2018 m. kovo 9 d. Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje vyko respublikinė konferencija-diskusija „Gimtosios kalbos kelias per šimtmetį: nuo elementoriaus iki skaitmeninių knygų“. Konferencija buvo skirta Lietuvių kalbos dienoms ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Lietuvių kalbos dienos – tai Lietuvoje ir užsienyje kasmet organizuojami renginiai, skirti lietuvių kalbos mokymosi motyvacijai stiprinti, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje ir didinti lietuvių kalbos prestižą. Šią idėją remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Konferencijos-diskusijos „Gimtosios kalbos kelias per šimtmetį: nuo elementoriaus iki skaitmeninių knygų“ tikslas buvo išaukštinti per šimtą metų nueitą lietuviško žodžio kelią, pasidalinti mokinių, mokytojų ir bibliotekininkų gerąja patirtimi, skatinti gimtosios kalbos mokymo ir mokymosi motyvaciją.

Konferencijos organizatoriai – Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (direktorė R. Bortkevičienė), Kauno Kazio Griniaus progimnazija (direktorius S. Šimanauskas).

Kauno mokyklų bibliotekų bibliotekininkės, Vinco Kudirkos Viešosios bibliotekos Eigulių ir Parko padalinių bibliotekų vedėjos, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkės bei „Vidmanto Staniulio knygynas – antikvariatas“ parengė retų istorinių knygų parodą „Nuo elementoriaus iki skaitmeninių knygų“. Parodos eksponatai nukėlė į pirmųjų lietuviškų elementorių ir lituanistinės literatūros pasaulį, supažindino, iš kokių vadovėlių mokėsi mūsų proseneliai, seneliai, tėvai, paskatino didžiuotis gimtąja kalba, ją puoselėti ir skleisti ateities kartoms.

Konferencijoje dalyvavo 7–8 kl. mokiniai, lietuvių kalbos ir literatūros bei kitų mokomųjų dalykų mokytojai, bibliotekininkai, muziejininkai, kiti ugdymo ir švietimo specialistai, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro atstovai, LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės Aušros Papirtienės padėjėja – sekretorė Rita Kybartienė. Gausų būrį susirinkusių dalyvių pasveikino Kauno Kazio Griniaus progimnazijos direktorius Stanislovas Šimanauskas bei progimnazijos tautinių šokių kolektyvo „Žolynėliai“ jaunučių grupė (mokytojos Idalija Braškytė, Birutė Mineikienė, Asta Rudzevičienė).

Renginys prasidėjo progimnazijos mokinių menine – poetine kompozicija „Čia Lietuva“, skirta teatrologei, žurnalistei, redaktorei, vertėjai ir pedagogei Vidai Savičiūnaitei (lietuvių kalbos mokytoja Rita Kanaukienė). Ši kompozicija buvo realizuota tais stagnaciniais aštuoniasdešimtaisiais metais ir atgaivinta turint tikslą įrodyti, kad ir poetai, ir pedagogai bei moksleiviai visada svajojo apie laisvą Lietuvą ir visada ją tokią nešiojo savo širdyse.

Po įspūdingo reginio susikaupti ir atidžiai paklausyti parengto pranešimo „Kas sąlygojo pirmosios lietuviškos knygos atsiradimą“ pakvietė muziejininkė Audronė Gedutienė, Respublikinio Maironio lietuvių literatūros muziejaus Seniausios literatūros skyriaus vedėja. Tai buvo išsamus, įdomus, išaukštinantis pirmosios lietuviškos knygos kelią pasakojimas.

Toliau muziejininkė Gabija Mackevičiūtė, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėja, apžvelgė lietuviško elementoriaus kelią per šimtmetį. Parengtame pranešime „Keletas pastebėjimų apie pirmuosius lietuviškus elementorius“ gvildenta pirmųjų lietuviškų elementorių turinio ir sklaidos raida sulaukė gausybės plojimų, privertė šypsotis ir paskatino susidomėjimą Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomais eksponatais.

 Konferencijos dalyvius maloniai nuteikė Kauno Kazio Griniaus progimnazijos 8 kl. mokinių parengtas filmas – interviu „Apie vadovėlius iš senosios kartos lūpų“ (lietuvių kalbos mokytoja Rita Kanaukienė ir bibliotekos vedėja Danguolė Gudonavičienė). Konferencijoje buvo kalbėta apie lietuvių kalbą ir kultūrą puoselėjusias istorines asmenybes. Kūrybiškai ir įdomiai savo pranešimus „Petras Vileišis – rašytojas, pirmųjų lietuviškų vadovėlių autorius, vertėjas, laikraščių leidėjas“ ir „Antanas Baranauskas – kalbininkas, lietuvių kalbos puoselėtojas, poetas“ pristatė Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos 8 kl. mokinė Solveiga Pacevičiūtė (lietuvių kalbos mokytoja Aušra Ražauskienė) ir 7 kl. mokinė Magda Stankevičiūtė (lietuvių kalbos mokytoja Elvyra Pieterienė). Išradingumu neatsiliko ir Kauno „Vyturio“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Nelda Aušrelė Adomaitytė bei bibliotekos vedėja Onutė Kazakevičienė, parengusios pranešimą „Petras Kriaučiūnas – didis lietuvis Suvalkijos žemėje“.

