čia buvęs nepriklausomybės kovų savanorių kaimas. Didelei daliai kauniečių Dainava yra rajonas, kuriame jie gimė augo ir brendo. Dar kitiems tai vieta, kur buvo pirmieji jų namai atsikrausčius iš provincijos į didmiestį. Dabar Dainava – daugiausia prieš maždaug 50–40 metų statytų daugiabučių rajonas, kuriame kaip ir visame Kaune sparčiai atnaujinama infrastruktūra. Anksčiau šioje teritorijoje buvo ne tik keletas kaimų, bet ir dvaras, žirgynas ir netgi karinis aerodromas.

Šiai miesto daliai pavadinimą suteikusio Dainavos kaimo teritorija sudaro tik apie 36 proc. dabartinės oficialios Dainavos seniūnijos teritorijos. Kita dalis priklausė Muravos, Girstupio ir Gričiupio kaimams. Kažkada šias, anuomet netoli Kauno buvusias, apylinkes valdė dvarininkai.

„Didžioji dalis dabartinės Dainavos seniūnijos teritorijos XVIII a. priklausė Prozorų giminei. XIX a. minimas Muravos dvaras, bet apie jį žinoma nedaug. Po 1831 m. sukilimo daug vietinių gyventojų sodybų buvo sudeginta, gyventojai ištremti į Sibirą. Vietoj jų atkelti rusai sentikiai iš Rusijos imperijos centrinių gubernijų. Dauguma jų įsikūrė Muravos kaime. 1835 m. per Muravos kaimą buvo nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos traktas (dabartinis Savanorių prospektas), padalinęs kaimą į dvi dalis. Greta šio plento gyveno daug rusų kolonistų“, – pasakojo Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis bibliografas, Kauno istorijos žinovas Mindaugas Balkus.

Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad XIX a. pabaigoje nemaža dalis dabartinės Dainavos seniūnijos teritorijos buvo apaugusi mišku, būta daug pelkių. Į pietryčius nuo minėtos teritorijos 1889 m. pastatytas Kauno tvirtovės VI fortas. Aplink jį buvo išpirktos žemės, iškirsti miškai, uždraustos statybos. Teritorijoje suformuoti gynybiniai pylimai.

XX a. pradžioje neseniai susikūrusi Lietuvos Respublika vykdė žemės reformą, kurios metu dalis žemės buvo skiriama nepriklausomybės kovų dalyviams. Toks procesas vyko dabartinėje Dainavos teritorijoje. Į pietryčius nuo Muravos kaimo esančiose bendrose ganyklose pradėta skirti žemės Lietuvos kariuomenės savanoriams, aplinkinių kaimų mažažemiams gyventojams. Tuo metu ši vietovė vadinosi Muravos pievų kaimu.

Naujakuriai nusprendė, kad kaimui reikėtų „normalaus“ pavadinimo. Tuo klausimu jie susirinko pas kaimo seniūną ir svarstė įvairius variantus. Bet tada 8-metė kaimo seniūno Jurgio Stankevičiaus dukra Marija pasiūlė Dainavos pavadinimą pagal savo mėgstamiausią knygą – Vinco Krėvės „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“. Kaimo žmonėms šis pavadinimas patiko ir jie pritarė mergaitės siūlymui. Dainavos pavadinimas įteisintas 1927 m.

Įdomu, kad dabartiniam Dainavos parkui pradžią davė toje vietoje veikęs olando Kornelijaus Štofelio sodininkystės–daržininkystės ūkis, kuriame augo daug retų ir egzotiškų augalų. Tuo tarpu Draugystės parko vietoje prieš II-ąjį pasaulinį karą buvo husarų pulko poligonas. Ten buvo ir vieta  numatyta kurti aerodromui. Tuo pasinaudojo Lietuvą okupavę vokiečiai ir jau karo metu ten iš tiesų įrengė aerodromą. „Sugrįžus sovietams, 1950 m. buvo įkurtas „Dainavos“ kolūkis. 1959 m. jis buvo sujungtas su Salomėjos Nėries kolūkiu. Vėliau kolūkio fermos buvo iškeltos į Ramučius, jų vietoje įrengtas žirgynas (dabar tarp magistralės Vilnius– Kaunas ir Partizanų g., ties parduotuve „IKI“). XX a. 6 deš. pabaigoje Sartų, Alaušo ir Dubingių gatvėse keliasdešimt sklypų gavo iš Kauno marių užtvindymo zonos iškelti gyventojai“, – istorijos faktus dėstė M. Balkus.

