Gričiupio seniūnijoje gyvenanti Palmyra Kybartienė atšventė savo jubiliejinį 100-to meto gimtadienį. Šia proga ilgaamžei gėlių puokštę įteikė Gričiupio seniūnijos seniūnė Jolanta Žakevičienė, kartu perduodama Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio nuoširdžiausius sveikinimus.

„Aš kartu su Dievu ir Lietuva visą gyvenimą“ – pasidžiaugė šimtametė, pasakodama savo gyvenimo istoriją. Būdama maža mokėsi tik pradžios mokykloje. Buvo labai gabi matematikai, todėl mokytoja rekomendavo ją leisti mokytis į gimnaziją, tačiau neturtingoje šeimoje augančiai mergaitei nebuvo galimybių toliau siekti mokslo. Tėvai leido mokytis siuvėjos amato, kuris toli gražu nebuvo mergaitei artimas. Atsitiktinis prašymas pagelbėti parduotuvėje nulėmė tolesnį merginos viso gyvenimo pasirinkimą – būti pardavėja.

Dar ir dabar ponia Palmyra su didele meile kalba apie Raseinių krašto žmones, kurie jai tapo artimi , nes nemažą savo gyvenimo dalį ji dirbo Raseinių miestelio parduotuvėje pardavėja. „Parduotuvėj išsišneki iki soties“ – juokiasi Palmyra Kybartienė, kuriai bendravimas su žmonėmis yra ypač didžiulis malonumas.

Paklausta apie vyrą, moteris nusijuokė – „mes, kaip dvyniai, gimėm tų pačių metų to paties mėnesio tą pačią dieną“. Kartu su vyru gyveno 67 metus. Staigi mirtis pasiglemžė ponios Palmyros vyrą, kuris tuo metu buvo garbaus 91 metų amžiaus.

„Labiausiai patinka kai suvažiuoja anūkės su vaikais“ – pasakoja penkiais sūnumis, šešiais anūkais ir šešiais proanūkiais besidžiaugianti moteris. Palmyra Kybartienė džiaugiasi, kad visi sūnūs įgijo aukštąjį išsilavinimą, išaugo dorais žmonėmis ir užaugino nuostabius vaikus.

Nepagailėjo gyvenimas poniai Palmyrai ir skaudžių išbandymų. Karo audros išskyrė ją su seserim, kurią sutiko tik po 40 metų vieną vienintelį kartą. Nemokėdama užsienio kalbos, turėdama tik sūnaus surašytą būtiniausių frazių anglų kalba sąrašėlį, tuomet 70-metė moteris viena keliavo net į Australiją, kad apsikabintų mylimą sesutę. „Ji verkė, o aš – džiaugiausi, kad susitikom“ – pasakojo ponia Palmyra taip lyg tai buvo nutikę vakar. Sesers jau nebėra, tačiau moteris mielai glosto sveikinimą, kurį šimtmečio proga atsiuntė dukterėčios. Su didele meile ji pasakojo kokios šaunios ir mylimos yra Australijoje tebegyvenančios sesers dukros Janina ir Danutė.

Nuo jaunų dienų pamėgusi poeziją, ponia Palmyra nesiskiria su ja ir dabar. Jubiliatė padeklamavo keletą poeto Maironio eilėraščių. „Mamulė gali visą dieną deklamuoti, nes mintinai moka daugiau kaip 50 eilėraščių“- pasakojo ponios Palmyros sūnus Algis. Maironis – vienas mėgstamiausių ilgaamžės poetų, nes jo kūryba alsuoja meile tėvynei ir Dievui. Tikėjimo tiesas pažinusi iš vienuolių dar vaikystėje, ponia Palmyra išliko joms ištikima visą gyvenimą. Dar ir dabar lankosi bažnyčioje, tiesa, jau sūnaus padedama. Moteris su begaliniu džiaugsmu ir pagarba prisiminė įvykį, kuomet bažnyčioje kunigas, pastebėjęs jog moteris sunkiai vaikšto, Šv. Komuniją atnešė jai pats ir padėkojo , kad ji apsilankė. „Aš buvau labai pagerbta ir nustebinta“ – pasakojo ji.

Seniūnės paklausta kokia gi ta jos ilgaamžiškumo paslaptis, ponia Palmyra nusijuokė ir pasakė:„ valgau viską, jokių dietų, man viskas tinka. Kuo mažiau pykti reikia“. Apie moters meilę žmonėms bylojo degančios akys kai ji pasakojo apie savo vaikus ir artimuosius, apie gyvenimo kelyje sutiktus nepažįstamuosius. „Mane supa tik geri žmonės“ – šypsojosi ponia Palmyra, kai į kambarį įėjo socialinė darbuotoja Neringa. Nepagailėjo ilgaamžė daug gerų žodžių apie savo pagalbininkę.

Šimtametės sūnus Algis patikino, kad sulaukusi garbaus amžiaus, sunkiai bevaikštanti, tačiau sekanti visas Lietuvos ir pasaulio naujienas, moteris yra pagrindinis visos šeimos traukos centras ir šviesulys.

Jubiliatė dar klausinėjo seniūnės Jolantos Žakevičienės apie Gričiupio seniūnijos ir Kauno miesto reikalus, padėkojo už „labai išgražėjusį Kauną“ ir už tai, kad Kauno mieste gera gyventi.

Gričiupio sen. informacija