Legioneliozė ir jos profilaktika

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas primena, kad dešimtmečius legioneliozė Lietuvoje buvo laikyta vien keliautojų problema, tačiau nuo 2012 metų pradėti registruoti ir vietiniai legioneliozės atvejai. Apibendrinus 2012–2019 metų duomenis Kauno apskrityje buvo registruota 20 vietinių legioneliozės atvejų, iš kurių 2019 m. – du. Ligos sukėlėjas – Legionella pneumophila (1 serogrupė), tyrimo metodas – antigeno nustatymas šlapime. Sirgusiųjų amžiaus vidurkis – 60 metų. Infekcijos rizikos veiksnys – vandentiekio vanduo. Dominavo Kauno miesto Šilainių, Dainavos, Žaliakalnio seniūnijose esantys vandentiekio tinklai. Buvo registruoti atvejai ir Jonavos rajone. Sezoniškumas nebuvo nustatytas – sirgta įvairiais metų mėnesiais. Tikroji padėtis apie susirgimus legionelioze nėra išaiškinta, nes ne visi atvejai diagnozuojami ir registruojami, ne apie visus atvejus informacija yra perduodama. Legionelinės pneumonijos klinika nėra specifinė, todėl sudėtinga atskirti nuo kito sukėlėjo sukeltų pneumonijų, nes ligos diagnozavimui būtina laboratorinė diagnostika.

Būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos.

Pontiako karštligė, kuriai būdinga lengvesnė ligos eiga be pneumonijos, ir legionierių liga (legionelinė pneumonija), kuriai būdingas karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas, sausas kosulys, pneumonija. Ligos eiga priklauso nuo kitų lydinčių ligų, tinkamo ir laiku skiriamo legioneliozės gydymo. Vaikai legionelioze serga retai, mažiau nei 1 proc. nuo visų registruotų atvejų.

Kaip užsikrečiama.

Žmogus legionelioze užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvėpęs aerozolio su legionelėmis. Negalima užsikrėsti geriant vandenį ar jį vartojant maistui gaminti, negalimas užsikrėtimas nuo sergančio žmogaus. Būtinos sąlygos užsikrėsti ir ligai išsivystyti yra virulentiškų legionelių buvimas aplinkoje, jų plitimas susidarant aerozoliui, esant imliam organizmui, pakankamai užkrato dozei, susilpnėjus organizmo imuniniam atsakui.

Potencialios rizikos užsikrėtimo legionelioze zonos.

Tai yra vietos, kuriose gali susidaryti vandens aerozoliai: dušai ir čiaupai, mineralinio vandens ir sūkurinės vonios, turkiškos pirtys ir saunos, aušinimo bokštai ir garų kondensatoriai, patalpose esantys dekoratyviniai fontanai, drėkinamos maisto vitrinos, soduose esantys purkštuvai (ypač jei jie naudoja perdirbtą buitinį arba nutekamąjį vandenį), įvairios aušinimo ir oro kondicionavimo sistemos.

Palankiausia legionelėms daugintis vandens temperatūra ne tik vamzdžiuose, bet ir vandens šildytuvuose, vandens laikymo talpose, cisternų paviršiuose yra 20–45 ºC. Legionelės nesidaugina mažesnėje nei 20 ºC ir didesnėje kaip 60 ºC temperatūroje.

Reikšmingi legioneliozės rizikos veiksniai – rūkymas, lėtinės plaučių ligos, imunodeficito būklė, taip pat profesiniai rizikos veiksniai, pavyzdžiui, darbas statybose su žemės gręžiniais, santechnikos darbai, darbas pramonės įmonėse, naudojančiose terminį vandenį, darbas su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis.

Legioneliozės profilaktikos priemonės.

Gyventojui nustačius ligą, nedelsiant jo gyvenamajame būste, taip pat planine tvarka ūkio subjektuose teisės aktų nustatyta tvarka (kartą per metus) atliekami geriamojo vandens mikrobiologiniai tyrimai legionelėms nustatyti.

Aptikus legionelių (L. pneumophila bakterijų) geriamojo vandens sistemoje, atliekami vandentiekio sistemos vamzdynų nukenksminimo darbai. Karšto vandens temperatūrą pakėlus iki 66 °C vandentiekio sistemoje ją būtina išlaikyti 25 min. Po to, ne trumpiau kaip 5 min. plauti visus sistemos išleidimo vamzdžius, atsukus visus čiaupus. Jei nepakanka ar negalima taikyti terminio vandens nukenksminimo būdo, vandenį rekomenduojama dezinfekuoti aprobuotais ir registruotais chloro preparatais. Taip pat organizuojamas vandens saugojimo rezervuarų ir vandens šildytuvų valymas, šalinamos nuo vandens čiaupų, dušo galvučių susikaupusios nuosėdos ir nešvarumai. Kai tinkamai išvalyti vandens čiaupų, dušo galvučių nepavyksta, rekomenduojama juos keisti naujais. Užbaigus vamzdynų valymą būtina pakartoti vandens mikrobiologinius tyrimus ir kai vandenyje legionelių (L. pneumophila bakterijų) nebeaptinkama naudojantis vandentiekiu kontroliuoti temperatūrinį vandens režimą, kad pastovi karšto vandens temperatūra vartotojų čiaupuose būtų ne mažesnė kaip 50 °C, išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo.

Šioje svetainėje naudojami mūsų ir trečiųjų šalių slapukai. Jūsų sutikimas nereikalingas dėl būtinųjų slapukų, kurie padeda mums valdyti interneto svetainę ir užtikrinti jos apsaugą, naudojimo. Norėdami naudoti statistikos, analitikos ir rinkodaros slapukus, turime gauti jūsų sutikimą. Šiuos slapukus naudojame siekdami tobulinti svetainę, užtikrinti patogesnį naudojimąsi ja bei pasiūlyti jums aktualų turinį ir paslaugas. Juos galite pakeisti skiltyje „Parinktys“ arba sutikti su visų slapukų naudojimu paspaudę mygtuką „Sutikti su visais“. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos rasite: „Slapukų politika“.

Kauno bangelė
Skip to content