Į pabaigą artėja projekto „Lyderių laikas 3“ oficialiosios veiklų pradžios renginiai I srauto (Pietų Lietuvos.) savivaldybėse. Jų paskirtis – pristatyti projekto tikslus ir naudą savivaldybių bendruomenėms, aptarti veiklos principus, savivaldybių įsipareigojimus, susitarti dėl siekiamų rezultatų. Susikaupimo prieš darbus fone kalbamės su Kauno miesto savivaldybės kūrybinės projekto komandos koordinatore Dileta Tindžiuliene, kuri yra Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė, ir komandos nare, dr. Ona Visockiene, kurios pareigos – Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja. Apie tokį „pasikeitimą pareigomis“ kartais sakoma, jog tai yra „išbandymas lyderyste“. Ar tikrai?

D. Tindžiulienė. Na, taip. Tikras išbandymas…

O. Visockienė. Šiuolaikinio pasaulio nenuspėjama kaita reikalauja iš mūsų daugiafunkcių gebėjimų, todėl organizacijoje yra labai svarbu mokytis vieniems iš kitų. Viena iš tokio mokymosi galimybių yra pasidalijimas vaidmenimis. Šis būdas ne tik tobulina turimas kompetencijas, bet ir emocinį intelektą, kuris labai reikalingas lyderiui. O lyderiu tampama praktiškai veikiant. Kaip neįmanoma išmokti važiuoti dviračiu juo nevažiuojant, taip neįmanoma tapti lyderiu, nesuteikiant veikimo erdvės. Todėl „išbandymas lyderyste“ – tai galimybė ne tik kurti idėjas, prisitaikyti prie nuolatinio poreikio keistis, bet ir drąsa rizikuoti ir sutelkti žmones kolektyviniam sprendimų modeliui. Lyderystei reikia laisvės ir išsivadavimo iš hierarchijos.

Kokie keliami pirmenybiniai tikslai Kauno miesto švietimo erdvėje, kalbant apie mokinių pasiekimų gerinimą ir judėjimą geros mokyklos link?

O. Visockienė. Kalbant apie mokinių pasiekimų gerinimą, mokymosi pažangą, gerai, kad turime geros mokyklos koncepciją (Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. V-1308), judėjimo link jos kryptį. Todėl ir mūsų prioritetai labai realūs. Jie pagrįsti ne tik duomenų (mokinių pasiekimų, išorinio vertinimo ataskaitų) analize, susitarimų kultūra, bet ir atliepia Geros mokyklos koncepcijos nuostatas. Pirmiausia mes siekiame, kad gerėtų mokinių pasiekimai ir mažėtų mokinių pasiekimų skirtumai tarp mokyklų. Antras labai svarbus prioritetas yra mokinių saugumas, nes nuo mokinių savijautos priklauso ir pasiekimai. Kad gerėtų mokymosi pasiekimai, reikia ne tik intelektinių pastangų, bet ir emocinio ryšio su mokykla ir darnių bendruomenės santykių.

Tikriausiai savivaldybė turėjo (ir (ar) turi) planų ir veiklų, kurios padėtų gerinti mokinių mokymosi pasiekimus, kurti palankią emocinę atmosferą ugdymo įstaigose? Papasakokite apie tai plačiau.

O. Visockienė. Kauno miesto savivaldybė įgyvendina nemažai veiklų, skirtų mokymosi pažangai ir pasiekimams gerinti . Viena iš jų – sukurta mokyklų veiklos kokybės ir mokinių pasekimų gerinimo sistema, grįsta bendradarbiavimo ir susitarimų kultūra bei komandiniu principu. Kadangi kiekviena mokykla savita, įgyvendinant šią sistemą vienas svarbiausių aspektų yra diskusijų su mokyklų bendruomenėmis inicijavimas paisant duomenų atskleidimo kultūros, išryškinant veiksmingiausias ir inovatyviausias priemones mokinių pasiekimams gerinti. Už tai Kauno miesto savivaldybė, vienintelė iš didmiesčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Lietuvos verslo konfederacijos įsteigtoje nominacijoje „Už pastangas ir rezultatus padedant mokiniams augti“ pripažinta geriausia ir apdovanota Auksine krivūle.

Antra svarbi veikla – tai gabių vaikų ugdymo sistemos kūrimas. Miesto taryba patvirtino Gabių vaikų programą, kuri pradėta ir nuosekliai įgyvendinama bendradarbiaujant su universitetais, kurie prisideda intelektualiniais ir materialiniais ištekliais. Šios programos įgyvendinimas irgi padės užtikrinti mokinių mokymosi pažangą, mokinių pasiekimų gerinimą ir ateities lyderių ugdymą.

Kaip tik šiuo metu, kai kalbamės, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras atlieka tyrimą „Pedagoginių darbuotojų ir švietimo įstaigų kvalifikacijos tobulinimo(si) poreikiai ir grįžtamasis ryšys“. Tyrimas atliekamas ne pirmą kartą. Kokia jo nauda? Kaip pasinaudojama tyrimo rezultatais?