„Centrinis purvynas“ Dabartinė Dainavos teritorija prie miesto prijungta ir masiškai daugiabučiais užstatyti pradėta 7-ajame dešimtmetyje. Statybos prasidėjo 1963 m. nuo dabartinės Kovo 11-osios g. pradžios (ties VI fortu). Pirmieji naujakuriai prisimena, kad vietovės buvo drėgnos, pelkėtos. Tarp naujų daugiabučių plytėjo tuščios erdvės, kuriose tebesiganė senųjų gyventojų avys ir netgi karvės.

„Gyventojai į daugiabučius buvo įkeliami dar nesutvarkius aplinkos, nebūdavo padorių šaligatvių. Dėl to tuometinį Centrinį bulvarą (dabar V. Krėvės pr.) gyventojai buvo praminę „Centriniu purvynu“, – įdomų faktą minėjo M. Balkus.

Su rytiniais Dainavos mikrorajono pakraščiais ribojosi pramonės rajonas. 1965 m. čia atidaryta stambi Dirbtinio pluošto gamykla, 1970 m. – Radijo gamyklos filialas. 1975 m. pradėjo veikti Kauno termofikacinė elektrinė. Dabar daugelis stambių ano meto gamyklų neišliko, vietoj jų įsikūrė daug mažesnių įmonių.

Vienas iš nedaugelio, išlaikiusių vienose rankose didelę teritoriją – apie 18 ha užimantis prekybos miestelis „Urmas“. Čia veikia virš 2500 parduotuvių ir kasdien apsilanko virš 25 tūkst. lankytojų.

Su šiuo prekybos miesteliu susijęs dar vienas įdomus dalykas – beveik mitu tapę pasakojimai apie paslaptingą požeminį upelį, tekantį po miestelio teritorija. Pasirodo, šių pasakojimų pagrindas – labai realus.

„Dainavos rajono rytinėje dalyje prekybos miestelio „Urmas“ apylinkėse ir gretimose vietovėse teka sukanalizuotas Girstupio upelis. Tai tas pats upelis, kurį atvirą galima pamatyti Adomo Mickevičiaus slėnyje greta Zoologijos sodo“, – paaiškino M. Balkus.

Sovietmečiu Dainavos rajonas turėjo dar keletą įžymybių, kurios ir šiandien gana giliai įsirėžusios daugelio kauniečių atmintyje. O tos senosios Dainavos įžymybės – „Aguonos“, „Viešnagės“ parduotuvės, „Pasimatymo“ restoranas. 1972 m. įrengtas „Tautų draugystės“ parkas, dabar vadinamas tiesiog „Draugystės“ parku. Rajono pakraštyje stūkso dabar „Telia“ bendrovei priklausantis, anuomet – „Telekomo“ pastatas, kurį Sausio 13-osios įvykių metu ginti rinkosi ne tik Dainavos, bet ir viso Kauno gyventojai.

Beje, įdomus ir daugelio jau primirštas arba išvis nežinomas faktas, kad greta šio pastato esančios Taikos prospekto, Birželio 23-iosios ir A. Baranausko gatvių sankryžos vietoje anksčiau plytėjo didžiulis žiedas. Jis buvo panaikintas dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.

Dainavos parkas, kuris tapo šviesia, šiuolaikiška laisvalaikio erdve ir pagrindiniu traukos centru gyventojams, kuriame vyksta įvairūs renginiai. Baigtas rekonstruoti Draugystė parkas, kuris orientuotas į jaunimo ir laisvalaikio užimtumą sportuojant. Čia gyvena apie 52 tūkst. gyventojų (2022 m. VĮ „Registrų centras“ duomenimis).

Seniūnijoje, kaip ir visame Kaune, pastaruoju metu plečiama ir gerinama infrastruktūra. Renovuotos pagrindinės transporto arterijos, tvarkomi šaligatviai, atnaujinami šviestuvai, įrengiamos naujoviškos pėsčiųjų perėjos, tiesiami nauji pėsčiųjų takeliai, kertami krūmai kurie yra pažeisti šalnų  ir gadina estetinį miesto vaizdą. Daugumoje sankryžų įrengti nauji šviesoforai, įrengtos saugumo „salelės“.

Atnaujintas Dainavos parkas, kuris tapo šviesia, šiuolaikiška laisvalaikio erdve ir pagrindiniu traukos centru gyventojams, kuriame vyksta įvairūs renginiai. Baigtas rekonstruoti ir Draugystės parkas, kuris orientuotas į jaunimo laisvalaikio užimtumą sportuojant.