Diskutuota apie tautos istoriją per skaitymą ir rašymą. „Lietuvių kalbą daugiausia veikė ir veikia slavų bei germanų kalbos. Tačiau ji išlieka mažiausiai pakitusia kalba Europoje. Kad ir kokią įtaką darytų kitos kalbos, kalba kinta ir pakis tiek, kiek žmogus sau leidžia ar leis ją keisti. Jei mes rūpinsimės savo kalba, ji ir toliau išliks mažiausiai pakitusi, išlaikiusi savitumą ir nepakartojamą žavesį. Lietuvos valstybė yra vienintelė vieta pasaulyje, kurioje lietuvių kalba dar kol kas turi teisę būti gerbiama vien dėl to, kad yra kalba tautos, sugebėjusios sukurti savo valstybę“, – savo pranešime „Svetimų kalbų įtaka lietuvių kalbai įvairiuose jos istorijos etapuose“ kalbėjo Kauno Kazio Griniaus progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Žygienė. Nuotaikingai ir kūrybiškai parengtas Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokinių pristatymas „Kaip mokėsi mūsų senoliai?“ (lietuvių kalbos mokytojos Aida Jazavitienė ir Olgita Cironkaitė) nepaliko abejingų ir užkrėtė konferencijos dalyvius gera nuotaika. Šakių „Varpo“ mokyklos 8 kl. mokinės išradingai pristatė pranešimą „Trijų kartų vardų lyginimas“ (lietuvių kalbos mokytoja Rita Endriukaitienė). Konferencijos dalyvius sužavėjo ir nepaliko abejingų glausta šeimos knygų, perduodamų iš kartos į kartą, istorija – tikras istorinio laikmečio liudijimas. Pranešimą „Sentimentalioji popierinės knygos kelionė“ parengė ir perskaitė KTU Inžinerijos licėjaus lietuvių kalbos mokytoja Jolita Stanionienė.

Dar aptarti skaitymo knygų, lietuvių kalbos ir literatūros mokymo komplektai. Kauno Kazio Griniaus progimnazijos 8 kl. mokiniai pristatė pranešimą „Elektroninė knyga mokinio pasaulyje“ (lietuvių kalbos mokytoja Janina Prosevičienė). Šis pranešimas sulaukė prieštaringų vertinimų ir diskusijų, tačiau daugumos dalyvių nuomone – elektroninė knyga mokiniui negali pakeisti spausdinto vadovėlio. Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Auksė Petruševičienė parengė pranešimą „Knygų skaitymo skatinimo iniciatyvos Kauno Martyno Mažvydo progimnazijoje“, kurį pristatė 7 kl. mokiniai. Audronės Jokubauskienės, Kauno „Vyturio“ gimnazijos bibliotekininkės parengti 8 kl. mokiniai pristatė pranešimą „Nuo pirmos išmoktos raidės iki… (Ką skaito paaugliai?)“.

Aptartos ir skaitmeninės knygos. „Ar skaitmeninės knygos – tinkama priemonė paskatinti vaikus skaityti? Interaktyvių skaitmeninių knygų ateityje tik daugės, tad verta jas jaukintis jau dabar. Juk svarbiausia, kad vaikai apskritai pamėgtų skaityti“, – diskutuoti šia tema pakvietė Kauno Kazio Griniaus progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Dainora Žukauskienė. Daugumos dalyvių nuomone, skaityti spausdintą žodį yra vienas malonumas! Kauno Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro 7 kl. mokinės pranešime „Kodėl populiarėja skaitmeninės knygos?“ (lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Brazdžiuvienė) pristatė popierinių ir skaitmeninių knygų panašumus ir skirtumus, samprotavo, kokia ateitis prognozuojama knygai XXI amžiaus antroje pusėje.

Konferencijoje buvo prieita prie išvados, kad sužinojome ne tik tai, kaip mokėsi mūsų senoliai, bet ir kaip mokosi šiuolaikiniai mokiniai, taip pat išgirdome apie knygų skaitymo skatinimo iniciatyvas. Iš Kauno Kazio Griniaus progimnazijos moksleivių tyrimo išaiškėjo, kad retas teikia pirmenybę skaitmeninei knygai ir daugeliui kur kas mielesnės yra tradicinės knygos. Bet kitos mokyklos mokiniai prieštaravo šiai nuomonei ir išsakė savo poziciją, kad skaitmeninės knygos vis populiarėja.

Taigi, galima daryti išvadą, kad puiku, kai galime rinktis: skaityti popierinę ar skaitmeninę knygą. Apskritai darome išvadą, kad konferencija atskleidė gimtosios kalbos kelią per šimtmetį ir tai, kad knygos yra ir bus skaitomos, jos lydi ir lydės žmogų visą gyvenimą.

Kauno Kazio Griniaus progimnazijos bibliotekos vedėja Danguolė Gudonavičienė