O. Visockienė. Mokinių mokymosi pažangos užtikrinimas ir pasiekimų gerinimas neatsiejamas nuo mokytojų kompetencijų ugdymo. Reflektuodami savo veiklą mokytojai įsivertina, kokias kompetencijas jiems reiktų tobulinti. Tuo tikslu, t. y. atliepdamas mokytojų mokymosi poreikius, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universitetu, kasmet atlieka tyrimą „Pedagoginių darbuotojų ir švietimo įstaigų kvalifikacijos tobulinimo(si) poreikiai ir grįžtamasis ryšys“. Jis svarbus tuo, kad atskleidžia, jog mokytojų kvalifikacijai tobulinti išleidžiama nemažai mokinio krepšelio lėšų. Todėl siekiama, kad tai duotų realią naudą užtikrinant mokinio pažangą ir gerinant pasiekimus. Vadovaudamasis tyrimo rezultatais, centras pasitelkia pedagogus praktikus, mokslo, verslo, švietimo, kultūros ir kt. sričių profesionalus (Lietuvos aukštųjų mokyklų, kolegijų lektoriai, užsienio ekspertai ir kt.) ir organizuoja mokykloms bendras diskusijas, konferencijas, seminarus, ateina į pagalbą parengdamas ir vykdydamas lyderystės kompetencijų stiprinimo programas, kurios ugdo lyderį mokytoją ir lyderį mokinį, atliepiantį pilietinės visuomenės poreikius.

Viešojoje erdvėje skelbiama nemažai informacijos apie renginius Kaune, skirtus pedagogui. Naujausias pavyzdys – metodinė-praktinė konferencija „Pedagogo vaidmuo skatinant ugdymosi motyvaciją“…

O. Visockienė. Taip, Kauno mieste nemažai renginių, skirtų mokytojų kompetencijoms tobulinti, kurių tematikai būdinga įvairovė, tačiau juos visus vienija bendras tikslas – sėkmingas mokinių mokymasis. 2016 m. Kaune buvo suorganizuoti 925 renginiai, skirti mokyklų bendruomenių narių kompetencijoms tobulinti. Iš jų – 41 konferencija: 10 – Kauno miesto ir regiono, 25 – respublikinės, 6 – tarptautinės. O konferenciją „Pedagogo vaidmuo skatinant ugdymosi motyvaciją“ dar organizuosime. Tačiau kasmet organizuojama tradicinė kasmetinė Kauno miesto ugdymo įstaigų konferencija, atliepianti metų švietimo prioritetus. Šiemet jau organizuota konferencija „Švietimo architektūra: vertingos praktikos paieškos, kuriant gerą mokyklą“. Jos tikslas – skleisti vertingą patirtį, inovatyvaus ugdymo(si) idėjas kuriant gerą mokyklą. Pedagogų bendruomenė dalijosi patirtimi, kaip gerėja mokinių pasiekimai rengiant motyvuotus, atsakingus ir veiklius mokinius, kokios yra kiekvienos mokyklos paieškos kuriant gerą mokyklą. Stebimas grįžtamasis ryšys analizuojant mokinių pasiekimus ir mokyklos išorinio vertinimo ataskaitas.

D. Tindžiulienė. Mokytojų kompetencijos tobulinimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimų gerėjimą. Diskusijos verda! Keliame sau iššūkius ir mums patinka taip dirbti. Kaunas – besimokantis miestas, turime tikrai įdomių, energingų žmonių, kurie nori ir gali kurti pokyčius mieste. Tam turime visas sąlygas ir galimybes, tad tai tikrai įkvepia.

Suprantama, kad savivaldybės pokyčių projektas bus bendras kūrybinės komandos darbas. Bet gal jau turite kryptį, kuria ketinate judėti?

D. Tindžiuliene. Na, kol kartu su komanda nesusėdome ir neišgryninome idėjos, nenorėčiau daug apie tai kalbėti. Tačiau aišku tai, kad pokyčių projektas užtikrins didesnę mokinių mokymosi sėkmę. Svarstoma apie veiklą, didinančią mokytojo emocinę brandą, nes tik emociškai brandus mokytojos gali ugdyti sėkmingai besimokantį ir bendradarbiaujantį mokinį. Pasaulio ekonomikos forumas Davose išskyrė emocinį intelektą kaip vieną iš 10 svarbiausių kompetencijų, kurių reikės 2020 m. darbo rinkoje. Taigi mokytojai turi jausti atsakomybę už jauno žmogaus darbo ir karjeros perspektyvas.

O. Visockienė. Šiandien galima pasakyti tik tiek, kad Kauno miesto savivaldybės pokyčių projektas bus skirtas mokinio mokymosi sėkmei užtikrinti, kuri neatsiejama nuo mokyklos bendruomenės saugumo, mokyklos kultūros stiprinimo ir bendradarbiavimo procesų kūrimo. Tikimės, kad šis projektas suvienys švietimo bendruomenės pastangas įgyvendinant numatytą tikslą.

Ar lengvai pavyko suburti kūrybinę komandą? Gal joje yra pedagogų, kurie jau vienu ar kitu būdu patyrė projekto ,,Lyderių laikas“ teikiamas galimybes?

D. Tindžiulienė. Su būsimais „Lyderių laikas 3“ komandos nariais esame dirbę ne viename projekte. Tarp jų yra ir tokių, kurie dalyvavo ,,Lyderių laikas 2“ projekte, todėl 2-ajame etape suteiktomis žiniomis pasinaudosime visu 100 proc. Žmonės skirtingi, bet tikri savo srities profesionalai. Žodžiu, man didelė garbė dirbti kartu su jais ir, tikiuosi, kartu mes galime daug.

O. Visockienė. Siekiama suburti kompetentingą, kūrybingą ir veiksmingą komandą, kurios veikimo pagrindas yra bendradarbiavimas, vieningas sprendimų priėmimas, mokymosi aplinkos kūrimas, lyderystės skatinimas, transformacijos įgyvendinimo veikla. Džiaugiuosi, kad Kauno švietimo sistemoje yra daug lyderių, įgalinančių veikti kitus.

Dėkojame už mums skirtą laiką.

Zina Rimgailienė, 
Projekto ,,Lyderių laikas 3“ žurnalistė

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.