Besidominčius Dainavos, Kauno miesto istorija taip pat kviečiame susipažinti su  istoriniais žemėlapiais. Yra sukurta interaktyvi aplikacija „Laikinosios sostinės beieškant“, leidžianti pasižvalgyti iš skirtingų laiko perspektyvų ir pamatyti, kaip miestas vystėsi per du dešimtmečius. Aplikacijoje įtraukti 1916, 1920, 1923, 1929, 1935, 1941 metų žemėlapiai, kuriuos galima lyginti su dabartiniu Kauno žemėlapiu. Interneto aplikacijoje yra naudojami skenuoti istorinių Kauno miesto planų duomenys, kurie susieti su bendra Lietuvos koordinačių sistema.

Informacijos šaltiniai: viešosios bibliotekos vyresniojo bibliografo, Kauno istorijos žinovo Mindaugo Balkaus informacija elektroniniame dienraštyje m.diena.lt; valdas.urb_kaunokolegija Web Mapping Application.

gatvių sąrašas_2022

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS FILIALO DAINAVOS SENIŪNIJAI PRISKIRTŲ GATVIŲ IR JOSE ESANČIŲ PASTATŲ PATIKSLINTAS SĄRAŠAS

IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOS:

Lopšeliai-darželiai:

 Mokyklos:

Neformalaus ugdymo įstaigos:

Ministerijai pavaldžios įstaigos

Seniūnija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Vietos savivaldos įstatymu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Savivaldybės tarybos sprendimais, mero potvarkiais, Administracijos nuostatais, Administracijos direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. Pagrindiniai teisės aktai, kuriais savo veikloje vadovaujasi seniūnija: Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos veiklos nuostatai.

Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnis. Seniūnija ir seniūnas :

31 straipsnis. Seniūnija ir seniūnas:

1. 1. Seniūnijos gali būti šių formų:

1) savivaldybės administracijos filialai;

2) biudžetinės įstaigos.

2. 2. Seniūnija – biudžetinė įstaiga – gali būti steigiama, jeigu ji teikia aptarnaujamos teritorijos gyventojams viešąsias paslaugas.

3. 3. Priimdama sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo, savivaldybės taryba privalo įvertinti:

1) savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos rekomendaciją dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo tikslingumo, įvertinus seniūnijos teikiamų ar numatomų teikti viešųjų paslaugų kiekį, mastą ir kokybę, kiek bus tenkinami gyvenamųjų vietovių bendruomenių viešieji interesai;

2) seniūnaičių sueigos sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo.

4. 4. Savivaldybėstaryba sprendžia dėl seniūnijos formos keitimo tikslingumo.

5. 5.Seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos nuostatai. Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti seniūnijos nuostatai.

6. 6. Seniūnijos veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą.

7. 7. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose nustatytų lėšų.Seniūnija turi sąskaitą banke.

8. 8. Seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. Seniūnui nustatoma 5 metų kadencija. Kadencijų skaičius nėra ribojamas.

9. 9. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas, kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 10 dalyje, taip pat kai kitai 5 metų kadencijai priimamas seniūnas, kurio iki tol eitos kadencijos metu visi metiniaitarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją, išskyrus atvejus, kai dėl kitos seniūnijos – biudžetinės įstaigos reorganizavimo ar savivaldybės administracijoje atliekamos seniūnijų, kurių forma yra filialas, struktūrinės pertvarkos naikinama seniūno pareigybė. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo.Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys.

10. 10. Kai keičiama seniūnijos forma, seniūnas turi teisę būti be konkurso priimtas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, kai seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui, ir iki tol jo eitos kadencijos metu visi metiniaitarnybinėsveiklos vertinimai buvo geri arba labai geri.

11. 11. Seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai.

12. 12. Seniūnas turi herbinius antspaudus su valstybės herbu ir su gyvenamosios vietovės, kurioje yra seniūnijos buveinė, ar savivaldybės herbu ir šiuos herbinius antspaudus naudoja teisės aktų nustatyta tvarka.

13. 13. Seniūno sprendimai įforminami įsakymais.

14. 14. Seniūnų interesams atstovauti valstybės institucijose ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje gali būti steigiama Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.

Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnis. Seniūno funkcijos:

32 straipsnis. Seniūno funkcijos:

Seniūnas:

1) Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka neatlygintinai atlieka seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka neatlygintinai tvirtina seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Seniūnas notarinius veiksmus atlieka seniūnijos patalpose. Atlikti notarinius veiksmus ne seniūnijos patalpose seniūnas gali tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties negali atvykti į seniūnijos patalpas ir iškviečia seniūną į savo gyvenamąją vietą;

2) teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriui pavedus suteikia ir keičia numerius pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba;

3) savivaldybės administracijos direktoriui teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio plėtros plano, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės veiklos plano projektų, rengia seniūnijos metinio veiklos plano projektą ir šio plano įgyvendinimo ataskaitą, teikia juos svarstyti seniūnijos seniūnaičių sueigoje; supažindina seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu ir aptaria seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;

4) šaukia seniūnaičių ar seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų sueigas, rengia šių sueigų darbotvarkes, apibendrina šiose sueigose priimtus sprendimus ir perduoda juos vertinti atsakingoms institucijoms, informuoja šias sueigas apie atsakingų institucijų priimtus sprendimus, susijusius su šiose sueigose priimtais sprendimais, prireikus organizuoja gyventojų susitikimus su savivaldybės ar valstybės institucijų ir įstaigų atstovais, apibendrina pateiktas pastabas, pasiūlymus ir teikia juos savivaldybės administracijos direktoriui;

5) informuoja seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojus apie savivaldybės veiklą ir organizuoja konsultavimąsi su jais, laikydamasis šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose nustatytų reikalavimų;

6) ne rečiau kaip kartą per metus, laikydamasis šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų reikalavimų, paskelbia seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projektą, teikia jį svarstyti išplėstinei seniūnaičių sueigai; seniūnaičių sueigos sprendimą ir seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą teikia savivaldybės administracijos direktoriui, o seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – ir savivaldybės tarybai;

7) dalyvauja savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų viešaisiais reikalais susiję klausimai, arba įgalioja tai daryti kitą seniūnijos valstybės tarnautoją ar darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį;

8) seniūnijos nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja seniūnijos veiklą.

Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 32(1) straipsnis. Seniūnijos funkcijos:

32¹ straipsnis. Seniūnijos funkcijos:

1. 1. Seniūnija:

1) tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, išduoda seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojams Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus, taip pat įstatymuose numatytus kitus faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus;

2) registruoja žemės, vandens telkinių, miško sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų ir griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą ir teikia duomenis savivaldybės administracijos direktoriui;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus laidoti, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje atlieka kapinių priežiūrą.

2. 2. Seniūnija seniūnijos nuostatuose nustatyta tvarka ir mastu:

1) dalyvauja organizuojant viešųjų paslaugų teikimą ir (arba) prižiūrint, kaip teikiamos viešosios paslaugos, teikia pasiūlymus savivaldybės administracijai dėl viešųjų paslaugų teikimo gerinimo, o šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais pati teikia šias paslaugas;

2) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant gyventojų užimtumo programas;

3) dalyvauja organizuojant viešuosius darbus ir visuomenei naudingą veiklą;

4) dalyvauja vykdant socialinės paramos teikimą ir socialinių išmokų, pašalpų mokėjimą bei kontrolę;

5) dalyvauja vertinant atskirų šeimų (asmenų) gyvenimo sąlygas bei poreikius ir surašant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, teikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos toms šeimoms (asmenims) reikalingumo ir paramos būdų;

6) dalyvauja vykdant vaiko teisių apsaugą, užtikrina prevencinės pagalbos vaikui ir šeimai organizavimą, socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų teikiamų paslaugų koordinavimą ir darbą su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis;

7) renka ir savivaldybės administracijos direktoriui teikia duomenis, reikalingus savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitai;

8) dalyvauja organizuojant Respublikos Prezidento, Seimo rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą, savivaldybės tarybos, mero rinkimus ir referendumus;

9) dalyvauja organizuojant vietos gyventojų apklausas, atliekant gyventojų ir būstų, kitus visuotinius surašymus;

10) dalyvauja organizuojant ir įgyvendinant civilinę saugą;

11) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja įgyvendinant valstybės perduotas funkcijas žemės ūkio srityje;

12) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant vietos veiklos grupių programas ir vietos plėtros strategijas;

13) dalyvauja organizuojant gyventojų sporto ir kultūros renginius;

14) dalyvauja kuriant ir įgyvendinant informacinės visuomenės plėtros programas;

15) vykdo kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

3. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą funkciją savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti pavesta atlikti seniūnijai ir kitam savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui.

Dainavos seniūnijos nuostatai, patvirtinti 2021-11-10 Kauno miesto savivaldybės administracjos direktoriaus įsakymu Nr. A-4000 “Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos nuostatų patvirtinimo“